Panevėžio apygardos teismas A. Labiną pripažino kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, kas lėmė stipriausio Lietuvos futbolo klubo žlugimą. "Sekundės" nuotr.

Daugkartinį čempioną „Ekraną“ sužlugdė prezidento godumas

Daugkartinį čempioną „Ekraną“ sužlugdė prezidento godumas

Teismas nepatikėjo, kad daugkartinio Lietuvos čempiono futbolo klubo „Ekranas“ prezidentas Aušrys Labinas galėjo būti patiklus it sukčiais patikėjusi bobutė ir tiesiog gatvėje milijonus eurų atiduoti pirmą kartą matomam žmogui težinodamas jo vardą.

Panevėžio pasididžiavimą, penkis kartus Lietuvos čempionų taurę kėlusį klubą sužlugdė prezidento godumas.

Panevėžio apygardos teismas A. Labiną pripažino kaltu dėl 2,5 mln. Eur pasisavinimo, kas lėmė stipriausio Lietuvos futbolo klubo žlugimą. „Ekrano“ prezidentas nuteistas ketveriems metams nelaisvės, tačiau bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Be to, A. Labinui priteista bankrutavusiam „Ekrano“ futbolo klubui sumokėti 2 mln. 510 tūkst. Eur. Iš jų pusę – 1,3 mln. Eur – privalės grąžinti per trejus metus.

Kol A. Labinas atsiskaitys su klubu, teismas palieka areštuotą jo turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą Vilniuje. Nuteistasis taip pat neturės teisės išvykti iš gyvenamosios vietos, tai yra Vilniaus, ribų apie tai nepranešęs prižiūrinčia institucijai.

Milijonus atidavė gatvėje

Bylos duomenimis, A. Labinas, būdamas asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ prezidentu, 2010–2012 m. per banką iš klubo kasos gavo 4,3 mln. Eur klubo veiklos išlaidoms. Iš šios sumos į kasą prezidentas grąžino 1,8 mln. Eur, tačiau likusią sumą, per 2,5 mln. Eur, susišlavė sau į kišenę.

Norėdamas nuslėpti pinigų pasisavinimą ir pagrįsti tokios didelės sumos panaudojimą, A. Labinas nurodė darbuotojams į klubo buhalterinę apskaitą įtraukti įvairius suklastotus dokumentus – žaidėjų atstovavimo sutartis, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus.

A. Labinas visą laiką neigė pasisavinęs stambią sumą. Bankrutavusio futbolo klubo prezidentas teisme pateikė savo versiją, esą pinigus perdavęs futbolininkų agentui iš Moldovos, o šis neva akiplėšiškai meluoja jų negavęs.

A. Labinas teisme pasakojo, jog dalyvaudamas turnyre Maskvoje susipažino su agentu Janu Karpu. Su juo kalbėjęsi apie galimybes „Ekrano“ žaidėjus pelningai parduoti Kazachstano, Azerbaidžano, Rusijos klubams, kurie yra turtingi ir moka gerus pinigus įsigydami žaidėjus. Tačiau esą tam klubų atstovams reikėjo duoti įvairių dovanų, kitaip tariant – kyšių. A. Labinas tvirtino su J. Karpu sutarę, kad jis kaip agentas atstovaus „Ekranui“ derybose su kitais klubais. Tačiau, pagal A. Labino versiją, agentui tam reikėjo pinigų esą svarbiems asmenims „motyvuoti“.

Sandorį įtvirtinti agentas iš Moldovos atskrido į Lietuvą ir čia užtruko vos pusę paros. Pasak A. Labino, Vilniuje, viešbutyje, jiedu pasirašė dokumentus. Kokius, prezidentas nepamena, tačiau tikino, kad J. Karpui grynaisiais perdavė per milijoną eurų.

Dar po kurio laiko, kaip teisme tvirtino A. Labinas, kitą dalį grynųjų pinigų – milijoną eurų, jis perdavęs esą į Vilnių atskridusiam agento pasiuntiniui, kažkokiam Vitalikui. Klubo prezidentas bandė įrodyti, kad sunkiai suvokiamą sumą grynųjų paslaptingajam Vitalikui atidavė tiesiog gatvėje, nors jo nepažinojo, nebuvo nė kalbėję telefonu, nepaprašęs net asmens dokumentų – tarsi kelių eurų išmaldą elgetai. A. Labinas bandė įtikinti teismą nukentėjęs per savo patiklumą, neva ir J. Karpas, ir Vitalikas su visais pinigais, 2,5 mln. Eur, pradingę kaip į vandenį.

Parodymuose pasigedo logikos

Visgi teismo surinkti įrodymai A. Labino versiją sugriovė. Rašysenos ekspertai pripažino, kad ant jo iniciatyva parengtų susitarimų dėl užmokesčio esantis J. Karpo parašas yra suklastotas. Teismas konstatavo, kad A. Labinas šiuos susitarimus paruošė ne siekdamas bendradarbiauti su agentu, o pateisinti ar pridengti savo paties neteisėtus veiksmus ir fiktyvius sandorius.

Išsisukti nuo atsakomybės bandžiusio klubo prezidento parodymai, anot teismo, ne tik prieštaravo byloje surinktiems įrodymams: liudytojų parodymams, ekspertų išvadoms, bet net ir elementariai logikai.

Pavyzdžiui, nors J. Karpas jokių paslaugų „Ekranui“ nesuteikė, kažkodėl A. Labinas nieko nedarė, kad agentas grąžintų neva jam sumokėtą didelę sumą pinigų.

Į teismą dėl „Ekranui“ esą J. Karpo padarytos žalos A. Labinas kreipėsi tik 2015-aisiais, tai yra praėjus jau porai metų po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo paties aferų.

Teismas pripažino A. Labiną padarius didelę žalą legendiniam Panevėžio futbolo klubui, ir galima manyti, kad būtent prezidento nusikalstami veiksmai lėmė „Ekrano“ nemokumą bei bankrotą. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Teismas pripažino A. Labiną padarius didelę žalą legendiniam Panevėžio futbolo klubui, ir galima manyti, kad būtent prezidento nusikalstami veiksmai lėmė „Ekrano“ nemokumą bei bankrotą. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Prašė priedangos

Kaip liudytojas apklaustas J. Karpas iš tiesų patvirtino lankęsis Vilniuje ir susitikęs su A. Labinu. Jiedu netgi pasirašę bendradarbiavimo sutartį, tačiau šioji buvo anglų kalba ir jos nemokantis J. Karpas pripažino nesupratęs, po kuo deda parašą.

Maža to, naivus agentas A. Labinui dar paliko 2–3 tuščius lapus su savo parašais, jei kartais prireiktų ką nors papildyti. Jokių kitų dokumentų jis tikino nepasirašinėjęs ir jokių pinigų nei tą, nei kitą kartą iš A. Labino negavęs.

Pastarojo versiją, kad agentui per pirmąjį susitikimą davęs milijoną eurų grynųjų, teismas įvertino kaip prasilenkiančią su sveika logika. Būtų keista, jei J. Karpas lagaminą su tokia suma pinigų būtų nepastebėtas pranešęs pro oro uosto patikrą.

J. Karpas teisėsaugos pareigūnams taip pat pasakojo, jog po pirmojo susitikimo Vilniuje A. Labino iniciatyva dar kartą su juo susitiko Turkijoje. Tąkart „Ekrano“ prezidentas prisipažino turintis problemų su teisėsauga ir prašė agento patvirtinti pareigūnams jo advokatų sugalvotas istorijas. J. Karpas atsisakė veltis į lietuvio aferas.

Kaltas, bet ne dėl savęs

Skirdamas bausmę A. Labinui teismas nurodė, kad buvo padaryta didelė žala futbolo klubui, ir galima manyti, kad būtent jo nusikalstami veiksmai lėmė „Ekrano“ nemokumą bei bankrotą. Tačiau įvertinęs, kad A. Labinas iš esmės charakterizuojamas teigiamai, teisiamas pirmą kartą, skyrė jam mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę (už šį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę) ir jos vykdymą atidėjo maksimaliam terminui – 3 metams.

Išklausęs nuosprendį A. Labinas buvo nekalbus. Nuteistasis „Sekundei“ tik tarstelėjo norėjęs klubui gero, sudarydamas sandėrius su neva jį apmulkinusiu agentu užsienyje. Ar Panevėžio apygardos teismo nuosprendį skųs aukštesnės instancijos teismui, A. Labinas teigia dar spręsiantis. Į klausimą, ar jaučiasi kaltas dėl „Ekrano“ bankroto, atsakęs dviprasmiškai.

„Dabar man sunku vertinti, dėl šito ar dėl kitko klubas bankrutavo. Aišku, jei vadovauji kažkam, kas bankrutuoja, tai nepriklausomai nuo detalių vis tiek turi jausti kaltę ir aš ją jaučiu. Bet ne dėl to, kuo esu kaltinamas“, – kalbėjo A. Labinas.

Anksčiau, paklaustas, kaip įmanoma milijonus eurų atiduoti nepažįstamajam gatvėje, A. Labinas teisinosi buvęs pernelyg patiklus.

„Aš labai gailiuosi. Futbolo pasaulyje egzistuoja taisyklė, kad turi kažką duoti norėdamas gauti. Tikrai tikėjau, kad taip ir bus“, – dievagojosi sužlugdyto prestižiškiausio Lietuvoje futbolo klubo prezidentas.

Jo pasisavinti, kaip konstatavo teismas, 2,5 mln. Eur buvo svarbiausia vinis į FK „Ekranas“ karstą. 2015-ųjų spalį klubui iškelta bankroto byla. Teismo procesą užgniaužę kvapą stebėjo turto beveik neturinčio „Ekrano“ kreditoriai – valstybė, atlyginimų negavę žaidėjai, juridiniai asmenys. Per 2,5 mln. Eur civilinį ieškinį A. Labinui buvo pateikęs klubo bankroto administratorius bendrovė „Daliveta“. Prisiteisti šiuos pinigus buvo vienintelė reali galimybė kreditoriams atgauti skolas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų