Dėl nusavinamų žemių – nepasitenkinimo audra

Dėl nusavinamų žemių – nepasitenkinimo audra

 

Ambicingiausiu šio šimtmečio projektu vadinamas geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimas įgauna pagreitį. Jau kitą mėnesį žemės savininkus, kurių turtas bus nusavintas visuomenės poreikiams, pasieks preliminarios sąskaitos. Kai kurie savininkai baiminasi, kad liks prie suskilusios geldos – iš valstybės gaus grašius, o jiems paliktais žemės lopinėliais negalės naudotis ne tik patys, bet bus sudėtinga juos parduoti ar išnuomoti.

Kaip pasakojo panevėžietė Jūratė, praėjusią savaitę iš „Rail Balticos“ projekto rengėjų ją pasiekęs laiškas šokiravo. Jos tėtis Panevėžio rajone, tarp Ramygalos ir Vadoklių esančiame Mėtitinių miške turi apie 5 hektarus miško. Pagal projektą per šį sklypą eis pagrindinė „Rail Balticos“ vėžė. Matininkams išmatavus žemę, liko tik miško kampai. Trys iš jų labai maži, tad valstybė juos išpirks, o vienas kampas, apie 37 arus, paliekamas žemės savininkams.

„Mišką matavęs matininkas kalbėjo, kad palikti tokį mažą plotą ir kažką jame formuoti neracionalu, tad iš mūsų išpirks visą turimą sklypą. Taip pat pati raštiškai paprašiau, kad jeigu privatizuoja mano sklypą, pasiimtų ir likusius „kampelius“. Tačiau praėjusią savaitę gautas laiškas mane išmušė iš vėžių“, – dėstė moteris.

Laiške juodu ant balto parašyta, kad nusavinamas geležinkelio vėžei tiesti reikalingas žemės sklypas, o iš likusių 37 arų bus suformuotas naujas sklypas, kuriuo ir toliau galės naudotis tikrasis miško savininkas. Moteris puikiai supranta, kad toks sklypas – visiškai bevertis. Prieš kelis dešimtmečius jos tėtis taip pat buvo gavęs 18 arų miško už nusavintą senelių žemę, tačiau iš jo praktiškai jokios naudos.

„Tai pasityčiojimas. Suprantu, jeigu tai būtų namų valda, bet miškui toks plotas – tik ašaros. Ką aš darysiu su tais dvidešimt medžių, augančių sklype? Nebent atsinešti kėdutę ir žiūrėti, kaip važiuoja traukinukas. Absurdo viršūnė“, – pasipiktinimo neslėpė panevėžietė.

Moters įsitikinimu, tokio miško niekas nenorės pirkti, tuo labiau kad bus numatyta ir geležinkelio apsaugos zona. O jai pačiai jokios naudos. Kaip ironizuoja, miškas jai reikalingas ne pasigrožėti, o tam, kad galėtų apsirūpinti malkomis.

„Gal reikės ieškoti nykstančių augalų ar vabalėlių, tada gal visą mišką paliks man. Nebežinau, ko griebtis“, – atvira Jūratė.

Reikia ieškoti kompromisų

Moteris nenori nuleisti rankų ir kreipėsi į advokatą, kuris turėtų apginti jos teises. Panevėžietė supranta, kad ji neturi jokios galimybės nesutikti, jog tėčiui priklausantis miško sklypas nebūtų privatizuotas, tačiau norėtų, kad būtų atsižvelgiama ir į paprastų žemės savininkų interesus. Dabar projektas vykdomas kaip su buldozeriu. Kalbama, kaip bus gerai nutiesus geležinkelio vėžę, ką iš to laimės verslas, o apie žmones, iš kurių nusavinama žemė, net negalvojama.

„Jiems rūpi tik kuo greičiau nutiesti liniją ir paleisti traukinį, o kokiomis priemonėmis, jau ne taip svarbu. Seniau žmones išbuožindavo veždami į Sibirą, o dabar tai daro legaliai, pagal įstatymus“, – piktinosi Jūratė.

Be to, bent kol kas neaišku, kaip bus atlyginta už nusavintą žemę. Gyventojai buvo perspėti, kad atlygis gali būti tik piniginė kompensacija. Galimybės suteikti panašų sklypą kitoje vietoje – nėra, nors Estijoje nusavintų žemės plotų savininkai gali persikelti savo žemės sklypą.

„Niekas iki šiol nesako, kiek mokės – ar pagal rinkos kainą, ar bus skaičiuojama kitaip. Būkim atviri – kiekvienas nusavintos žemės savininkas yra suinteresuotas gauti teisingą atlygį. Žmonės negali atsisakyti nusavinti savo žemės sklypų, nesvarbu, kad rinkoje gali parduoti brangiau. Bet blogiausia, kad niekas neatsižvelgia į žemės savininkų interesus“, – sakė moteris.

Jos žiniomis, yra ir daugiau nukentėjusių žmonių. Dėl geležinkelio vėžės kai kurių ūkininkų sklypai liks padalyti į kelias dalis, nebeliks kelių ir išvažiavimų, tačiau niekas dėl to sau nesuka galvos – siūloma gyvulius iš vieno sklypo į kitą vežioti, net jei tai ir keli šimtai galvijų. Be to, taip ir neaišku, kas laukia europinius projektus vykdančių ūkininkų, kurie turi paėmę paskolas. Jų sutartys neleidžia mažinti turimos žemės dydžio daugiau nei 20 proc. pagal paraiškoje pateiktą plotą. Deja, lietuviai dažniausiai nuryja kartėlį ir susitaiko. Tačiau tokia pozicija – ne išeitis.

„Žinau, kad esu ne viena, nukentėjusi nuo tokios tvarkos, bet kažkodėl kiti tyli. Gal reikėtų visiems susivienyti, kad pagaliau išgirstų ir mus. Yra organizuojami bendri susirinkimai, bet iš jų jokios naudos. Manau, turėtų projekto rengėjai su kiekvienu žemės savininku susitikti akis į akį ir ieškoti kompromisų, kad abi pusės būtų patenkintos“, – įsitikinusi Jūratė.

Ne pageidavimų koncertas

Bendrovės „Rail Baltica statyba“ direktoriaus pavaduotojas Mantas Kaušylas teigė, kad kiekviena situacija yra skirtinga, tačiau nuostatos tokios, kad išperkama tik ta žemė, kai po jos atidalinimo sklypas yra mažesnis nei 10 arų arba visai netinkamas toliau vystyti ūkinę veiklą.

„Mes išperkame tik žemės plotą, reikalingą geležinkelio linijai nutiesti. Net ir įstatymas nesudaro galimybių išpirkti daugiau negu reikia, tad riba yra iki 10 arų. O jeigu plotas didesnis, vertiname kiekvienu konkrečiu atveju – kokios formos žemės sklypas, gal labai pailgas ar netaisyklingas, ar galima toliau tęsti iki tol vykdytą veiklą“, – teigė M. Kaušylas.

Jeigu būtų superkami visi sklypai, kaip to pageidauja žemės savininkai, gali pritrūkti lėšų. Apskaičiuota, kad reikės išpirkti apie 1200 žemės sklypų. Vien Panevėžio rajone geležinkelio teritorijoje atsidūrė 390 privačių žemės sklypų. Žemei išpirkti numatoma skirti 13 mln. eurų. Kita vertus, žemės savininkai galėtų labiau išlošti savo likusį žemės sklypą pardavę rinkos kaina kaimyninio sklypo savininkui. Nors yra numatyta geležinkelio apsaugos zona, tačiau jokių apribojimų dėl tolesnės veiklos nėra.

„Mums prievolės išpirkti žemės sklypus po pusę hektaro nėra, nes neturėsime pinigų kitiems žemės sklypams. Šiuo atveju yra 37 arai, nemažas sklypas, tad manome, kad ten būtų galima toliau vykdyti veiklą. Taip pat reikia žiūrėti, ar po atidalijimo tą žemės sklypą nėra parankiau parduoti didesniam žemės savininkui. Gal tai būtų finansiškai naudingiau, negu mes išpirktume“, – sakė „Rail Baltica statyba“ atstovas.

Jo teigimu, jau balandžio mėnesį bus baigtas turto vertinimas ir parengtos visos vertinimų ataskaitos. Tada gyventojai matys konkrečias sumas už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Taip pat nurodyta atskira suma, jeigu žemės savininkai patiria tam tikrų nuostolių.

„Mano siūlymas šiuo atveju būtų nešvaistyti pinigų advokatams, o kreiptis tiesiai į mus. Pasižiūrėsime, kokia situacija, gal bus galima rasti kompromisą. Pagaliau galima atvykti ir į Panevėžio rajono savivaldybėje organizuojamus susitikimus, jeigu tik kyla klausimų ar neaiškumų“, – paragino M. Kaušylas.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų