Ikimokyklinių įstaigų vadovai nuogąstauja, kad naktinius sargus pakeitus saugos tarnyboms, darželiuose nebebus taip saugu. T. Šiaudinio nuotr.

Darželiuose – etatų mažinimo vajus

Darželiuose – etatų mažinimo vajus

Aukštaitijos sostinės darželiuose paskutines dienas skaičiuojančių skalbėjų ir kasininkių likimas gresia ir sargams.

Panevėžio savivaldybė pasamdė saugos tarnybą įvertinti, kiek kainuotų vaikų darželiuose įrengti signalizacijas ir vaizdo kameras bei atsisveikinti su keliomis dešimtimis naktinių budėtojų.

Miesto vadovai prasitaria, kad tai gali būti ne paskutinis etatų mažinimas ikimokyklinėse įstaigos. Svarstoma, ar tikrai racionalu kiekvienam darželiui turėti atskirą buhalteriją ir pagalbinius ūkio darbininkus, kai šias paslaugas gali teikti pati Savivaldybė arba jos valdomos įmonės.

Nusiteikęs triukšmui

Savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą ikimokyklinių įstaigų saugos auditui atlikti laimėjusi saugos tarnyba „Argus“ iki mėnesio pabaigos suskaičiuoti, kiek dabar kainuoja išlaikyti sargus ir kiek atsieitų centralizuota vaikų darželių apsauga. 28-is Panevėžio vaikų lopšelius-darželius dabar saugo iki 80-ies naktimis dirbančių sargų.

Savivaldybė svarsto, kad pigiau būtų panaikinti jų etatus ir, darželiuose įrengus signalizacijas bei vaizdo stebėjimo kameras, apsaugą patikėti saugos tarnybai.

Panevėžio vicemeras Petras Luomanas neabejoja, kad netgi jei tokia reforma pasirodytų ekonomiškai naudinga, pasipriešinimo vargu ar pavyktų išvengti.

„Nevėžio“ mokyklos uždarymas parodė, kad nors galvojama apie ekonominę naudą, vis tiek kyla baisus triukšmas“, – pažymėjo vicemeras.

P. Luomanas neslepia, kad darželių bendruomenės tokia reforma abejoja. Vienas iš jų pateikiamų argumentų – baimė, kad, nelikus sargų, naktimis besirenkančios kompanijos nuniokos lauko įrenginius.

„Darželių kolektyvai argumentuoja, kad sargai dabar išvaiko į teritorijas per tvoras sulipusius jaunuolius. Bet jei bus įrengtos vaizdo kameros, gal kompanijos visai nebesirinks?“ – argumentų ieškojo vicemeras.

Keistuoliai tapo pavyzdžiu

Panevėžyje saugos tarnybos paslaugomis naudojasi kol kas tik viena švietimo įstaiga. Prieš trejetą metų sargų atsisakiusi Rožyno progimnazija įsirengė signalizaciją, teritoriją stebinčias vaizdo kameras.

„Kai reikėjo mokyklą saugoti nuo pačių sargų, nusprendėme verčiau samdyti saugos tarnybą“, – sprendimą paaiškino direktorės pavaduotojas Virginijus Gutpetris. Anot jo, tokia mokyklos iniciatyva tuomet net Savivaldybei atrodė keistoka, tačiau dabar akivaizdu, kad švietimo įstaiga miestui gerokai sutaupo lėšų.

Pasak V. Gutpetrio, išlaikyti tris naktimis dirbusių sargų etatus Savivaldybės biudžetui kainuodavę per 17 tūkst. Eur, dabar saugos tarnybai už mokyklos apsaugą sumokama 200 Eur per mėnesį arba 2400 Eur per metus.

Sutaupytų pinigų mokykla nemato – jie lieka Savivaldybės biudžete.

Pavaduotojas tvirtina, kad gimnazija patenkinta samdomos saugos tarnybos darbu.

„Suveikus signalizacijai, apsauga atvažiuoja per minutę“, – teigia V. Gutpetris.

Anot jo, per trejus metus nė karto nepasitaikė incidentų, lauko įrenginiai nebuvo sugadinti.

„Saugos tarnyba, tik pamačiusi per vaizdo kameras svetimus asmenis teritorijoje, iš karto reaguoja ir lekia. Nei nauji suoliukai, nei šiukšlių dėžės, nei sporto įrenginiai dar nebuvo sugadinti“, – „Sekundei“ tvirtino pavaduotojas.

Prieš trejetą metų savo iniciatyva sargų paslaugų atsisakiusi Rožyno progimnazija tvirtina, kad tokia reforma pasiteisino. T. Šiaudinio nuotr.

Prieš trejetą metų savo iniciatyva sargų paslaugų atsisakiusi Rožyno progimnazija tvirtina, kad tokia reforma pasiteisino. T. Šiaudinio nuotr.

Sargų gaili

Sargų patikimumu nesiskundžiantys ikimokyklinių įstaigų vadovai neslepia Savivaldybės skaičiavimų laukiantys neramiai. „Žilvičio“ lopšelio-darželio direktorė Lina Budreikaitė abejoja, ar saugos tarnyba gebės apsaugoti teritoriją nuo įsibrovėlių.

„Patalpos bus apsaugotos, o kas saugos lauko įrenginius? Per vaizdo kameras nesužiūrės, kas kieme vyksta. Saugos tarnyba nespės į darželius naktimis važinėti“, – mano direktorė.

L. Budreikaitė pripažįsta tokiai reformai nepritarianti ir dėl žmogiškojo faktoriaus. Iš trijų „Žilvičio“ sargų dviem iki pensinio amžiaus belikę trejetas metų. Direktorė neabejoja, kad ilgamečiams sargams, darželį saugantiems nuo pat jo įkūrimo, susirasti kitą pragyvenimo šaltinį būtų gana sudėtinga.

„Gintarėlio“ lopšelio-darželio direktorę laikinai pavaduojanti ūkvedė Vera Jurevičienė susilaiko nuo Savivaldybės planuojamos reformos vertinimo. Vis dėlto ir ji turi abejonių, ar atvažiuojantys apsauginiai būtų pajėgūs apsaugoti nemažą ir specifinio reljefo teritoriją. Nors auditą atliekančios saugos tarnybos darbuotoja įvertino, kur reiktų įrengti vaizdo kameras, kad jų regėjimo laukas aprėptų ir į darželio teritoriją patenkantį nemažą slėnį, V. Jurevičienė abejoja, ar vandalai neįsigudrintų suniokoti ir pačių kamerų.

„Gintarėlyje“, kaip ir kitose ikimokyklinėse įstaigose, įdarbinti trys sargai – du įstaigą saugo naktimis, vienas – savaitgalio dienomis. Viena sargė jau pensinio amžiaus, tačiau, anot V. Jurevičienės, pavydėtinos energijos.

„Atsisakiusi sargų Savivaldybė finansiškai gal ir išloš. Bet kur gyvai žmogus atėjęs teritoriją apžiūri, o kur į iškvietimus atvažiuojanti apsauga. Kas nusiteikęs niokoti, matyt, pasidomi, kur kameros nukreiptos“, – svarstė V. Jurevičienė.

Tikisi solidžiai sutaupyti

Kol Savivaldybė dar tik sprendžia švietimo įstaigų sargų likimą, jau nuo rugsėjo vaikų darželiai atsisveikina su skalbėjomis ir kasininkėmis: 28-iose įstaigose panaikinami jų etatai – iš viso 33,6. Reformos autoriai tvirtina, kad dėl to nedarbas mieste neūgtelės – dauguma skalbėjų pensinio amžiaus, o kasininkės darbuojasi ne visu krūviu.

Pernai Savivaldybės auditoriai miesto ikimokyklinėse įstaigose atlikę analizę pateikė rekomendacijas dėl lėšų taupymo. Sudaryta Savivaldybės darbo grupė pirmiausia pasiūlė atsisakyti darželiuose skalbėjų pareigybių ir pačioms įstaigoms pirkti skalbimo paslaugas iš jas teikiančių įmonių. Dėl to nuo kitų mokslo metų darbo netenka 26-ios skalbėjos.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Sandros Jakštienės teigimu, per 2016 metus išlaikyti darželiuose vien skalbėjas miesto biudžetui kainavo beveik 165 tūkst. Eur. Papildomai skalbimo sąnaudoms – vandeniui, elektrai, skalbikliams – išleista dar apie 20 tūkst. Eur. Skalbimas vienam vaikui per metus atsieidavo 43 Eur.

S. Jakštienės teigimu, atsisakius darželiuose skalbėjų per metus miesto biudžetas sutaupys 143 tūkst. Eur.

Dar 46 tūkst. Eur žadama sutaupyti nuo šio rugsėjo ikimokyklinėse įstaigose panaikinus kasas ir 7 kasininkų etatus.

Anot pavaduotojos, iš tokio etatų mažinimo šiais metais darželiai finansiškai dar neišloš, nes atleidžiamos skalbėjos ir kasininkės gaus išeitines išmokas. Tačiau, S. Jakštienės teigimu, jau kitąmet pusę sutaupytų lėšų planuojama skirti ikimokyklinėms įstaigoms atnaujinti, o kaip išleisti kitą dalį, spręstų patys darželiai.

Panevėžio darželiuose bręsta permainos. T. Šiaudinio nuotr.

Panevėžio darželiuose bręsta permainos. T. Šiaudinio nuotr.

Abejoja kokybe

Vis dėlto lopšelių-darželių vadovai baiminasi, kad sprendimas atsisakyti skalbėjų vargu ar pasiteisins.

Pasak L. Budreikaitės, „Žilvičio“ lopšelis-darželis su skalbykla sudarė sutartį dėl ne mažiau nei trijų skalbimų per mėnesį. Tai įstaigai kainuos 600 Eur. Nors skalbimo paslaugas teikianti įmonė atvažiuoja pasiimti skalbinių, surūšiuoti teks patiems darbuotojams. Jiems prisieis ir pasirūpinti greitais kasdieniais skalbimais, kokių darželiuose neišvengiama.

Direktorė skaičiuoja, kad nuo šiol įstaiga skalbimui išleis apie 800 Eur per mėnesį, o tai yra brangiau nei anksčiau.

Tačiau labiausiai L. Budreikaitė nerimauja dėl skalbinių kokybės.

„Manote, skalbykloje išskalbti patalai ilgai laikys? O turime rankšluostėlių dar nuo 1983-iųjų ir jie tikrai kokybiški“, – direktorė gailisi 20 metų darželyje išdirbusios skalbėjos.

Komentarai

  • pagaliau realūs darbai pradėti dirbti

  • Puiki mintis ir sveikintinas nusiteikimas taupyti. O visiems triukšmautojams reikia priminti, kad ne iš jų pinigų išlaidaujama ir mokama ten, kur galima sutaupyti – iš miesto biudžeto, kurį suneša visi miestiečiai ir kuris visiems priklauso.
    Sveikinu pažangius pokyčius!

  • yra ir kitų galimybių taupyti, gana švaistyti lėšas, būtinai reikia situaciją keisti.

  • Jeigu Jurgis dirbtų sargu, o Gabrielė skalbėja ir bedarbystė būtų ant nosies, tai kitaip giedotų…

    • Atsakyti
  • Manau padaugės bedarbių .

  • O kodėl savivaldybė lengva ranka nuima skalbėjos etatą, nepagalvojusi apie tai, kad kažkas turės skalbinius atiduoti skalbyklai, priimti viską, išrūšiuoti ir kasdieninius skalbimus padaryti. Ar už tą pačią algą kažkam ant kūpros papildomą darbą užkraus. Kažkas čia turi kažkokį interesą! Ir tik nereikia čia komentuoti, kas nesupranta apie ką kalbama.

  • Kai pradėjo kalbėti apie etatų mažinima sargai pradėjo „dirbti“, vaikyti tėvelius su vaikais ilgiau užsilikusius darželio teritorijoje ir atseit rodydami savo darbo rezultatus, o kai kokie jaunuoliai sėdi ir gurkšnoja alų darželio teritorijoje kažkodėl „sargų“ nei kvapo nesimato …..

  • Ir labai gerai, kad etatus mažina. Kažkada visi rėkė, kaip bus blogai, kai gatvėse parkomatus pastatys. Ir ką? Pastatė – atrodo civilizuotai. Taip ir su sargais. Ar jie ginkluoti, kad su rimtais plėšikais susitvarkytų? Ir dėl skalbėjų nereikia rypaut, kai dauguma jų pensininkės. Siūlyčiau dar atleist daugiausia rypaujančias direktores.

  • Gaila kad pinigu taupymas vyksta paprastu darbuotoju saskaita , o ne kavas gerianciu poniuciu , kurios gauna ne minimuma . Pinigu sutaupytu daugiau

Rodyti visus komentarus (9)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų