Lietaus surinkimo kolektoriams nebespėjant surinkti vandens, pirmadienį pervažiuoti Panevėžį darėsi sudėtinga. V. Bulaičio nuotr.

Dėl potvynio Panevėžio rajone svarstoma skelbti ekstremalią padėtį

Dėl potvynio Panevėžio rajone svarstoma skelbti ekstremalią padėtį

Vien per praėjusią parą Panevėžyje ir jo apylinkėse iškritus beveik viso mėnesio kritulių normai, rajono Savivaldybė jau svarsto skelbti ekstremalią padėtį. Dėl gausių kritulių tvino ir miestas – apsemti namų rūsiai ir sunkiai išvažiuojamos kai kurios gatvės.

Panevėžio rajone, Dembavoje, įsikūrusios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) stoties duomenimis, pirmadienį iškritusių kritulių kiekis beveik prilygo mėnesio normai.

Sekmadienį Panevėžyje prilijo 1,17 mm, o praėjusią parą – per 53 mm, kai pagal daugiamečius skaičiavimus, viso rugsėjo vidutinė mėnesio kritulių norma siekia 55 mm.

Orų stebėtojai įspėja apie gausėjančių kritulių tendenciją. Liepą Panevėžyje prilijo 1,5-os vidutinės mėnesio kritulių normos, rugpjūtį daugiametė norma buvo viršyta dukart. Sinoptikai prognozuoja, kad rugsėjį Aukštaitijos sostinei teksiantis kritulių kiekis vidutinę įprastą normą gali viršyti jau net triskart.

Dėl gausių kritulių iš krantų išsiliejusios upės. Nevėžyje vandens lygis šiuo metu pasiekęs 272 cm.

Rekordinis vandens lygis Nevėžio upėje – 503 cm – buvo fiksuotas 2010-aisiais per pavasario potvynį.

Sausų orų sinoptikai ir toliau neprognozuoja. Per šią savaitę žadama tik porą sausų naktų, tačiau visą kitą laiką protarpiais kasdien palis.

Sinoptikų teigimu, šis rugsėjis išsiskiria ne tik gausiu kritulių kiekiu, bet ir ganėtinai šiltais orais. Rugsėjo pradžioje naktimis jau pasirodydavo šalnos. Šįmet, nors dienomis ir vėsu, vis dar laikosi gana šiltos naktys.

Gelbėjasi išgriaudami užtvanką

Potvynis semia ir Panevėžio rajoną. Nevėžio upės nuo Raguvos atskirto Fermos kaimo daugiabučio gyventojai nebegali įkelti kojos ne tik į daržus, bet ir rūsius.

Pasak namo pirmininko Juozo Žalgos, pirmadienį vanduo rūsyje jau buvo pakilęs iki kulkšnių, o derliaus nuimti žmonės nė nebesitiki.

„Kas spėjo, dar išgraibė su šakėmis bulves iš vandens“, – pasakojo raguviškis.

Vos už 400 metrų nuo Nevėžio stūksantis daugiabutis šį rudenį apsemiamas jau kelintą kartą. Pasak pirmininko, išsiliejus Nevėžiui vanduo iki namo buvo priartėjęs vos per 10 metrų.

Nuostolius skaičiuoja ir Raguvos seniūnijos ūkininkai. Dėl potvynio užsemtų kelių ir laukų vien šiose apylinkėse liko nenukulta apie 20 procentų javų.

Dėl iš krantų išsiveržusio Nevėžio raguviškiai kaltina už 15 km esančiame Miežiškių kaime suręstą savavališką užtvanką. Ją griauti vakar ėmėsi seniūnija – išardyti visi mediniai užtvankos skydai. Visgi Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius įsitikinęs, jog tai neišgelbės Raguvos nuo potvynio.

„Tvinsta ne tik Raguva. Visame rajone laukai apsemti. Kai per parą iškrenta mėnesio kritulių norma, kitaip nė negali būti“, – tvirtina seniūnas.

Rajone ekstremali situacija

Dėl semiamų laukų ir gyvenviečių Panevėžio rajone jau svarstoma skelbti ekstremalią situaciją, tai leistų tikėtis, kad ūkininkams dėl gamtos kataklizmų patirtus nuostolius kompensuos Vyriausybė. Rajono vicemero Antano Pociaus teigimu, dėl potvynio rajone liko nenukulta daugiau nei 1000 ha javų pasėlių.

„Į užtvinusius laukus įvažiuoti neįmanoma, o dar laukia kukurūzai, cukriniai runkeliai, nenukastos bulvės, morkos. Jei toliau lis, sunkiai įsivaizduojama, kaip ir tą derlių ūkininkams nuimti“, – teigė A. Pocius.

Anot jo, padėtis darosi kritiška ir gyvenvietėse. Kai kuriose užsemtos gatvės.

„Iš mano paties namų Aukštadvario kaime keliukas apsemtas. Gerai, jei po vandeniu pieva, o jei žemė, neįmanoma kojos įkelti“, – sako vicemeras.

Nors dėl gausių kritulių labiausiai nukentėjusios Raguvos, Ramygalos, Vadoklių seniūnijos, vakar pranešimų apie vandens semiamą turtą jau sulaukta ir iš kito rajono krašto. Pakuodžiupių kaime esančios „Putino“ sodininkų bendrijos sodininkai pirmadienį nuvykę rado sodų namelių grindis apsemtas vandens.

A. Pocius pripažįsta, jog gamtos stichijos padarinių sutramdyti nematantis galimybių.

„Mano namų valda 30 arų. Apskaičiavau, kad jei vien per naktį prilijo 34 mm, ant mano sklypo iškrito 100 tonų vandens. Kokie turėtų būti nuotekų vamzdžiai, kad tokį kiekį spėtų surinkti? Kažkas baisaus tokie lietūs. Šitaip buvę gal prieš trisdešimt metų“, – sako A. Pocius.

Anot jo, pastaruosius keletą metų daugėjant iškrentančių kritulių, kaip ateityje išvengti potvynių gyvenamosiose teritorijose, turėtų būti sprendžiama jau nebe savivaldybių, o Vyriausybės lygmeniu.

Vanduo semia Panevėžio rajoną. Nevėžio upės nuo Raguvos atskirto Fermos kaimo daugiabučio gyventojai nebegali įkelti kojos ne tik į daržus, bet ir rūsius.
V. Bulaičio nuotr.

Skęsta miestas

Lietus į neviltį varo ir miesto gyventojus. Beržų gatvės 43-iojo namo gyventojai pirmadienį į savo rūsius galėjo patekti nebent su ilgaauliais žvejo batais. Apie 14 val. vanduo daugiabučio rūsyje jau buvo pakilęs iki kelių. Po vandeniu atsidūrė visos žiemai sukauptos gėrybės – plaukė bulvės, stiklainiai su konservuotomis daržovėmis.

„Sandėliuką esu išbetonavęs 50 centimetrų aukščiau bendrojo koridoriaus grindų ir vis tiek atėjęs radau plaukiančius stiklainius su agurkais“, – pasakojo daugiabučio gyventojas Almis.

Panevėžietis piktinasi, kad net esant tokiai avarinei situacijai nebuvo įmanoma prisišaukti daugiabutį administruojančios įmonės Panevėžio butų ūkio pagalbos.

„Tris kartus skambinau, kad skęstame. Aiškino, kad esą nieko čia tokio – daug kas Panevėžy skęsta. Kai paskutinįkart paskambinau apie 14 valandą, pareiškė nieko nebegalintys padaryti, nes baigia darbą. Prašiau bent duoti vandens siurblį, pats išpumpuosiu“, – apstulbęs Almis.

Beržų gatvės 43-iojo namo gyventojų rūsyje sukrautos gėrybės atsidūrė po vandeniu. V. Bulaičio nuotr.

Anot jo, Beržų gatvės daugiabutis šį rudenį skęsta jau antrą kartą. Prieš keletą savaičių apsėmęs vanduo išmušė net nuotekų dangtį – potvyniui atslūgus ant rūsio grindų nusėdo kanalizacijos liekanos.

Panevėžio butų ūkis situacijos daugiabučiuose nedramatizuoja. Pasak įmonės direktoriaus Gintaro Ruzgio, apsemtas tik vienas iš Stoties gatvės daugiabučių. Skęstantis namo rūsys Beržų gatvėje įmonės vadovui buvo naujiena. Vis dėlto ten atvykusi avarinė tarnyba pripažino neišgelbėsianti patvinusiame rūsyje gėrybių – pro namą tekantis lietaus vandenį surenkantis Žagienio upelis patvinęs tiek, kad vanduo pakilęs aukščiau daugiabučių rūsių.

Rekordinį vandens srautą pirmadienį teko atlaikyti įmonės „Aukštaitijos vandenys“ nuotekų valyklai. Į ją per parą pritekėjo 97 tūkst. kub. m. nuotekų. Bendrovės atstovo spaudai Svajūno Mikeškos teigimu, tokio kiekio nebūta net per pavasario potvynius. Anot jo, įprastai palijus į nuotekų valyklą patenka iki 24 tūkst. kub. m.. o sausą parą – iki 20 tūkst. kub. m. vandens.

Tvinsta ir namai, ir gatvės

Pranešimai apie vandens skandinamas miesto vietas pirmadienį nuo ankstyvo ryto užplūdo bendrovės „Panevėžio gatvės“ administraciją.

Lietaus kanalizaciją prižiūrinčios Panevėžio savivaldybės įmonės atstovai pripažįsta, kad ištisai pliaupiant lietui mieste išvengti potvynių neįmanoma.

Pasak įmonės direktoriaus Gintaro Petrausko, skęsta visas Panevėžys – susitvenkus dideliam kiekiui vandens tapo sunkiai išvažiuojamos Kranto, S. Kerbedžio, Nemuno, Algirdo, Smėlynės, Beržų, J. Basanavičiaus gatvių atkarpos. Dėl apsemtų rūsių pagalbos šaukėsi Venslaviškio, Pušyno bei kitų gatvių daugiabučių gyventojai.

G. Petrauskas pripažįsta įmonę neišgalint pagelbėti apsemtiesiems.

„Tokio vandens kiekio suvaldyti tikrai nesame pajėgūs. Gatvėse lietaus surinkimo kolektoriai net neužsikimšę, o vis tiek apsemti vandens. Iš lietaus kanalizacijos tinklų nebėra kur jo išpumpuoti“, – teigė direktorius.

Panevėžį semiančiam vandeniui nebėra kur išbėgti pakilus vandens lygiui Nevėžyje ir Žagienio upelyje.

Upėms tvinstant, pasak G. Petrausko, „Ekrano“ užtvankos skydai jau pakelti 20 cm vietoje įprastų 5 cm.

Tačiau vandens lygio piką Nevėžyje įmonės vadovas prognozuoja dar po poros dienų, kai upėn sutekės vanduo iš apsemtų laukų.

„Iš miesto lietaus vanduo suteka arba į Nevėžį, arba į Žagienį. Abi upės patvinusios. Norint surinkti tiek vandens, kiek dabar prilijo mieste, reikalingos talpyklos, kokių neturime“, – teigė G. Petrauskas.

Direktorius neslepia: nors momentinių, greitai atslūgstančių patvinimų Panevėžyje lietinguoju sezonu pasitaikydavo gana dažnai, šį rudenį situacija kur kas sudėtingesnė.

„Kad taip ilgai lytų ir tiek laiko laikytųsi pakilęs vandens lygis upėse, nepamenu“, – pripažįsta G. Petrauskas.

 

 

Galerija

Komentarai

  • Šiukšlės ir medžių lapai užkemša vandens surinkimo šulinėlius. Važiuojant į darbą mačiau: Beržų g. net 2 darbininkai šlavė gatvės pakraščius, Vilniaus g. – nė vienas, o gatvė šiukšlina.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų