Diagnozė – tėčių depresija

Diagnozė – tėčių depresija

Mūsų laikais depresija labai dažna psichikos sveikatos problema. Viena jos formų – depresija ir nerimo sutrikimas pagimdžius – taip pat labai paplitusi, nors apie tikruosius jos mastus galima tik spėti.

Daugeliui moterų, beje, ne tik biologinėms motinoms, bet ir mažylius įsivaikinusioms, ji taip ir lieka nediagnozuota. Jos kenčia vienatvėje, nes pačios nesuvokia staiga užplūdusių negatyvių jausmų, be to, supranta, kad neatitinka stereotipinių visuomenės lūkesčių. Juk ką tik pagimdžiusi moteris privalo švytėti iš palaimos, o jeigu „truputį liūdna“, suimti save į rankas, nes dabar ji atsakinga už kitą žmogų.

Dėl visų šių komplikuotų priežasčių vadinamoji postnatalinė depresija dažnai slepiama.
Specialistų aiškinimu, depresija ir nerimas pagimdžius – nekontroliuojami dalykai, ir jokie bandymai „susiimti“ čia nepadės. Todėl užgriuvęs slogutis ir liūdesys, pyktis, įkyrios mintys, obsesinis elgesys ir daugybė kitų valią paralyžiuojančių simptomų, jei nesikreipiama pagalbos, gali ir sugniuždyti. Daugybę moterų jie pastūmėjo nepataisomiems tragiškiems poelgiams.
Gerai, kad bent pastaraisiais metais apie šią bėda pradėta kalbėti ir dažniau, ir garsiau. Depresijos pagimdžius pavojus pabrėžia ne tik profesionalūs medikai, akušeriai ginekologai – ši tema nebėra tabu ir visuomenėje. Bet apie tai, kad tėvais tapę vyrai taip pat kenčia nuo depresijos, dar kalbama per retai. Jei išvis kalbama.

Lėtai atslenkantis pavojus

Diagnozė „depresija pagimdžius“ stipriajai lyčiai skamba keistokai, bet iš tikrųjų viskas yra logiška. Šis emocinės būklės sutrikimas nesirenka žmonių pagal lytį, ir depresija pagimdžius – taip pat.
Kad vyrai taip pat išgyvena depresiją po gimdymo – įrodytas faktas. Tiesa, mokslininkai dar tik pradeda gilintis į šį sutrikimą.
Pavadinę jį tėvų postnataline depresija, specialistai pabrėžia, kad vyrai pastarąją išgyvena kitaip nei jų vaikų motinos. Be to, jie labiau negu moterys linkę negalavimą slėpti, užsisklęsti savyje, o tai tik sunkina simptomus.
Kol kas tyrimai leidžia daryti išvadą, kad tėvų postnatalinės depresijos simptomai pasireiškia ne taip staiga – dažniausiai per pirmuosius naujagimio gyvenimo metus. Gimdyves depresija užklumpa gerokai anksčiau (ne visada, bet dažniausiai).
Klasikiniai „paprastos“ depresijos požymiai gerai žinomi net su šia liga nesusidūrusiesiems. Prislėgta nuotaika, pastebimas svorio netekimas arba priaugimas, nerimastingumas, išsekimas, nemiga arba liguistas mieguistumas, nevisavertiškumo pojūtis, negalėjimas priimti net paprasčiausių sprendimų, galiausiai – mintys apie mirtį arba savižudybę. Kad pacientas būtų pripažintas sergantis klinikine depresija, jam per dvi savaites turi pasireikšti penki arba daugiau iš šių simptomų.
Depresija – ne tai, kaip mes jaučiamės pasitaikius blogai dienai darbe. Ji gali paralyžiuoti visą būtį, mirtinai bauginti, kol tampa nebeįmanoma elementariai funkcionuoti ir atlikti kasdienius darbus. Ligoniui net toks paprastas dalykas, kaip atsikelti iš lovos, nusimaudyti, apsirengti dažnai yra neįveikiama užduotis. Depresijos kamuojami žmonės būna išsekę, bet vis tiek negali užmigti, nesugeba net nuspręsti, ką valgyti pusryčiams, ar nuolat jaučia nerimą, nuo kurio pykina fiziškai.
Tačiau postnatalinė depresija vyrams gali reikštis dar kitokiais simptomais ir jaustis jie gali visiškai kitaip. Dėl to, būgštauja mokslininkai, vyrams šis negalavimas gali likti nediagnozuotas dar dažniau nei moterims. Juolab kad vyrai, laikydamiesi „stipriosios lyties“ įvaizdžio, dar kruopščiau slepia savo išgyvenimus nei moterys.

Vyrams viskas kitaip

JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto specialistai yra apskaičiavę, kad kasmet nuo depresijos kenčia daugiau nei 6 mln. vyrų. Net ir tokio dydžio šaliai, kaip JAV, tai yra labai daug. Vadinasi, ir tarp jūsų šeimos narių, giminaičių, artimų draugų, bendradarbių veikiausiai yra tokių vyrų.
Galbūt jūs net pastebite simptomus, tačiau nenumanote, kodėl jūsų pažįstamas ar mylimasis dažniau supyksta; dažniau ir daugiau išgeria; beveik nuolat būna sudirgęs (galbūt net smurtauja); netenka svorio; elgiasi kaip atsiskyrėlis; dažniau rizikuoja (pavyzdžiui, vairuodamas automobilį, nors kai kurie vyrai pasuka ir neištikimybės keliu); dažniau skundžiasi fiziniais negalavimais – kad ir galvos skausmu; nebenori intymumo, ankstesni pomėgiai ir šeima jam irgi nebeįdomūs; persidirba; jį lanko mintys apie savižudybę.
Nors keli simptomai sutampa su pagimdžiusių moterų potyriais, aiškiai matyti, kad vyrai tą patį negalavimą išgyvena labai skirtingai. Kadangi aplinkiniai gali spręsti tik remdamiesi savo paviršinėmis žiniomis apie tipinės depresijos požymius, labai lengva yra nurašyti dažnesnį stikliuko kilojimą, neištikimybę ir darboholizmą vyriškai prigimčiai – visi jie tokie. Kam slėpti: net vyrai patys taip mano neįtardami, kad susidūrė su rimta liga.

Įspėjantys ženklai

Mieli vyrai, jeigu neseniai tapote tėvais ir jums pasireiškė kurie nors iš minėtų simptomų – greičiausiai ne staiga, o pamažu, beveik nepastebimai, – turėkite omenyje: tai gali būti sveikatos sutrikimas, nė kiek ne mažiau pavojingas nei moterų depresija pagimdžius.
Sergantis depresija žmogus dažnai netenka perspektyvos jausmo. Todėl suprasti, kad tau kažkas negerai, būna dar sunkiau. Ypač jeigu pirmą kartą susiduriate su depresija. Specialistų patarimas – susilaukus kūdikio ar įsivaikinus labai svarbu sekti bet kokius nuotaikos ir elgesio pokyčius. Nes depresija ne šiaip labai rimta liga, ji gali būti mirtina.
Be jau išvardytų simptomų, turėtumėte atsižvelgti į štai šiuos:
Nebesinori intymumo. Paprastai, gimus vaikeliui, miegamajame šiaip ar taip įsivyrauja štilis. Tėtis pervargęs, mama nusivariusi nuo kojų, tik mažylis, atrodo, niekada nestokoja jėgų verkti ir reikalauti dėmesio. Tėvystės pradžioje ne seksas galvoj – kad tik kas leistų pamiegoti ilgiau nei valandą! Tačiau po vadinamojo ketvirtojo trimestro, kai pora gauna gydytojo palaiminimą atnaujinti intymius santykius, jeigu vyras nerodo jokio susidomėjimo ar net priešinasi intymumui, atrodo atsiribojęs, tai jau priežastis susirūpinti.
Vilioja taurelė. Taip pat sunerimti derėtų pastebėjus, kad dažniau norisi išgerti papildomą porciją alkoholio. Ar dvi.
Jeigu anksčiau išgerdavote tik per šventes, o dabar neįsivaizduojate pietų ar pasisėdėjimo prie televizoriaus be alaus, gali būti, kad gerti „prašo“ depresija. Jauniems tėvams tokia būklė itin pavojinga – ir ne tik dėl to, kad reiškia, jog nesąmoningai bėgate nuo tikrovės. Jūsų reakcijos gali būti neadekvačios kaip tik tą akimirką, kai šeimai jūsų reikės labiausiai.
Taip, iš šalies toks vyro elgesys atrodo neatsakingas ir smerktinas. Kartais jis toks ir yra. Tačiau jeigu esama kitų simptomų, tai gali būti vyriškosios postanatalinės depresijos ženklas.
Tik darbas galvoje. Kai kurie vyrai, pagausėjus šeimai, pradeda dirbti dar daugiau nei paprastai, ir staiga užsisėdėti darbe iki išnaktų tampa norma.
Dauguma jaunų tėvelių trokšta kuo daugiau laiko praleisti su savo mažyliu. Tad jeigu savanoriškai „ariate“ viršvalandžius, nors realus darbo krūvis nėra padidėjęs, paklauskite savęs: kodėl?
Persidirbimas – vienas ryškiausių, pastebimiausių simptomų, todėl moterys turėtų būti budrios. Jeigu jūsų vaikelio tėvas be jokios akivaizdžios priežasties virto darboholiku, tikėtina, kad taip jis kovoja su depresija.
Agresija. Tai jau ne šiaip ryškus simptomas – čia jau pavojaus varpai. Net jei paaiškės, kad tai ne depresija, jeigu pastebėjote, kad dažnai lanko mintys apie smurtą, vis dažniau supykstate ant kitų žmonių (šį jausmą galbūt tiksliau būtų pavadinti įniršiu?), galbūt net įsiveliate į peštynes ar ieškote progų kam nors įsikibti į atlapus, trankote durimis ir gal net kumščiu sienas arba jaučiate, kad nebetoli ta diena, kai nebesugebėsite suvaldyti savo pykčio, KREIPKITĖS PAGALBOS.
Agresija, nukreipta į bet ką – nepažįstamus žmones, šeimos narius, augintinius, net duris, – nėra normalu. Ir palengvėjimo tikrai neatneša. Gal jums – ar jūsų vyrui – depresija, gal kas nors kitas, bet būtina rimtai atsižvelgti į tokius elgesio pokyčius.
Depresija yra liga, o jas reikia gydyti. Čia jokia gėda. Pamąstykite patys: juk jeigu susilaužote ranką, iškart keliaujate pas gydytoją, kad tas uždėtų gipsą ir kaulas sugytų. Tas pats ir su psichikos negalavimais. Niekas nėra pasmerktas kančioms vienatvėje. Susirgote – pagysite, greičiau pagysite – greičiau pradėsite mėgautis visais tėvystės džiaugsmais.

 

Komentarai

  • Labai aktuali tema, nes šiai dienai daugiausiai yra kalbama apie pogimdyminę depresiją, bet vyrai yra pamiršti. Nors vyrai, taip pat labai dažnai susiduria su dideliais iššūkiais su kuriais nesusitvarko ir juos apima depresija. Reikia apie tai kalbėti garsiai, nes visiems galima padėti.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų