Dievo namų statybos – ant kortos

Dievo namų statybos – ant kortos


Užmojus stabdo pinigai


Bažnyčios niekur greitai nepastatomos, o ypač – Panevėžyje. Tuo
įsitikino panevėžiečiai, daugybę metų girdintys kalbas apie tai, kad tai
vienoje, tai kitoje miesto vietoje turėtų iškilti maldos namai.


Panevėžio miesto savivaldybė yra gavusi iš viso tris prašymus
skirti sklypus šventovių statybai, iš jų du patenkino.


Pernai pavasarį Kultūros ir poilsio parke Parko gatvėje
Panevėžio vyskupijos kurijai 99 metams išnuomojo 1,44 hektaro žemės sklypą
naujos bažnyčios ir muziejaus statybai, t. y. kunigo Roberto Pukenio sumanytiems
Santarvės rūmams.


Neseniai Kniaudiškių mikrorajone skirtas 10 arų sklypas
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios statybai.


Katalikų bažnyčiai priklausančių neokatechumenatų prašymas
skirti sklypą maldos namų statybai „Rožyne“, šalia Aguonų gatvės esančiame
parkelyje, nepatenkintas. Pasak miesto Architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus
Matulio, kol nėra naujo miesto bendrojo plano, ten negalima daryti detalaus
plano. Miesto bendrasis planas dar net nepradėtas daryti. Tad „Rožyne“, jeigu ir
atsiras nauja bažnyčia, tai tikrai negreitai.


Matyt, artimiausiu metu gyventojai nesulauks ir Santarvės rūmų
statybų pradžios. Preliminariais skaičiavimais, apie 25 milijonus litų galinčio
kainuoti 5 tūkstančių kvadratinių metrų pastato statybai kunigas R.Pukenis dar
neturi suradęs tiek lėšų, kad galėtų būti pradėti lieti pamatai.


Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas sako šiemet dar palauksiąs,
o kitais metais, jeigu kunigui nepavyks rasti lėšų, Vyskupijos kurija pati
užsiims jų paieškomis. Bet tik bažnyčios, o ne muziejaus statybai. Evangelikų
reformatų bažnyčios Sinodo vadovas Tomas Šernas Panevėžio ir rajono evangelikų
bendruomenės nemaitina pažadais, kad jie greitai turės naujus maldos namus.
Kunigas sako, kad bus gerai, jei bažnyčią pavyks pastatyti per kelerius
metus.


Tuo tarpu Miežiškių Šv.Mergelės Marijos parapijos klebonas
Rimantas Visockis džiaugiasi, kad jo ir prieš trejus metus įkurtos Velžio Švč.
Jėzaus širdies parapijos bendruomenės noras Velžyje turėti bažnyčią jau virsta
tikrove.


Šį pavasarį bus pašventintas kertinis būsimos bažnyčios akmuo
ir, planuojama, pradėta statyba.



Tikisi pastatyti iš aukų


Pasak R.Visockio, bažnyčiai rajono Savivaldybė skyrė 90 arų
sklypą šalia koplyčios, kurioje dabar tikintieji meldžiasi, Alantos gatvėje.


Ant kunigo stalo stovi būsimos bažnyčios maketas. Bažnyčios
projektas kainavo per 100 tūkstančių litų. Klebonas teigė kol kas negalįs
pasakyti, kiek kainuos statyba.


Būsimus maldos namus planuojama pastatyti už tikinčiųjų aukas.
Pasak R.Visockio, tam tikslui aukoja ir gyventojai, ir įvairios bendrovės,
firmos, tarp jų yra didelių ir žinomų.


Dvasininkas neneigia, kad tarp parapijiečių yra ne taip jau
mažai pasiturinčių verslininkų, kurie neprieštarauja paprašyti atverti
pinigines. R.Visockis yra organizavęs labdaros vakarą naujos bažnyčios Velžyje
statybai.


Klebonas viliasi, kad pradėjus lieti pamatus žmonės dar dosniau
aukos.


„Kalbos yra viena, o konkretūs darbai – kita. Kai žmonės
pamatys,kad jau kažkas realiai daroma, tikiuosi, aktyviau parems bažnyčios
statybą“, – sakė jis.


Kunigo teigimu, Velžio parapija pakankamai didelė, kad turėtų
savo bažnyčią. Jai priklauso Velžys ir dar 11 kaimų: Pakalnių, Liūdynės, Vyčių,
Staniūnų, Velželio ir kt.


Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas patvirtino, kad Panevėžio
vyskupijos kurija pritaria idėjai Velžyje statyti maldos namus.


Pasak vyskupo, anksčiau Velžyje buvo bažnyčia, tačiau
sovietiniais laikais ji buvo paversta gyvenamuoju namu. Bažnyčia tikisi sulaukti
kompensacijos, kurią panaudos naujos šventovės statybai.



Sunkios pinigų paieškos


Praėjusį metų balandį J.Kauneckas pašventino būsimų Santarvės
rūmų sklypą Parko gatvėje. Bet dabar Jo Ekscelencija labai abejoja, kad jie kada
nors iškils tokie, kaip yra sumanęs kunigas R.Pukenis.


Vyskupas svarsto, kad tai, ko gero, pernelyg ambicingas ir
brangus projektas, kuriam kažin ar pavys rasti finansavimą.


R.Pukenis praėjusią savaitę „Sekundei“ sakė vis dar ieškąs
finansavimo šaltinių. Jis neprognozavo, kada realu tikėtis statybų pradžios.


„Kad dar normalaus projekto nėra. Bet parašykite, kad Santarvės
rūmų idėja nežlugo. Esu pilnas pasiryžimo surasti lėšų. Tik esu labai užsiėmęs,
tad dar neparašiau pagrindinių laiškų galimiems mecenatams“, – kalbėjo jis.


Pagal R.Pukenio sumanymą, Santarvės rūmai su muziejumi ir
įspūdingu žiemos sodu turėtų tapti ne tik religiniu, bet ir įvairių kultūrų
centru.


Juose būtų skirtos patalpos įvairių tautinių mažumų religinėms
bendruomenėms.


Planuota, kad rūmuose įsikurs septynios tautinių mažumų
bendruomenės, gyvenančios Panevėžyje.


Iš pradžių kunigas svajojo apie bendrus maldos namus po vienu
stogu. Tačiau iš aukštų Bažnyčios vadovų sulaukęs priekaištų, kad nedera
įsileisti musulmonų, nusileido.


„Bus tik katalikų bažnyčia, o tautinėms mažumoms skirtas
patalpas pavadinsime biurais“, – praėjusių metų pavasarį „Sekundei“ sakė
R.Pukenis.


Plačiau skaitykite 2011 m. sausio 24 d. dienraštyje
„Sekundė“.


Inga SMALSKIENĖ


A.Repšio nuotr. Greitai. Klebonas R.Visockis
sako, kad pavasarį šioje vietoje Velžyje bus pašventintas būsimos bažnyčios
kertinis akmuo ir netrukus pradėtos statybos.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų