Be darbo likę valdininkai kausis teismuose

Be darbo likę valdininkai kausis teismuose

Po reorganizacijos trečią mėnesį dirbanti Panevėžio savivaldybė sulaukė pirmųjų ieškinių teisme dėl neteisėto atleidimo, grąžinimo į darbą bei neturtinės žalos atlyginimo. Kuo gresia baigtis valdžios rūmų pertvarkai?

miestas_savivaldybe-7

Iš daugiau nei dviejų dešimčių atleistų Savivaldybės darbuotojų septyni ryžosi dėl prarastų darbo vietų su darbdaviu kautis teismuose. T. Šiaudinio nuotr.

Trečią mėnesį po reorganizacijos dirbanti Panevėžio savivaldybė sulaukė pirmųjų ieškinių teisme dėl neteisėto atleidimo iš pareigų, grąžinimo į darbą bei neturtinės žalos atlyginimo.
Per teismus susigrąžinti darbo vietas Aukštaitijos sostinės valdžios rūmuose siekia septyni buvę specialistai. Keturi iš jų, dirbę pagal darbo sutartis, pateikė ieškinius Panevėžio apylinkės teismui, dar trys, turintys valstybės tarnautojų statusus, su buvusiu darbdaviu bylinėsis apygardos administraciniame teisme.
Tarp siekiančiųjų nubausti Savivaldybę – ne kartą jos vadovų dėl neveiklumo kritikuoto vieno svarbiausių Miesto ūkio skyriaus abu vadovai: vedėjas Antanas Karalevičius bei jo pavaduotojas Vidas Darulis. Ieškinius teismams taip pat pateikė buvęs jaunimo reikalų koordinatorius Juozas Ragelis, po vieną Kultūros paveldo skyriaus ir Kanceliarijos atleistą specialistą bei dvi buvusios Socialinės paramos skyriaus darbuotojos.
Nors valdininkai kreipėsi į skirtingus teismus, visi prašo to paties – pripažinti jų atleidimus iš pareigų buvus neteisėtais. Kai kurie reikalauja sugrąžinti į darbą, išmokėti neturtinę žalą arba atlyginti už priverstines pravaikštas.

Žinia trenkė kaip perkūnas
Po Savivaldybės skyrių pertvarkos valstybės tarnybą turėjęs palikti Juozas Ragelis pripažįsta, jog žinia apie atleidimą buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
„Kai pradėta kalbėti apie restruktūrizaciją, kiti mane ramino, kad jau man tai nėra ko nerimauti, nes einu valstybės deleguotas funkcijas, o ir lėšas joms atlikti, tai yra mano atlyginimui, Savivaldybei perveda Jaunimo reikalų departamentas“, – teigė J. Ragelis.
Nors administracijos direktoriaus įsakyme dėl atleidimo motyvuojama, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus etatas panaikinamas, J. Ragelis teisme tikisi įrodyti, kad ši pareigybė tebėra ir ji netgi užimta. Tik dabar jaunimo reikalų specialistas pavaldus nebe tiesiogiai administracijos direktoriui, o įeina į Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus sudėtį.
Į šias pareigas konkursas įvyko rugpjūčio pabaigoje, tai yra likus kelioms dienoms iki J. Ragelio atleidimo iš pareigų. Nors dėl savo darbo vietos buvęs specialistas nusiteikęs pakovoti teisme, vis dėlto konkurse jis nedalyvavo.
„Jei atleidžia, vadinasi, esu nereikalingas ir dalyvauti būtų buvę beprasmiška“, – sako J. Ragelis.
Savivaldybę valstybės tarnautojui teko palikti išdirbus joje dešimt metų. Nuo 2013-ųjų jis kuravo miesto jaunimo veiklą, iki tol ėjo civilinės saugos specialisto pareigas.
Buvęs valdininkas teigia ne tik neturėjęs nuobaudų, bet dėl savo darbo nėra sulaukęs iš darbdavio pretenzijų.
„Net nebandau spėlioti, kuo neįtikau. Jei būčiau blogai dirbęs, manau, būtų atėję ir pasakę pastabų. Nebuvo mano santykiai su vadovais blogi, ne draugai, bet ir nepriekaištavo, kad blogai dirbu“, – teigia J. Ragelis.
Nors teismo prašo sugrąžinti į darbą, buvęs specialistas pripažįsta nesantis tvirtas, ar tikrai sutiktų antrą kartą bristi į tą pačią upę.
„Net nežinau, ar grįžčiau į Savivaldybę. Kodėl gi ne?“ – sako susitikimui su buvusiu darbdaviu teisme besiruošiantis J. Ragelis.

ragelis

Nors administracijos direktoriaus įsakyme dėl atleidimo motyvuojama, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus etatas panaikinamas, Juozas Ragelis teisme tikisi įrodyti, kad ši pareigybė tebėra, tik ją jau užėmęs kitas žmogus.

Nesuranda, kuo pakeisti
Dėl neteisėto atleidimo ieškinius teismui pateikusių A. Karalevičiaus ir V. Darulio darbo vietos tebėra laisvos. Tiesa, buvęs Miesto ūkio skyrius, kuriam jiedu vadovavo, prijungus Ekologijos, Statybos ir statinių priežiūros skyrius reorganizuotas į Miesto infrastruktūros skyrių. Savivaldybė jau kartą skelbė konkursus į naujojo skyriaus vedėjo ir pavaduotojo vietas, tačiau norinčiųjų jas užimti neatsirado. Šiuo metu rengiamasi vėl skelbti konkursą.
Administracijos vadovai mano, jog darbas Savivaldybėje, ypač Miesto infrastruktūros skyriuje, nėra paklausus dėl mažesnių nei tose pačiose pozicijose privačiame sektoriuje mokamų atlyginimų.
Socialinės paramos skyriuje, prijungus Sveikatos skyrių ir reorganizavus į Socialinių reikalų skyrių su trimis poskyriais, panaikinti devyni etatai. Skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas teigia girdėjęs, kad dvi jo buvusios pavaldinės dėl teisės dirbti Savivaldybėje kovos teisme.
Anot vedėjo, atleidus devynis žmones į jų vietas naujų nebuvo priimta. Ar dėl to padidėjo krūvis likusiems darbuotojams, V. Michailovo teigimu, spręsti per anksti. Tačiau jis sako, jog per pastaruosius trejetą metų gerokai sumažėjo darbo socialinių išmokų specialistams. 2013-aisiais Panevėžyje socialines pašalpas gaudavo 9 500 šeimų, o šiais metais – 1 500.

Mano atleidę pelnytai
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigia labai abejojantis, kad teismai įpareigotų sugrąžinti į darbą atleistus specialistus.
„Jei teismai vertins, ar buvo padaryta pažeidimų pertvarkant skyrių struktūrą, sprendimas gali būti vienoks, o jei vertins žmogiškąjį faktorių, kad žmogus dešimt metų dirbęs ir likus keliems metams iki pensijos neteko pragyvenimo šaltinio, gali būti pritaikytos sankcijos Savivaldybei. Klaidų dirbant visada padarai, svarbu nepadaryti kritinių“, – sako T. Jukna.
Anot jo, atleistiesiems nebebūtų kur sugrįžti – jų darbo vietos panaikintos.
Direktorius teigė nesąs nustebintas kelių mėnesių atlyginimų dydžio išeitines kompensacijas gavusių buvusių pavaldinių užmojais apsiginti teisme.
Anot jo, visi išeidami žadėjo to imtis.
„Nemanau, kad nors vienas nepelnytai atleistas“, – sako T. Jukna.
Pasak direktoriaus, Socialinės paramos skyriui buvo patikėta pačiam nuspręsti, kurių etatų atsisakyti. Kanceliarijos darbuotoja atleista pastebėjus jos darbo klaidų.
„Darbuotojai net grėsė nuobauda, bet norėjome gražiuoju atsisveikinti. Turbūt reikėjo griežtai pažiūrėti ir dabar nebūtų buvę problemų“, – svarsto T. Jukna.
Direktorius teigia daugiausia priekaištų turėjęs dėl Miesto ūkio skyrius darbo. Esą jo darbų planavimas buvo prastas, netenkino darbo našumas.
„Neturime galimybių priimti tiek darbuotojų, kad vieni dirbtų, o kiti tik parašus dėliotų. Jei nėra gerų skyriaus vadovų, geriau jokių neturėti“, – teigė T. Jukna.
Reorganizuojant Savivaldybės administraciją atleisti 23 darbuotojai. Jų išeitinėms kompensacijoms išmokėta 43,5 tūkst. eurų.
Tačiau, pasak direktoriaus, reorganizacija finansiškai jau pasiteisino – Savivaldybė bene pirmą kartą už gruodį atlyginimus darbuotojams išmokės dar šiais metais, o ne sausį. Žadama, kad dėl įvykdytos pertvarkos kitąmet miesto biudžetas sutaupys apie 150 tūkst. eurų.

„Neturime galimybių priimti tiek darbuotojų, kad vieni dirbtų, o kiti tik parašus dėliotų.“
T. Jukna

Stoja už atleistuosius
Po reorganizacijos Panevėžio savivaldybėje liko 245 etatai. Iš jų dar neužimtų yra maždaug dešimt.
Panevėžio savivaldybės profesinės sąjungos pirmininkės Dalios Meškauskienės teigimu, į atleistųjų vietas Savivaldybei neprisikviečiant naujų specialistų, darbuotojai priversti dirbti gerokai didesniu krūviu nei priklausytų. Kad Savivaldybės darbai nestrigtų, kai kurie specialistai esą triūsia net savaitgaliais ir dargi be atlygio.
Profesinės sąjungos lyderė tikina, jog po reorganizacijos Savivaldybėje išliko keistas požiūris į atleistuosius.

panevezio-savivaldybes-profesines-sajungos-vadove-dalia-meskauskiene-pribloske-ir-izeide-itarimai-kad-ji-gali-buti-tualete-rastos-rasliavos-autore-sekundes-archyvo-nuotr

Dalios Meškauskienės nuomone, visi septyni besibylinėjantieji su darbdaviu verti būti palikti Savivaldybėje. Dabar iš jų tik vienas jau turi kitą darbą. T. Šiaudinio nuotr.

„Jei buvęs darbuotojas paprašo parašyti charakteristiką, aiškinamasi, kam jos reikia. Jei naujam darbdaviui – pažadama parašyti gerą, bet jei į teismą – nerašo“, – pasakojo D. Meškauskienė.
Savivaldybės vadovų argumentus, jog už valdišką atlyginimą sunku prisikviesti dirbti kompetentingų specialistų, profesinės sąjungos pirmininkė atremia, jog nereikėjo atleisti buvusiųjų. Jos nuomone, visi septyni verti būti palikti Savivaldybėje. Dabar iš jų tik vienas jau turi kitą darbą.
„Atleisti juos buvo kvailybė, vadybinė klaida. Jie ilgamečiai specialistai, labai geri darbuotojai, ir toliau būtų nešę naudą Savivaldybei“, – įsitikinusi D. Meškauskienė.
Nors profesinė sąjunga yra pasirašiusi sutinkanti dėl reorganizacijos ir nesiėmė ginti darbo netekusių savo narių teisme, tačiau nusprendusiesiems teistis su Savivaldybe sutiko padengti dalį bylinėjimosi išlaidų.

Taško nededa
D. Meškauskienė tvirtina, jog sutikimas pertvarkyti Savivaldybės administracijos struktūrą sumažinant etatus iš profesinės sąjungos išgautas savotiško šantažo būdu. Esą ji vadovams nusileidusi tik dėl to, jog šie pažadėjo atleisti mažiau darbuotojų, nei buvo numačiusi.
„Mes galėjome derėtis dėl saujelės darbuotojų paaukojant likusius arba visiškai nesutikti dėl reorganizacijos. Bet tokiu atveju Savivaldybės administracija profesinę sąjungą būtų davusi į teismą. Praktika rodo, kad teismai dažniausiai panaikina profesinių sąjungų nesutikimus, o tuomet darbo būtų netekę dar daugiau žmonių“, – aiškino D. Meškauskienė.
Anot jos, jei septynių atleistųjų prašymus išnagrinėję teismai pripažintų, kad jie neteisėtai buvo išprašyti iš Savivaldybės, profesinė sąjunga svarstys kreiptis į teismą ir įrodinėti nesutinkanti su daugiau nei dvidešimčiai žmonių darbą Savivaldybėje atėmusia pertvarka.
Profesinės sąjungos pirmininkė tvirtina nematanti, jog reorganizacija būtų atnešusi ekonominės naudos miesto biudžetui. Anaiptol, jos nuomone, sprendimas atleisti dalį darbuotojų gali netgi brangiai kainuoti, jei teismas tenkintų buvusių valdininkų ieškinius. Tokiu atveju gali tekti juos sugrąžinti į darbą ir dargi išmokėti jiems prašomą neturtinę žalą bei padengti bylinėjimosi išlaidas.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų