Ginčai, kylantys tarp klientų ir finansų institucijų, sprendžiami teismuose, tačiau yra dar vienas – neteisminis kelias – kreiptis į Lietuvos banką. Created by Pressfoto - Freepik.com nuotr.

Draudimas įstatė ragus

Draudimas įstatė ragus

Draudimo paslaugų kainos kyla kaip ant mielių, tačiau garantijų, kad ištikus bėdai žmogus visada sulauks lauktos pagalbos, nėra. Tuo įsitikino vienas panevėžietis, kai šią vasarą pateko į eismo įvykį.

Nors dėl avarijos buvo kaltas kitas vairuotojas, draudimas atsisakė panevėžiečiui padengti visus patirtus nuostolius.

Kaip „Sekundei“ pasakojo vienos įmonės savininkas, liepos pabaigoje jis su tarnybiniu automobiliu pateko į eismo įvykį. Iš karto apie tai informavo draudimo bendrovę, kurioje automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tik po penkiolikos dienų iš BTA draudimo sulaukė laiško, kad jie gali atlyginti kiek daugiau nei du tūkstančius eurų žalos. Tačiau tokia suma vyro netenkino, mat jos nebūtų pakakę sutvarkyti automobiliui, o vežti pogrindyje dirbantiems meistrams nenorėjo.

„Tik rugpjūčio viduryje jie man atsiuntė įvertinimą ir pasiūlė padengti per du tūkstančius eurų nuostolį. Tačiau aš nesutikau ir paprašiau nurodyti automobilių servisus, kurie turi sudarę sutartį su draudimu. Visuose milžiniškos eilės, kai kuriuose jų reikėjo laukti kone du mėnesius. Nuvežiau ten, kur laukimo laikas buvo trumpiausias – dvi savaitės“, – pasakojo verslininkas.

Kadangi tai buvo įmonės mašina, be kurios veikla neįmanoma, mat kiekvieną dieną tenka išvežioti produkciją, panevėžietis BTA draudimo atstovo pasiteiravo, ar tokiais atvejais galima nuomotis kitą automobilį. Atsiųstame laiške juodu ant balto buvo parašyta, kad draudimas pakaitinio automobilio nuomos paslaugų neteikia, tačiau esant būtinybei jį galima išsinuomoti, kol bus išmokėta BTA apskaičiuota išmoka už apgadintą automobilį. Tiesa, nuomos paslaugos apmokamos tik tuo atveju, jeigu automobilis būtinas ir dėl to žmogus ar įmonė gali prarasti pajamas.

Kadangi visas iškeltas sąlygas įmonės vadovas atitiko, jis iš automobilių nuomos bendrovės išsinuomojo automobilį, kol bus sutvarkyta per eismo įvykį apgadinta jo transporto priemonė.

„Viena iš sąlygų buvo ta, kad nuomotas automobilis būtų naudojamas tik darbo dienomis, o nuomos kaina neviršytų vidutinių įkainių. Taip ir padarėme – savaitgaliais ir švenčių dienomis automobilis nebuvo naudojamas. Be to, gavome ir nemažą nuolaidą. Iš draudimo gavau atsakymą, kad mano prašymas kompensuoti pakaitinės transporto priemonės nuomą patenkintas, tačiau kai atėjo laikas apmokėti sąskaitą, manęs laukė netikėtumas“, – kalbėjo panevėžietis.

Atsisakė atlyginti nuostolius

Kadangi automobilių servise, kuris buvo rekomenduotas draudimo bendrovės, verslininko transporto priemonė buvo tvarkoma visą mėnesį, pakaitiniu automobiliu teko naudotis ilgą laiką. Už nuomą įmonė pateikė kiek daugiau nei tūkstančio eurų sąskaitą, tačiau BTA savo klientą informavo, kad galės sumokėti vos 400 eurų.

„Patys leido išsinuomoti pakaitinį automobilį, o kai reikėjo apmokėti sąskaitas, pradėjo išsisukinėti, neva turi būti protingumo kriterijai ir jie gali apmokėti tik už dešimt nuomos dienų. Nors apie tai iš pradžių net nebuvo jokios kalbos. Prieš kurį laiką žmona buvo patekusi į eismo įvykį, tai kita draudimo bendrovė be jokių išlygų apmokėjo visas automobilio nuomos išlaidas, net už šventines ir savaitgalio dienas, o su BTA draudimu tokios problemos“, – nusivylimo neslėpė vyras.

Negana to, BTA draudimas atsisakė atlyginti ir kai kurias automobilio remonto išlaidas. Pasak verslininko, didžiausias smūgis kliuvo į automobilio galą, tačiau per susidūrimą buvo pažeistas ir radiatorius.

„Man buvo pasakyta, kad jeigu samdysiu nepriklausomą ekspertą ir jis patvirtins, jog automobilio radiatorius trūko nuo smūgio, jie jį sutaisys, bet neturiu tiek laiko žaisti, todėl radiatorių teko taisyti iš savo lėšų“, – pasakojo panevėžietis.

Atsitvėrė tyla

Vyro teigimu, visa ši istorija jam buvo gera pamoka, kad draudimo bendrovę reikia rinktis atsakingai. Per metus draudimas jam pabrango apie 30 proc. – civilinės atsakomybės draudimas šoktelėjo nuo 120 iki 193 eurų. Be to, kasmet moka ir KASKO draudimą, kuris praėjusiais metais siekė 422 eurus. O naudos jokios – atsitikus draudžiamajam įvykiui, kai kaltininkas net ne pats, negali būti apsaugotas nuo finansinių nuostolių.

„Savo atsisakymą atlyginti patirtus nuostolius motyvavo tuo, kad automobilis buvo nuomojamas per ilgai, bet juk aš negaliu paspartinti visų įvykių. Jų nurodyto serviso meistrai automobilį taisė visą mėnesį, be to, dar dvi savaites buvau priverstas laukti, kol priims. Aišku, galėčiau draudimo bendrovę paduoti į teismą, bet tiesiog gaila brangaus laiko. Net neabejoju, kad tokių klientų, nukentėjusių dėl nesąžiningo BTA verslo, yra gerokai daugiau, tik visi supranta, jog jau geriau tuos pinigus užsidirbti, negu savo laiką ir finansus eikvoti bylinėjantis teismuose. Tik žinau, kad su šia kompanija daugiau reikalų neturėsiu“, – sakė panevėžietis.

Deja, atsakymo, kodėl klientui buvo padengti ne visi patirti nuostoliai, „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus projektų vadovė Raimonda Mailaitė pateikti negalėjo. Buvo motyvuojama, kad komentuoti situacijos negalima neturint kliento rašytinio originalaus sutikimo viešinti informaciją.

„Kol nesame įsitikinę, kad tai parašė jis, mes komentuoti negalime“, – teigė R. Mailaitė.

Nuo draudimo bendrovės nukentėjęs panevėžietis išsiuntė bendrovei registruotą laišką, kad sutinka viešinti visą informaciją, susijusią su jo asmeniu. Tačiau net ir tada BTA atstovė pareiškė nekomentuosianti, nes sutikimas yra netinkamas, nors iš pat pradžių minėjo, jog toks raštas gali būti laisvos formos. Deja, kaip parašyti tinkamą prašymą, savo klientui taip ir nepaaiškino.

„Mes sakėme, kad kol neturime kliento rašytinio originalaus sutikimo viešinti informaciją ir nesame įsitikinę, kad tai parašė jis, mes komentuoti negalime. Taip, sutikimą gavome, tačiau gauto sutikimo mes priimti negalime, nes jis yra netinkamas“, – tvirtino R. Mailaitė.

Gelbsti ne tik teismas

Ginčai, kylantys tarp klientų ir finansų institucijų, sprendžiami teismuose, tačiau yra dar vienas – neteisminis kelias – kreiptis į Lietuvos banką.

Praėjusiais metais iš visų skundų Lietuvos bankui dėl ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių daugiausia buvo dėl draudimo bendrovių – net 58 proc. Didžiausia dalis – 108 skundai iš 473 buvo susiję su transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Iš viso 2017 m. sulaukta 814 skundų. 2016 m. Lietuvos bankas sulaukė 844 skundų, iš kurių 424 susiję su draudimo įmonėmis.

Dažniausia kreipimosi priežastis – draudiko atsisakymas pripažinti įvykį draudžiamuoju, kai, įvykus eismo įvykiui, sprendžiama dėl draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką. Didelė dalis ginčų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kilo ir dėl draudimo išmokos, kai yra nesutariama, kokio dydžio žala turėtų būti kompensuojama.

2016 m. 36 proc. vartotojų reikalavimai buvo pagrįsti, todėl Lietuvos bankas priėmė sprendimą vartotojo naudai. Daugiausia vartotojo naudai priimtų sprendimų – dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių – 38 proc. 32 atvejais ginčą abi šalys baigė taikiu susitarimu.

Nors Lietuvos banko sprendimai dėl ginčų yra rekomendaciniai ir neprivalomi vykdyti, didžioji dalis draudimo įmonių – 79 proc. Lietuvos banko sprendimus vartotojo reikalavimą patenkinti įvykdė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų