Į šiųmetę Dainų šventę besiruošiantiems Panevėžio miesto ir rajono kolektyvams veriasi viltis, kad šįkart teks patirti mažiau nepatogumų.

Dainų šventė – proga pabūti skautais

Dainų šventė – proga pabūti skautais

Šokiu ir daina viso pasaulio lietuvius suvienijančios Dainų šventės kaskart laukiama su nekantrumu ir nerimu – įspūdingą renginį kai kuriems dalyviams tradiciškai apkartina su apgyvendinimu ir maitinimu susiję spartietiški išbandymai.

Priekaištai šventės organizatoriams, jog tiems nesiseka tinkamai pasirūpinti dalyviais, jau tapo įprasti. Dažniausi skundai – kad atvykusieji, ypač vaikai, apgyvendinami šaltose mokyklose, ten miega ant grindų, varganai maitinami, dėl to šventės dalyviams trūksta energijos repeticijose ar netgi pašlyja ir sveikata.

Į šiųmetę Dainų šventę besiruošiantiems Panevėžio rajono kolektyvams veriasi viltis, kad šįkart teks patirti mažiau nepatogumų. Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis susitikime su Velžio bendruomene gyventojams viešai pažadėjo užtikrinti geresnes apgyvendinimo sąlygas.

Panevėžio rajonas šįmet į Dainų šventę tikisi išleisti maždaug 700 atlikėjų, tačiau koks būrys iš tiesų joje pasirodys, paaiškės tik pasibaigus atrankai.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialisto Remigijaus Vilio teigimu, šventei pasiruošti rajono biudžete numatyta 80 tūkst. Eur. Iš jų maždaug 50 tūkst. Eur atiteks kolektyvams pasirengti – drabužiams, instrumentams pirkti, o 30 tūkst. Eur – gyvenimo sąlygoms.

„Norime, kad ilgiau, bent kelias dienas, šventėje dalyvausiantiems kolektyvams netektų miegoti ant grindų patiestų čiužinių“, – teigė R. Vilys.

Nuomos autobusų

Iš Panevėžio miesto šiųmetėje Dainų šventėje planuoja dalyvauti 41-as meno mėgėjų kolektyvas – 1200 žmonių.

Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus specialistės Danguolės Čepukienės teigimu, nors Dainų šventė vyksta kas ketvertą metų, jai pasiruošti iš miesto biudžeto kasmet skiriama 8000 Eur. Šįmet finansavimas padidintas iki 20 tūkst. eurų.

Pasak D. Čepukienės, papildomos lėšos numatytos transportui nuomoti.

„Pasirūpinsime autobusais, kad šventės dalyviams panevėžiečiams nereikėtų per visą Vilnių į repeticijas ir iš jų važinėti viešuoju transportu“, – teigė specialistė.

Tačiau malonią nakvynę patogioje lovoje šokėjams ir dainininkams iš Panevėžio ir šįmet teks kuriam laikui pamiršti.

„Ko gero, kaip visada, nakvos mokyklose. Negi pirmas kartas“, – sako D. Čepukienė.

Sugebėti pabūti skautu

Dainų šventės veteranei, net keliems Panevėžio šokių kolektyvams vadovaujančiai Zitai Rimkuvienei šiųmetis renginys bus jubiliejinis – 25-asis. Ji tautišką šventę vadina tikra menų olimpiada ir mano, jog nepasinaudoti proga dalyvauti joje tiesiog nedera nė vienam lietuviui – juolab kad šiemet išskirtinis renginys alsuos Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio dvasia.

Keturiasdešimt metų šokėjus ugdanti žinoma vadovė graudinosi „Sekundei“ kalbėdama apie patriotiškais jausmais degančias jaunuolių ir garbaus amžiaus kolektyvų narių akis. Tačiau Z. Rimkuvienė pripažįsta: vien šiltais jausmais savaitę trunkančios Dainų šventės metu gyvas nebūsi. Dalyviams reikalingos atitinkamos apgyvendinimo, maitinimo, poilsio, pasiruošimo sąlygos. Vadovė pripažįsta, kad šios nėra idealios, tačiau dėl galutinio tikslo galima ir pakentėti.

„Manau, jog mūsų vaikai ir jaunimas yra šiek tiek išlepinti, – dėstė Z. Rimkuvienė. – Jie turi suprasti, jog ne vieni atvažiuoja į Vilnių. Šventėje dalyvauja per 40 000 žmonių. Reikia sugebėti nors kiek pabūti skautu.“

Trūksta privatumo

Ne vieną šokėjų kartą išauginusios Z. Rimkuvienės nuomone, laikini Dainų šventės nepatogumai – ilgesnės, nei įprasta, repeticijos, ne toks sotus maistas, trumpesnis miegas ar kietesnė lova, – neturėtų nustelbti dalyvavimo džiaugsmo. Ji sako puikiai prisimenanti pirmąsias dainų šventes, kai sąlygos buvusios dar baisesnės: tekdavo vykti traukiniais, būdavo nepatogu, tačiau širdis vis vien veržėsi dalyvauti.

Šokių vadovė mano, jog kartais viešai keliamos problemos yra be pagrindo. Z. Rimkuvienės nuomone, šventės šeimininkai ir taip užtektinai turi galvos skausmų.

„Pagalvokit, kaip sutalpinti tokį skaičių dalyvių? Kaip teisingai sureguliuoti viešojo transporto srautus?“ – retoriškai klausė šokių kolektyvo vadovė.

Pozityvumo nestokojančios Z. Rimkuvienės akimis, tų, kurie viskuo nepatenkinti ir pasipiktinę, mažoji dalis. Be to, ji mano, jog dalyvių gerovė Dainų šventėje priklauso ne vien nuo priimančios šalies – kolektyvų vadovai taip pat privalo pasistengti suteikti dalyviams, tėvams, lydintiems asmenims ir pagalbininkams visą įmanomą informaciją, padėti pasirengti morališkai. Finansinis aspektas esą jau nė nekelia klausimų: kaskart iš savo kišenės tenka prisidėti pačioms dalyvių šeimoms.

Z. Rimkuvienė pripažįsta, jog spręstinų problemų yra. Paprastai po vasarą ištuštėjusias sostinės mokyklas paskirstomiems Dainų šventės dalyviams itin trūksta privatumo.

„Vaikams gal ir tinka, gal patogu, bet suaugusiems vyrams, moterims turėtų būti atskiros klasės. Vienoje patalpoje suaugusiesiems sunku. Tikiuosi, jog šis klausimas bus išspręstas“, – vylėsi Z. Rimkuvienė, šiųmetei šventei rengusi aštuonis kolektyvus. Atranką perėjo net keturios jos vadovaujamos grupės.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų