Kniaudiškių gatvės 23-iojo namo gyventojai tik teisme sugebėjo įrodyti, kad draudimo bendrovės „Gjensidige“ reikalavimas atlyginti žalą už neaiškiomis aplinkybėmis aplietą butą buvo neteisėtas. V. Bulaičio nuotr.

Draudikų reikalavimai šokiravo daugiabučio gyventojus

Draudikų reikalavimai šokiravo daugiabučio gyventojus

Kniaudiškių gatvės 23-iojo namo gyventojai pastaruosius metus gyveno kaip ant adatų. Prieš beveik dvejus metus, 2016 m. sausį neaiškiomis aplinkybėmis buvo aplietas pirmame aukšte esantis butas. Kadangi turtas buvo apdraustas, draudikai atlygino žalą, tačiau vėliau ją nusprendė išieškoti iš visų daugiabučio gyventojų.

Tik po ilgos teismų karuselės gyventojams pavyko įrodyti, kad draudimo bendrovė elgiasi nesąžiningai.

Kaip pasakojo namo pirmininkė Vitalija Vinogradovienė, nors visoje šioje istorijoje triumfavo teisybė, ji norinti įspėti kitų daugiabučių gyventojus, kad netaptų nesąžiningo verslo įkaitais. Mat pagal tokį pat „verslo“ modelį draudimo įmonė „Gjensidige“ dirba ne pirmą kartą.

„Situacija tipinė – butas užlietas, priežastis neaiški, tad draudimas, norėdamas padengti išlaidas, jas perkėlė ant gyventojų pečių. Tai plėšikavimas vidury baltos dienos. Dar būtų suprantama, jeigu butas būtų aplietas dėl mūsų kaltės, tačiau šiuo atveju buvome apkaltinti be kaltės“, – „Sekundei“ tvirtino namo pirmininkė.

Jos teigimu, 2016 m. sausio 14-ąją pastebėta, kad pirmame aukšte esančiame bute iš dušo pado veržiasi vanduo. Iš karto buvo informuoti šeimininkai. Kadangi jų tuo metu nebuvo namuose, atvyko buto savininkės mama.

Dėl ko butas buvo užlietas, taip ir liko neaišku. Draudimo įmonė, atlyginusi savininkams nuostolius, bandė įrodyti, kad dėl to kalti daugiabučio gyventojai, tinkamai neprižiūrėję bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio.

„Aplieto buto savininkai aiškino, kad dar tą patį vakarą buvo kviesta avarinė tarnyba, tačiau iš Panevėžio butų ūkio gavome oficialų raštą, kad tomis dienomis nebuvo jokio iškvietimo į mūsų namą. Be to, nėra jokio fakto, jog būtų buvęs užsikimšęs bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis“, – pasakojo V. Vinogradovienė.

Laiškai su staigmenomis

Gyventojų nuomone, dėl potvynio gali būti kalti ir patys užlieto buto savininkai, mat prieš kelerius metus jie, neturėdami namo bendrijos sutikimo ir tinkamo projekto, neteisėtai atliko buto rekonstrukcijos darbus – tualeto ir dušo patalpos stovas buvo sukeistas su virtuvės stovu.

„Dabar mes galime tik spėlioti, kas įvyko. Gal, jeigu būtų viskas padaryta su leidimais, tokio dalyko nebūtų įvykę. Stebina ir pats faktas, kad pradėjus bėgti vandeniui ir apie tai pranešus buto savininkams, niekas nepasiliko bute per naktį. Jeigu matė, kad bėga vanduo, kodėl nesiėmė jokių priemonių“, – gyventojams kilo daug neatsakytų klausimų.

Visa ši istorija būtų tuo ir pasibaigusi, jeigu ne po gero pusmečio daugiabučio gyventojus pasiekę laiškai, kad jie privalo atlyginti nuostolius. Draudimo bendrovė reikalavo padengti kiek daugiau nei 1400 eurų nuostolį. Kiekvienam butui, priklausomai nuo kvadratūros, reikėjo sumokėti iki šimto eurų siekiančias sąskaitas. Jeigu to gyventojai geranoriškai nepadarysią, „Gjensidige“ būsianti priversta kreiptis į skolų išieškojimu besirūpinančią įmonę.

„Mums visiems buvo šokas. Butas užlietas sausį, o sąskaitos mus pasiekė tik rugpjūčio mėnesį. Niekaip nesuprantama, kodėl iš karto buvo grasinama perduoti išieškoti pinigus, jeigu tik teismas gali priteisti skolą“, – stebėjosi V. Vinogradovienė.

Gyventojai sutarė nemokėti pinigų, tad teko minti teismų slenksčius. Tiesa, buvo ir tokių, kurie dėl šventos ramybės sumokėjo reikalaujamą sumą arba kreipėsi į savo draudimo bendrovę.

„Aš pati savo butą esu apdraudusi ir kreipiausi į draudimo bendrovę, bet manęs paklausė, kur buvau iki to laiko. Paaiškinus visą situaciją, patarė laukti teismo išvadų, nes ir jiems neteko girdėti, kad taip gali elgtis draudimo įmonė“, – pasakojo namo pirmininkė.

Teismų maratonas

Gyventojams teko nemažai paplušėti, siekiant įrodyti savo tiesą. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad „Gjensidige“ reikalavimas atlyginti žalą buvo teisėtas, tačiau gyventojai rankų nenuleido ir kreipėsi aukščiau. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad trūksta įrodymų, jog minimas butas buvo aplietas dėl netvarkingo bendro namo kanalizacijos stovo.

Teismui kilo ir kitų abejonių dėl įvykio. Nors pagal įstatymus apie draudiminį įvykį privaloma pranešti per tris darbo dienas, aplieto buto savininkai tą padarė tik po mėnesio. Be to, butą prižiūrėjusi savininkės motina negalėjo nurodyti aplinkybių, kaip buvo šalinami avarijos padariniai bei kas šiuos darbus atliko. Tad teismas pripažino, kad draudimo bendrovės veiksmai reikalauti žalos atlyginimo iš gyventojų yra neteisėti.

„Teismas nusprendė, kad draudikas elgėsi nesąžiningai. Mums prireikė nemažai laiko ir jėgų įrodyti tiesą, o kiek tokių žmonių, kurie, nenorėdami turėti nemalonumų, sumoka, ypač kai sumos mažos. Bylinėtis teismuose nenori niekas, tuo labiau kad kainuoja ir advokatų paslaugos, žyminiai mokesčiai. Bet norime perspėti ir kitus žmones, kad nepakliūtų ant tokių nesąžiningų verslininkų kabliuko“, – kalbėjo V. Vinogradovienė.

Tik po kurio laiko moteris sužinojo, kad toks „Gjensidige“ verslo modelis jiems yra įprastas. Vilniuje, Gynėjų gatvėje esančio daugiabučio gyventojai taip pat po dvejų metų sulaukė laiškų iš minėtos bendrovės atlyginti žalą dėl 2015 m. šiame name, vienoje iš patalpų kilusio gaisro metu suniokoto turto. Tik čia sumos buvo gerokai įspūdingesnės. Kiekvieno buto savininkai buvo raginami į bendrovės sąskaitą pervesti po 586,25 euro, nors gaisras kilo ne bendrose, o privačiose patalpose. Tačiau namo gyventojai, užuot mokėję įspūdingas sumas, pagalbos kreipėsi į žurnalistus. O šiems pradėjus domėtis istorija, „Gjensidige“ atsiėmė savo reikalavimus ir atsiprašė gyventojų.

Pasinaudojo savo teise

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims Jovita Aukštuolytė-Minderienė „Sekundei“ teigė, jog Civiliniame kodekse numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Statinių savininkai žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė.

„Kai gyventojų turtas nukenčia nuo bendrose namo patalpose esančių įrenginių, šiuo atveju – bendrosios gyventojų nuosavybės patalpose esančio užsikimšusio vamzdžio, draudikas turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo į bendraturčius. Tai reiškia – į visus name esančių butų savininkus. „Gjensidige“ rėmėsi informacija, kurią pateikė namo bendrijos pirmininkė. Joje buvo patvirtinta, kad užliejimas įvyko galimai dėl bendrojo naudojimo vamzdžio užsikimšimo“, – teigė komunikacijos vadovė.

Kadangi gyventojai geranoriškai atsisakė atlyginti žalą, įmonė kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas pripažino „Gjensidige“ reikalavimą pagrįstu. Tačiau antrosios instancijos teismas šią nutartį panaikino dėl įrodymų stokos.

„Buvo pažymėta, kad raštiško namo pirmininkės patvirtinimo nepakanka. O daugiau įrodymų, kaip, pavyzdžiui, avarinių tarnybų išvados, mums nebuvo pateikta. Mes gerbiame teismo sprendimą ir jį įvykdėme. Taip pat susisiekėme su namo bendrijos pirmininke ir atlyginome jų turėtas bylinėjimosi išlaidas“, – „Sekundei“ sakė J. Aukštuolytė-Minderienė.

Komentarai

  • SU PZU, liko prasta kompanija. Nebesidraudžiu joje.

    • Atsakyti
    • Gjensidige ir PZU yra atskiros bendrovės. PZU turto nedraudžia. Siūlyčiau nekomentuoti to, ko nesuprantate.

  • Čia bajeriai analogiški, kaip ir LD – krūvą teisinykų turėdami ieškinio nesugeba suregzt, darbą advokatams perleidžia, tie bile kokių ieškinių „prikepa“, administratorius, kaimynus (bile ką) teisman paduoda, po to pralošia ir sėkmingai morką čiulpia.

    • Atsakyti
  • kam prasot komentuot jeigu ju nespausdinat kurie remia paprasto zmogaus vargus ir kanciaso ginat ti konslagerio galvazudzius

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų