Pasak VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo R. Trotos, svarbu, kad darbdavys dar prieš pradedant darbus darbuotojus išmokytų saugiai vykdyti pavestas užduotis, o šie elgtųsi taip, kad nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

Darbuotojų sauga – ne tik darbdavio rūpestis

Darbuotojų sauga – ne tik darbdavio rūpestis

 

Gyvybės kaina neišmatuojama pinigais. Saugi darbo aplinka turėtų būti kiekvienos įmonės prioritetas, nepaisant nei jos veiklos pobūdžio, nei dydžio. Deja, kaip pažymi nelaimingus ir mirtinus atsitikimus darbe tiriantys Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai, apie realią, o ne tik popierinę saugą darbe kartais susimąstoma tik įvykus nelaimei.

Prieš porą savaičių Panevėžio rajone, Pagojaus miške, atliekant medžio pjovimo darbus, krisdama šaka sužalojo 26-erių vaikiną. Jauną medkirtį dar spėta skubiai nugabenti į ligoninę, tačiau jo gyvybės medikams išgelbėti nepavyko. Vaikinas žuvo savo brolio akyse. Tokių tragiškų atvejų, kai į darbą išėję žmonės nebegrįžta į šeimas, pasitaiko kasmet.

Kaip teigė VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjas Rimantas Trota, vien Panevėžio apskrityje praėjusiais metais nutiko trylika mirtimi pasibaigusių įvykių, iš kurių vienas buvo darbe, pakeliui į darbą – du ir dešimt atvejų, kai darbuotojas mirė darbe ne dėl nelaimingo atsitikimo, o dėl ligos. Šiemet statistika labai panaši – net trylika mirtinų atvejų, du žmonės žuvo darbo vietoje, o vienuolika dėl su darbu nesusijusių priežasčių.

Pasak R. Trotos, dažniausiai žmonės miršta darbe dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligos, infarktų, insultų. Nerimą kelia tai, kad tokios ligos pakerta darbingo amžiaus 45–55 metų žmones.

„Galbūt darbuotojas laiku nesikreipė į medikus dėl sutrikusios sveikatos, o gal įtakos turėjo didelis darbo krūvis, viršvalandžiai, darbas naktimis. Dabar galime tik daryti tam tikras prielaidas“, – dėmesį atkreipė R. Trota.

Pasak vedėjo, rizikingiausios išlieka statybos, žemės ūkio, transporto sritys. Kasmet fiksuojama keli šimtai įvykių, kai darbuotojai sunkiai susižaloja darbo vietoje. Vien Panevėžio apskrityje 2017 m. sunkių nelaimingų atsitikimų darbe užregistruota 22, 14 iš jų įvyko darbe, 5 – pakeliui į darbą ir vienas autotransporto įvykis. Šiais metais sunkių nelaimingų atsitikimų būta 12: darbe – 10 ir pakeliui iš darbo 2 įvykiai.

O lengvesnių traumų skaičius dar didesnis: praėjusiais metais jų būta net 474, o šiemet – 421.

„Į šį skaičių neįeina tokios traumos kaip piršto įsipjovimas, nes tai traktuojama jau tik kaip incidentas. Lengvos traumos praeina be didesnių pasekmių, bet žmogui prireikia medikų pagalbos, jis kurį laiką būna nedarbingas. Matome mažėjimo tendenciją, nors riba tarp lengvo ir sunkaus sveikatos sužalojimo – kartais labai plonytė“, – pabrėžia R. Trota.

Prevencija, dar kartą prevencija!

VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo R. Trotos teigimu, sunkiais ir mirtinais sužalojimais dažniausiai baigiasi kritimas iš aukščio . Tad darbams, atliekamiems tokiomis pavojingomis sąlygomis, reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Labai svarbu, kad darbdavys ar jo įgaliotas atstovas tinkamai instruktuotų darbuotojus, įsitikintų, kad jie darbą moka atlikti saugiai, aprūpintų saugos priemonėmis. Prieš gerą mėnesį inspektoriai tyrė mirtimi pasibaigusių įvykį, kai darbuotojas žuvo nukritęs iš didelio aukščio. Anot R. Trotos, tokios nelaimės galėjo ir neįvykti , jeigu darbdavys būtų tinkamai pasirūpinęs sauga. Paaiškėjo, kad statybvietėje darbuotojui ne tik neišduotos asmeninės apsaugos priemonės, bet nebuvo ir specialių aptvarų.

„Nepakanka tik pasirašyti instruktažo lape, privalu patikrinti, ar darbuotojas iš tiesų suvokia esminius darbo saugos klausimus. Dirbant aukštyje reikia ypatingo atsargumo, darbdavys turi suteikti ne tik visas apsaugos priemones, bet ir kontroliuoti, ar jos tinkamai naudojamos ir ar iš viso naudojamos. Kai atliekame patikrinimus statybos objektuose, matome, kad tai kontroliuojama tikrai nepakankamai. Prie kiekvieno darbuotojo prižiūrėtojo nepastatysi, tačiau darbdavio veiksmingai organizuota vidinė kontrolė saugai darbe yra esminis dalykas“, – pabrėžia R. Trota.

Atsakomybę už savo sveikatą ir saugą turi prisiimti ir pats darbuotojas. Būna, kad darbdavys aprūpina visomis saugos priemonėmis, bet darbuotojas jų tiesiog nedėvi. Dažniausiai tokiais atvejais teisinamasi, kad pamiršo per skubėjimą. Bet toks skubėjimas gali kainuoti net gyvybę. R. Trota pataria darbuotojams visais atvejais elgtis taip saugiai, kaip buvo mokoma, kad nekeltų pavojaus nei sau, nei kitiems. Taip pat nesiimti jokių užduočių savavališkai, jeigu nebuvo tinkamai mokytas jas atlikti saugiai.

„Džiaugiamės, kad daugėja įmonių, kurios skiria ypatingą dėmesį darbuotojų saugai, deja, vis dar turime ir ne tokių gerų pavyzdžių. Matome, kad kartais trūksta tiesioginio darbdavio ir darbuotojų bendravimo. Labai svarbu darbuotojams nuolat priminti tykančius pavojus. O darbuotojai turėtų nepamiršti atsakomybės, pareigingumo ir, svarbiausia, saugoti save“, – teigė R. Trota.

Bendras rūpestis

Panevėžio įmonėje „Si Wood“, kurioje darbuojasi apie šešios dešimtys panevėžiečių, darbų saugai skiriamas išskirtinis dėmesys. Pasak bendrovės darbų saugos specialistės Irmos Valienės, jų įmonės pagrindinė veikla – gamyba. Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe pasitaiko labai retai, tačiau įvairių incidentų ne visada pavyksta išvengti. Vienintelis receptas užbėgti skaudiems įvykiams už akių – tinkama prevencija. Nauji darbuotojai dar prieš pradėdami darbą visuomet instruktuojami, kaip saugiai elgtis darbe, nurodomi visi galimi pavojai.

„Paprastai naujokai visuomet būna atsargesni, bet kol dar įrenginiai jiems yra nepažįstami, darbus atlieka tik kitų asmenų prižiūrimi. Tiesioginis vadovas parodo, kaip saugiai elgtis prie įrenginių, atlikti užduotį“, – pasakojo I. Valienė.

Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą, anot specialistės, svarbu su darbuotojais bendrauti nuolat. Tad jų įmonėje kasmet darbuotojams vedami darbų saugos mokymai. O po įvairių incidentų rengiami susirinkimai, kuriuose gilinamasi į incidento priežastis ir analizuojama, kaip buvo galima jo išvengti.

„Darbai prie įrenginių nėra sudėtingi, tačiau kartais monotonija pakiša koją. Esame susitarę, kad jeigu darbuotojai pastebi pavojingą situaciją, būtinai turi informuoti. Gal toks darbuotojų įtraukimas ir leidžia sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką. Didžioji dalis žmonių dirba kartu ganėtinai ilgai, tad draugiškai rūpinasi vienas kitu, pagloboja naujokus. Kiekvieno mūsų sauga yra visų mūsų rūpestis“, – sakė I. Valienė.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų