Diskriminaciją pastebi, bet ne visada viešina

Diskriminaciją pastebi, bet ne visada viešina

Nors visuomenėje skundiko etiketės vis dar baiminamasi, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pastebi, kad visuomenė laisvėja – pernai sulaukta daugiau kreipimųsi dėl galimos diskriminacijos.

Palyginti 2016 metus su 2017-ais, tarnyba gavo beveik penktadaliu daugiau paklausimų.

Į tarnybą kreipėsi 757 žmonės ir vos ne pusė jų tai darė pastebėję galimą diskriminaciją dėl lyties. Antroje vietoje pagal kreipimųsi skaičių buvo diskriminacija dėl amžiaus, trečioje – dėl negalios.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė sako, jog tam, kad žmonės aktyviau kreipėsi į tarnybą, įtakos turėjo dvi pagrindinės priežastys. Viena jų – augantis žmonių sąmoningumas. Pastebėję neteisybę, jie dažniau reaguoja. Be to, stebima tendencija, kad kreipiasi ne vien dėl savo pažeistų teisių, bet ir dėl kitų žmonių – pastebėję viešojoje erdvėje, išgirdę iš pažįstamų. Kita priežastis galėtų būti susijusi su išaugusiu tarnybos žinomumu. M. Jurkutės teigimu, tarnyba trečius metus vykdo specialią kampaniją, per kurią kalbama apie diskriminuojančius darbo skelbimus ir pareigą darbdaviams užtikrinti, jog darbo skelbimuose nebūtų tokių reikalavimų, teikiančių pirmenybę dėl lyties ar pan.

„Kreipimųsi dėl tokio pobūdžio pažeidimų padvigubėjo, o gal net patrigubėjo vien dėl to, kad vieną kartą pamatai pavyzdį ir jau žinai“, – ji sako, kad atsirado nuolatinių informuotojų, pranešančių apie pastebėtus diskriminuojančius reikalavimus.

Pastebima, kad moterys į tarnybą kreipėsi dažniau nei vyrai. Mažai skundų gaunama dėl lytinės orientacijos, o jei jų gaunama, dažniau kreipiamasi ne dėl savo pažeistų teisių, o kitų. Kodėl nesikreipia patys nukentėjusieji nuo šios diskriminacijos, nežinia – gal bijo, gal netiki, kad jiems padės, gal nenori viešinti, o gal su kilusiomis problemomis patys nori susitvarkyti. Turint omenyje, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai tyrimai rodo, jog lietuviai homofobiški, tikėtina, kad iš tikrųjų tų pažeidimų yra daugiau.

Pasak M. Jurkutės, mažai skundų sulaukiama ir dėl religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Dėl to konsultuotasi ir su specialistais. Jos teigimu, nagrinėjantieji šią sritį mažą skundų skaičių aiškina tuo, kad religija ar tikėjimas yra labai asmeniški dalykai ir žmonės kylančius sunkumus, negeroves tarsi priima kaip tam tikrą išbandymą ar kliūtį. Nedaug skundų ir dėl tautybės, etninės priklausomybės. Komunikacijos skyriaus vedėjos teigimu, šioje srityje taip pat kol kas nėra proveržio, nors signalai rodo, kad bėdų yra.

„Lygios galimybės suprantamos visuomenėje gana plačiai ir mes gauname labai daug tokių kreipimųsi, kurie yra apskritai apie bendrą neteisybę, bet nebūtinai tose srityse ir tokiais pagrindais, kaip įstatymai apibrėžia diskriminaciją“, – sako M. Jurkutė.

Paskatino kalbėti, bet…

M. Jurkutės teigimu, vis dar pastebima, kad žmonės bijo skųstis, ypač dėl tam tikrų pažeidimų. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo kampanijos „Me too“ banga, oficialių skundų dėl seksualinio priekabiavimo nesulaukta. Galima išskirti tik Panevėžio atvejį, kai aktorė Eglė Račkytė kreipėsi dėl buvusio J. Miltinio dramos teatro vadovo Lino Zaikausko veiksmų. Vedėjos teigimu, tam reikėjo daug drąsos ir šis viešumas paskatino neoficialius kreipimusis – pernai jų padaugėjo dėl galimo seksualinio priekabiavimo – įmonės, organizacijos konsultavosi dėl šios diskriminacijos prevencijos. Kita vertus, pastebima, kad kreipiantis asmenims kartais matomi priekabiavimo požymiai, būtų galima rašyti skundą, bet žmonės bijo. Vedėjos manymu, taip yra dėl to, kad visuomenė yra ganėtinai nedraugiška. Vyrauja nuomonė, kad skųsti negerai. Be to, neretai kaltinamos ir aukos.

„Tiesiog svarstoma, ką neva negerai daro tie žmonės, – kuo buvo apsirengę, buvo išgėrę ar ne, kur ėjo ar nėjo? Mes nagrinėjame jų elgesį, nors iš tikrųjų kvestionuoti turėtume pažeidėjų elgesį, kodėl jie leido sau taip elgtis. Tas baimes vis dar matome ir jaučiame net ir kitais diskriminacijos pagrindais“, – sako M. Jurkutė.

Parūpo ir turimas mobilusis telefonas

Kaip ir kasmet, aktyviausiai galbūt pažeistas savo teises gynė Vilniaus regiono gyventojai. Jie sudarė beveik trečdalį visų pareiškėjų. Pasyviausi buvo Tauragės regiono gyventojai – iš viso kreipėsi tik 2 asmenys. Iš Panevėžio regiono sulaukta 7 skundų ir vieno pasiteiravimo raštu. Pasak M. Jurkutės, 4 atvejais kreiptasi dėl situacijų, kurios nėra Lygių galimybių kontrolieriaus veikimo sritis. Vienas iš jų buvo susijęs su transporto nuolaidų netaikymu 11 metų mokiniui, taip esą pabloginant situaciją kitų grupių, kurioms teikiamos lengvatos, atžvilgiu.

„Lygių galimybių kontrolierė negalėjo nagrinėti tokio kreipimosi dėl to, kad transporto lengvatos ir jų taikymas yra numatyti įstatymu, o įstatymų kontrolierius nevertina. Kitu atveju kreiptasi dėl to, kad įmonės darbuotojai priverstine tvarka kasdien privalo tikrinti savo blaivumą alkoholio matuokliu, nors tokia prievolė nebuvo numatyta administracijos personalui. Kreiptasi dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu. Kontrolierė atvejo nenagrinėjo, nes tokios situacijos socialinės padėties apibrėžtis neapėmė“, – sako ji.

Kreiptasi ir dėl nuomonės pateikimo dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo, tačiau kontrolierė nuomonės neteikė dėl kompetencijos trūkumo šioje srityje. Vienu atveju atsisakyta nagrinėti skundą, nes dėl to paties buvo kreiptasi į teismą – asmuo kreipėsi dėl medicinos paslaugų nesuteikimo Panevėžio pataisos namuose. Pasak M. Jurkutės, dar vienu atveju skundą atsisakyta nagrinėti, nes nebuvo pateikta reikiamų duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad diskriminacija galbūt įvyko.

„Asmuo kreipėsi dėl to, kad galbūt buvo nepriimtas į darbą dėl negalios. Į pareiškėją kreiptasi net kelis kartus su prašymu papildyti duomenis, tačiau to jis nepadarė“, – pasakoja ji.

Dar vienas tyrimas buvo nutrauktas dėl to, jog pradėjus tirti, diskriminuojantys veiksmai buvo nutraukti. Šiuo atveju asmuo buvo kreipęsis dėl darbo anketos, kurioje buvo privaloma nurodyti duomenis apie turimas pajamas, turimą mobilųjį telefoną, vaizdo kamerą ir panašiai, taip galbūt sudarant prielaidas diskriminuoti asmenis dėl jų socialinės padėties.

Žmogus kreipėsi ir dėl diskriminacijos sumažinus darbo krūvį dėl vyresnio amžiaus. Tyrimas buvo nutrauktas pareiškėjai atsiėmus skundą.

Jautrių sričių yra

Komunikacijos skyriaus vedėjos M. Jurkutės teigimu, skundai dauguma atvejų panašūs, tad išskirti neįprastesnius sudėtinga. Tokiais galima būtų pripažinti du gautus skundus, susijusius su švietimo sritimi, mokymo turiniu.

„Vienas dėl Telšių gimnazijos, kai tikybos mokytoja naudojo medžiagą, kurioje homoseksualūs asmenys buvo pristatomi kaip kanibalai, žmogžudžiai, iškrypėliai ir pan. Tai buvo įdomus tyrimas, iškėlęs daug klausimų, ką reiškia užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą švietimo sistemoje“, – pasakoja ji.

Kitas atvejis – pratybų sąsiuvinyje pastebėta užduotis. Šeštokai iš pateiktų kelių variantų turėjo išrinkti, kas turėtų ateiti į klasę, nes esą norinčiųjų yra daugiau. Pasak M. Jurkutės, pasirinkimai tarsi skatino diskriminuoti, nebuvo pateiktas joks paaiškinimas. Tarkime, rinktis, ar tai būtų vaikas, turintis negalią, autistas, vaikas iš imigrantų šeimos ar iš daugiavaikės romų šeimos. Atkreipus dėmesį, šio pratimo greitai neliko. Jos nuomone, tokie atvejai skatina diskusijas, kas turi būti švietimo turinyje.

Reikšmingų tyrimų buvo ir susijusių su negalia, ligomis. Pavyzdžiui, dėl apribojimų socialinės globos įstaigose ŽIV infekuotiems asmenims. Pasak M. Jurkutės, taisyklės tarsi apribojo jų patekimą į šias įstaigas. Taip pat buvo nustatyti nepagrįsti apribojimai klausos negalią turintiems asmenims, norintiems vairuoti didesnių gabaritų automobilius. Fiksuotas ir atvejis sanatorijoje, kai neįgaliojo vežimėliu judančiam asmeniui buvo apribotos galimybės naudotis baseinu.

„Neva dėl to, jog yra kažkokių nenuspėjamų organizmo reakcijų, o iš tiesų jie tiesiog nenorėjo matyti ten turinčių negalią žmonių“, – pasakoja vedėja.

Yra dar bėdų ir dėl reklamų, kuriose stereotipiškai vaizduojami vyrai ir moterys.

Komentarai

  • Medicina, švietimas, socialiniai reikalai, savivalda, t.y. viešasis sektorius – dominuoja moterys. Ar nereikėtų įvesti kvotų? Gi jau ir psichologai skelbia pavojų, kad mokyklose berniukai nebemato vyriškumo pavyzdžių, suformuojamos elgesio problemos.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų