Užtvindytame Panevėžio rajone – ekstremali padėtis (atnaujinta)

Užtvindytame Panevėžio rajone – ekstremali padėtis (atnaujinta)

Gausaus lietaus užtvindytame Panevėžio rajone paskelbta ekstremali situacija. Ištisi plotai derliaus skęsta vandenyje, neįmanoma sėti žieminių kultūrų, pūdymai nedirbami. Darbai stoja ir žemės ūkio produkciją superkančiose bendrovėse.

Rajono mero Povilo Žagunio teigimu, dar negalutiniais duomenimis, dėl gausaus lietaus ir laukus užliejusių upių žuvo 4250,9 ha pasėlių. Meras neatmeta, kad lietingų orų padaryta žala gali būti dar didesnė – seniūnijos ir Savivaldybės Žemės ūkio skyrius tebeskaičiuoja žemdirbių patirtus nuostolius. Dėl jų kompensavimo Panevėžio rajono savivaldybė numačiusi kreiptis į Vyriausybę.

„Daug derliaus liko po vandeniu, o ūkininkus spaudžia sutartiniai įsipareigojimai, paskolos. Maža to, neįmanoma į laukus įvažiuoti sėti kitų metų pasėlių. Situacija ne popieriuje, bet iš tikrųjų ekstremali. Keisčiausia, kad aplinkiniuose rajonuose žemdirbiai dirba laukus, sėja. Savivaldybių asociacijos valdybos posėdyje mane vos ne skenduoliu vadino, stebėdamiesi, kas tame Panevėžyje darosi“, – „Sekundei“ teigė P. Žagunis.

Žemės ūkio ministerija, reaguodama į susidariusią situaciją, kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, bankus bei grūdų supirkėjus, su kuriais buvo sudarytos išankstinės grūdų pardavimo sutartys, prašydama supratingumo ir, esant galimybei, atidėti žemdirbių prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Ministerija ragina ūkininkus skaičiuoti ir fiksuoti patirtus nuostolius. Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių ir prašyti valstybės paramos.

Žemės ūkio ministerija taip pat žada kreiptis į Europos Komisiją dėl galimų subsidijų patirtiems nuostoliams kompensuoti.

Negali niekuo padėti

Panevėžio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas, dėl ekstremalios situacijos atšauktas net iš atostogų, Vytas Jakubonis teigė, kad paprastai potvyniai laukus apsemdavo pavasarį. Per jo darbo metus – pirmas toks atvejis, kai ištisi laukai skęsta rudenį.

Liepą Panevėžyje prilijo 1,5-os vidutinės mėnesio kritulių normos, rugpjūtį daugiametė norma buvo viršyta dukart. Rugsėjį Aukštaitijos sostinei teksiantis kritulių kiekis vidutinę įprastą normą gali viršyti jau net triskart. Ypač nukentėjo Raguvos, Ramygalos, Vadoklių seniūnijos. Kai kuriose vietose vandens tiek, kad net iki pusės paskendę kukurūzų laukai.

„Nukentėjo atskiri regionai, tad yra ir tokių ūkininkų, kurie džiaugiasi puikiu derliumi. Tačiau daugelyje rajono vietų situacija išties ekstremali. Bandysime kreiptis pagalbos ir į Vyriausybę“, – sakė V. Jakubonis.

Tiesa, labai sunku apskaičiuoti, kokie bus tikrieji nuostoliai. Kitą savaitę meteorologai prognozuoja sausesnius orus, tad tikimasi, kad dar pavyks nuimti bent dalį derliaus. Pasak V. Jakubonio, nors kasdien stebi situaciją, bet realiai ūkininkams negali niekuo padėti. Visi keturi metų laikai ūkininkams pavojingi: žiemą ir pavasarį derlius gali įšalti, vasarą derlių sunaikinti grasina sausra ar liūtys, rudenį – paskandinti.

„Rizikos šiame versle labai daug, nes gamta nenuspėjama. Reikia džiaugtis bent tuo, kad stichijos nenuplauna miestų“, – sakė V. Jakubonis.

Derliaus nebenuims

Tačiau tai menka paguoda ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, kurie kasdien su nerimu priversti sekti orų prognozes. Žemės ūkio bendrovės „Ėriškiai“ direktorius Gytis Giedraitis teigė, kad jų laukuose skęsta cukriniai runkeliai. Su cukraus fabriku sudaryta sutartis, kad bendrovė kasdien jiems turinti pristatyti po 400 tonų cukrinių runkelių, tačiau bent kol kas neįmanoma į laukus įkelti net kojos.

„Iš 480 hektarų sugebėjome nuimti derlių tik 30-yje jų. Šiuo metu neįmanoma dirbti. Sakoma, kad viltis kvailių motina, tad vis viliamės ir laukiam, kada pagaliau nustos lyti. Visi darbai sustoję, tik atlyginimus privalome savo darbuotojams mokėti. Cukraus fabrikas taip pat dirba mažesniu pajėgumu, visi patiriame nuostolių“, – „Sekundei“ tvirtino G. Giedraitis.

Jo teigimu, tokių metų dar nėra buvę. Nors lietingų periodų būdavo, tačiau vis tiek pavykdavo pasėti žiemines kultūras. O dabar žiemkenčiai net nepradėti sėti. Kai kurie ūkininkai net nenuims derliaus, nes jis tiesiog jau baigia supūti laukuose.

O baisiausia tai, kad nebus galima gauti draudimo išmokų. Pavyzdžiui, už sunaikintus rapsus draudimas padengia nuostolius tik tada, kai jie jau būna sudygę iki tam tikro dydžio, o šiuo atveju rapsai prigėrė net nesudygę.

„Manau, esama situacija turėtų susirūpinti jau valstybė, tuoj žmonės pradės užarti laukus su visu derliumi, nes tiesiog jau nebeapsimokės jo nuimti. Su kiekviena diena situacija darosi vis labiau grėsminga“, – teigė G. Giedraitis.

Gyvena laukimu

Panašiomis nuotaikomis gyvena ir viena didžiausių Panevėžio rajone Aukštadvario žemės ūkio bendrovė. Kaip sakė jos direktorius Mindaugas Petrauskas, šiuo metu jų laukuose liko nenuimta apie 200 hektarų pupų ir 40 hektarų miežių. Net jei lietus nustotų pliaupti, vargu ar tai išgelbėtų derlių. Dalis pupų atsidūrė po vandeniu, dalis nuo drėgmės išmirko, pradėjo byrėti ankštys.

„Jau net nesitikime, kad jas galėsime parduoti kaip maistines, tik pašarines. Bet ir tai ne visas. Maždaug 20 proc. jų atsidūrusios po vandeniu, o likusias bus sunku nukulti, nes jau pradėjo byrėti“, – pasakojo M. Petrauskas.

Daugiausia pajamų bendrovei nešdavo žieminės kultūros, tačiau kol kas jokių darbų neįmanoma daryti. O jau pasodinti žieminiai rapsai žuvo po vandeniu. Iš suplanuotų 200 hektarų žieminių rapsų pusė buvo apsodinta, bet jau dabar matyti, kad apie 40 proc. būsimojo derliaus žuvo.

Iš viso žieminėmis kultūromis numatyta apsodinti 1500 hektarų, tačiau ar bus spėta, pasak direktoriaus, sunku numatyti. Kiek bendrovė patyrė nuostolių, dar neskaičiavo. Draudimas atsisako padengti nuostolius, bet dabar, kai paskelbta ekstremali situacija, gal kažkas pasikeis.

„Pagal teorinius skaičiavimus, dar galėtume spėti pasodinti žiemines kultūras iki spalio vidurio, bet žemė taip įmirkusi, kad jokia technika negali įvažiuoti į laukus. Draudimas nuostolių, atsiradusių dėl lietaus, neapmoka, bet kai Panevėžio rajone tokia ekstremali situacija, gal kitaip vertins“, – vylėsi M. Petrauskas.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų