Pastaraisiais metais nuomininkams plūstelėjus į „Romos“ verslo centrą, jį valdančiai įmonei VMI siekia iškelti bankroto bylą. M. Garucko nuotr.

Dėl „Romos“ imperijos – mūšiai teisme

Dėl „Romos“ imperijos – mūšiai teisme

Panevėžyje vienas pirmųjų aktyvią verslo erdvę – daugiau nei keturias dešimtis įmonių po vienu stogu priglobiantį verslo centrą „Roma“ įkūręs ir valdantis Vaidas Vaitkevičius po kelių dienų sužinos, ar jo šeimos dešimtmečio triūsas nebus nubrauktas vienu brūkšniu ir daugiavaikei šeimai neteks tapti valstybės išlaikytine arba tiesiog emigruoti.

Apeliacinis teismas spręs, ar patenkinti V. Vaitkevičiaus skundą dėl bankroto bylos jo įmonei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prašymu.

Panevėžio apygardos teismas pernai gruodį priėmė sprendimą V. Vaitkevičiaus įmonei iškelti bankroto bylą. Jo prašiusiai VMI verslininkas skolingas 116 tūkst. eurų.

Toks teismo verdiktas, reiškiantis du dešimtmečius kurto šeimos verslo pabaigą, V. Vaitkevičių šokiravo. Verslininkas piktinasi, kad valstybė skandina įmonę, kuri, išgyvenusi ekonominę krizę, per keletą pastarųjų metų atkūrė mokumą, gauna stabilias pajamas ir nuosekliai kreditoriams grąžina sunkiais verslui laikais susidariusias skolas.

„Bankrutavęs aš ir mano šeima būsime priversti tos pačios valstybės prašyti pašalpų ir dar socialinio būsto“, – rėžia tris vaikus auginantis verslininkas.

Prikėlė vaiduoklį

Panevėžiečiai pamena verslo centro „Roma“ vietoje stūksojusį apleistą dviejų aukštų pastatą. V. Vaitkevičius su žmona įžvelgė, kad ši vieta, joje sukūrus oazę verslui, turi potencialą tapti savotišku antruoju miesto centru.

Sutuoktiniai, gavę kelių milijonų litų paskolą, 2006-aisiais dviejų aukštų 1882 kv. m vaiduoklį nupirko iš bankrutuojančios įmonės „Metalo ženklai“ ir ėmėsi jo rekonstrukcijos.

Kad gautų banko paskolą tokiems užmojams realizuoti, savininkai pastatą panaudos būdu perleido savo pačių dar nuo 1999-ųjų veikiančiai įmonei, o patys tapo paskolos laiduotojais.

Nors 2008-aisiais Lietuvos verslą, ypač nekilnojamojo turto rinką, supurtė pasaulinė ekonomikos krizė, V. Vaitkevičius sugebėjo užbaigti statybas ir „Romos“ pastatą pridavė eksploatuoti tų pačių metų spalį.

Vietoje pradžioje numatytų 3 aukštų iškilo keturių aukštų 4331 kv. m komercinis pastatas su į jį integruota 30 kW galios fotovoltine saulės elektrine. Panevėžyje tai buvo ir tebėra vienas moderniausių statinių.

Krizės pasekmės

Pasak V. Vaitkevičiaus, „Roma“ statyta planuojant čia įrengti baldų parduotuvę, tačiau krizės metu pasikeitė prekybos baldais struktūra ir niekam tokių plotų nebereikėjo. Savininkų didelėmis pastangomis ir šeimos darbu pastato didžiuliai plotai suskaidyti į mažus kabinetus, taip paverčiant jį konkurencingu Panevėžio nekilnojamo turto rinkoje.

Anot verslininko, šiuo metu išnuomota 88 proc. pastato ploto. Jame įsikūrę kredito unija, šeimos klinika, šilumos tiekėjos „Panevėžio energija“ aptarnavimo skyrius,

grožio salonai, kitų prekyba ir biuro veikla užsiimančių įmonių.

„Žinoma, 2008–2013 krizės metai nepraėjo be pasekmių. Įmonei susidarė skolų. Užbaigus pastato rekonstrukciją, liko skolų statybų bendrovėms, elektros skirstymo operatoriui. Su visomis bendrovėmis buvo sutarta, kad skolas mažinsime dalimis, tai dabar ir daroma“, – teigė V. Vaitkevičius.

Jo įmonė prasiskolino ir VMI.

Verslininkas tvirtina, jog šios skolos pradėjo augti pirmiausia dėl nekilnojamojo turto mokesčių, kurie Vyriausybės nebuvo peržiūrėti remiantis realiomis krizės metų nekilnojamojo turto kainomis.

„2008–2012 metais, pačiu sunkiausiu periodu, kai nekilnojamasis turtas buvo jau nuvertėjęs, valstybinės institucijos toliau rėmėsi tuometiniais įstatymais, kad turto mokestis perskaičiuojamas kas penkerius metus, tai yra pagal 2007 m. įsigaliojusį tarifą, kai Lietuvos nekilnojamojo turto rinka buvo aukščiausiame pakilimo taške. Atėjus krizei, nekilnojamojo turto mokestis, apskaičiuotas pagal buvusias „burbulo“ kainas, sudarė net dviejų mėnesių pastato generuojamas pajamas“, – aiškino V. Vaitkevičius.

Dar labiau V. Vaitkevičiaus skola išaugo po jo įmonėje 2012–2015 m. atlikto VMI mokestinio patikrinimo.

Įsiskolinimas valstybei šoktelėjo iki 116 tūkst. eurų.

Vilties išgelbėti dvidešimt metų turėtą verslą neprarandantis V. Vaitkevičius apskaičiavo, kad jo bankrotas valstybei kainuotų per 368 tūkst. eurų.
M. Garucko nuotr.

Paprašė antros galimybės

Verslininkas neneigia, kad atsigauti po pasaulyje praūžusios finansinės krizės Panevėžyje nekilnojamojo turto rinkos plėtotojams nebuvo lengva. V. Vaitkevičius kreipėsi į Apygardos teismą prašydamas įmonei antros galimybės – iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Teismas tokį prašymą patenkino ir įmonė, kaip teigia savininkas, pradėjo kapanotis aukštyn.

„Įmonės pajamos ėmė augti. Jos augo kasmet. Restruktūrizacijos plane buvo numatyta atkurti įmonės mokumą. Nė viename plano punkte nebuvo paminėta, kad grąžinsime kreditoriams skolas. Niekas to nė neginčijo. Net ir pati VMI nereikalavo grąžinti tų 116 tūkst. Eur. Įmonės mokumą atkūrėme“, – tvirtino V. Vaitkevičius.

Pernai įmonės restruktūrizacija nutraukta. O tada verslininkui stojo pačios juodžiausios dienos.

„Po restruktūrizacijos praėjus 4 mėnesiams – bankrotas, nors įmonė vykdo veiklą ir gauna stabilias pajamas, neturi einamųjų mokėjimų įsiskolinimų, jos atsiskaitomosios sąskaitos neareštuotos, su visais kreditoriais, išskyrus VMI, susitarta“, – teigė V. Vaitkevičius.

Verslininkas tikina, jog teismui nutraukus įmonės restruktūrizaciją, beveik ketvertą mėnesių negalėjęs suderinti su VMI skolos jai išmokėjimo.

„Valstybės institucijos laiku neatliko savo darbo: teismas apie restruktūrizacijos nutraukimą neinformavo Registrų centro, dėl to šis negalėjo pakeisti įmonės statuso, o VMI sistemoje nebuvo matyti mano skolos. Daug kartų kreipiausi į VMI, išsaugojau visą susirašinėjimą“, – kalbėjo verslininkas.

Anot V. Vaitkevičiaus, toks įrašas Mano VMI sistemoje atsirado tik lapkričio 26-ąją. Savininkas užpildė visus reikiamus dokumentus ir per VMI sistemą jau po kelių dienų išsiuntė prašymą dėl mokestinio išdėstymo. VMI prašymą priėmė ir įsipareigojo per 20 dienų jį apsvarstyti.

O per tą laiką verslininkas išgirdo, kad šioji institucija kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos jo įmonei iškėlimo.

„Man tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Pasirodo, antstolis S. Ramanauskas VMI pateikė skolos išieškojimo negalimumo aktą. Jame nurodyta, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą. Lėkiau aiškintis, kodėl taip – iš antstolio niekada nebuvau gavęs jokio rašto, kad jis turi įpareigojimą išieškoti skolą. Juk mokumą atkūrusi ir stabilias pajamas gaunanti įmonė tikrai pajėgi per laiką skolas išmokėti“, – pasakojo V. Vaitkevičius.

Anot jo, antstolis raštą atsiėmė.

Taško nededa

Visgi VMI teismui patvirtino ir toliau palaikanti savo prašymą iškelti V. Vaitkevičiaus įmonei bankroto bylą. VMI paneigė savininko argumentus, kad dėl pačių institucijų neapsižiūrėjimo negalėjęs suderinti skolos valstybei grąžinimo. Pasak VMI, tai pati įmonė Juridinių asmenų registre ilgai nepakeitė savo statuso.

„Kai buvo paskelbta įmonės restruktūrizacija, savininkui niekur nereikėjo kreiptis dėl statuso pakeitimo valstybinėse institucijose, bet kai restruktūrizacija pasibaigė, pagal VMI, aš jau privalėjau? Nors ir Registrų centras patvirtino, kad iš Panevėžio apygardos teismo nebuvo gavęs jokių dokumentų apie restruktūrizacijos pabaigą“, – piktinasi V. Vaitkevičius.

Apygardos teismas praėjusių metų gruodžio viduryje jo įmonei iškėlė bankroto bylą atsižvelgęs į tai, kad įmonės skolos sudaro daugiau nei 50 proc. įmonės ir jų savininkų turto vertės.

„Visas turtas net 350 proc. didesnis nei skola bankroto prašančiai VMI, bet jos prašymas tenkinamas, nors nė vienas kitas kreditorius pretenzijų nekelia“, – stebisi savininkas.

Visgi taško versle jis dar nededa. Jau rytoj jo skundą nagrinės Apeliacinis teismas.

V. Vaitkevičius siekia įrodyti, kad jo įmonė yra moki: daugėja patalpų „Romoje“ nuomininkų, pajamos auga, įmonė neturi einamųjų skolų.

„Dauguma kreditorių savo kreditorinius reikalavimus sumažino net 70 procentų arba išdėstė protingam laikotarpiui. Taip padarė ir Energijos skirstymo operatorius, kurio skola tęsiasi dar nuo 2008 m.“, – vardijo verslininkas.

Visgi, anot jo, vienas rimčiausių įrodymų, kad jo įmonė turi perspektyvą – baigiantis praėjusiems metams su SEB banku pasirašyta 2,4 mln. Eur paskolos grąžinimo pratęsimo sutartis.

„Kas gali geriausiai nusakyti įmonės mokumą, jei ne labiausiai kontroliuojama institucija – bankai? Nė vienas bankas nerizikuotų pasirašydamas sutartį su įmone, kurios perspektyvų nemato“, – tvirtina V. Vaitkevičius.

VMI kategoriškai nesutinka su tokiais jo argumentais.

„Įmonė, net ir žinodama apie keliamą bankroto bylą, nesumoka įsiskolinimo valstybei“, – pabrėžiama jos pateiktame atsiliepime teismui.

VMI nesutiko ir su V. Vaitkevičiaus siūloma taikos sutartimi, kurioje šis argumentavo, kad net ir žinodamas apie keliamą bankrotą, neturėjo galimybių sumokėti valstybei skolos, nes Mano VMI sistemos puslapyje tuomet nebuvo jokios informacijos apie tokią skolą.

Prašys valstybės išlaikymo

Galutinio teismo verdikto laukiantis V. Vaitkevičius skaičiuoja, kad įmonės bankroto atveju valstybė irgi neišvengs nuostolių.

„Valstybė, bankrotindama mano įmonę, bankrotina ir mano šeimą. Kadangi mudu su žmona esame bankui laidavę už įmonei suteiktą milijoninę paskolą, mums nebeliks nieko kita, kaip tik skelbti asmeninius bankrotus. Prarasime visą savo turtą ir pajamas, nors 20 metų niekada iš valstybės neprašėme jokių lengvatų ar pašalpų. Likę be namų, be pajamų, būsime priversti valstybės prašyti suteikti būstą mūsų daugiavaikei šeimai ir pašalpų jai išlaikyti. Auginame tris vaikus, vyriausiajam 18-iolika, jis planuoja studijas universitete, bet bankrutavę nebeturėsime galimybės jo išleisti į mokslus, nes ir patys būsime išlaikytiniai“, – sako V. Vaitkevičius.

Jam nesuprantama, kad šioje situacijoje sulaukė kirčio būtent iš tos pačios valstybės, bet ne privačių savo kreditorių.

„Suprasčiau, jei bankroto reikalautų privatūs juridiniai asmenys, juk kiekviena įmonė pirmiausia žiūri savo interesų. Bet jie pretenzijų nekelia – bankroto prašo valstybė, kuriai vėliau mūsų penkių asmenų šeimą teks ir išlaikyti“, – teismo sprendimo laukia panevėžietis.

Verslininkas šioje bankroto byloje teigia nematantis, jog situacija būtų vertinama remiantis protingumo prezumcija. V. Vaitkevičiaus įmonės skola VMI siekia 116 000 eurų. Dar 78 000 eurų įmonė skolinga privatiems kreditoriams, o paskola SEB bankui siekia 2,4 mln. Eur. Taigi, pastarojo rankose – visas įkeistas V. Vaitkevičiaus įmonės ir jos savininkų turtas. Jį pardavus, tik bankas atgaus paskolintas lėšas ir tai ne visas.

V. Vaitkevičius apskaičiavo, ką tokiu atveju prarastų valstybė.

„Kiti kreditoriai po įmonės bankroto nebeatgaus pinigų, galės negautas lėšas nurašyti į nuostolius ir atgauti sumokėtą pelno mokestį – apie 11 700 eurų iš valstybės. Dar visos skolos neatgavęs bankas galėtų susigrąžinti iki 210 000 eurų pelno mokesčio. O mano penkių asmenų šeimos išlaikymas per metus valstybei gali kainuoti iki 10 320 eurų. O mūsų asmeninio bankroto procedūra truktų trejus metus. Taigi, apytiksliai skaičiuojant, mano įmonės bankrotas valstybei galėtų kainuoti iš viso apie 368 660 eurų. Ar tai valstybei daug? Siūlau alternatyvą – VMI sudaryti su įmone taikos sutartį ir leisti jai per laiką grąžinti skolas“, – verslą bando gelbėti panevėžietis.

 

Komentarai

  • Prie Stalino tai sušaudytu VMI darbuotojus uz kenkejiska veikla valstybei.

  • kuo jis geresnis istatymai yra visiems tie patys.

    • Atsakyti
  • Nors jusu nepazistu,bet Vaidai jums sekmes,palaikau jus moraliskai…jums pasisesk.stiprybes!!!!

  • jūs tik paklausykit,kaip VMI valstybe rūpinasi.Personalas ten oi oi oi,pastatai sildo orą

  • tikrai kad

  • Matyt, kažkas nusižiūrėjo pastatą ir užsiundė VMI

    • Atsakyti
  • Užsakomasis bankrotas – kaip labai tikėtina versija, matyt skandinavietiškas bankas čia ir davė taip dosniai paskolą tokio dydžio, dėl to, nes pats suinteresuotas tą pastatą ir pasiimti sau eksploatacijai už dirbtinai sukurtą bankroto paskelbimą paskolos gavėjui, užsiunditos visos institucijos operatyviai ir vienu metu, verslininko suvalgymui, – tuo tikslu didžiausia paskola ir duota būtent jam, kad po to, turėti pilnas pretenzijas į disponuojamą tutrą tolmesnei komercinei eksploatacijai per tarpines įmonės. Man tai panašu į akivaizdų, gerai apgalvotą bei po žingsnį sustrateguotą planą – sužlugdyti verslininką, jei situacija yra išties tokai, kokia piešiama straipsnyje. Vidinė komunikacija tarp šalies institucijų ir vėl šlubuoja (kas čia vyksta) ir nebereikalo, taip reikėjo tikriausiai plano įgyvendimui, kaip dabar iš viso to jau matosi. Čia gryniausias – skadinavietiškas agresyvus pelningų sektorių užgrobimas, beje, tai yra visų bankų politiką (nes jie nelabdaros organizacijos) – sudaryti visas sąlygas bankui įsisavinti pelningus sektorius, naudojant įvairias schemas, kaip pagrindinę pvz. – paskolas. manau atsakymas slypi čia. Tokiam reikalui, reikia tik viešumo ir televizijos. Jei verslas gauna stabilias pajamas -čia esmė, laikosi sutartinių senų skolų mokėjimo grafiko – labai svarbu, ir negeneruoja jokių naujų įsisiskolinimų atsiradimo – kokia yra prasmė skelbti bankrotą – tik tada, kai jo reikia kaž kam. „Konkurencinei firma“ – šiuo atveju matyt bankui, kad ir kaip primityviai skambėtų.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų