„Cido“ arena: 10 metų tarp lyderių

„Cido“ arena: 10 metų tarp lyderių

Prieš dešimtmetį, skambant tuo metu itin populiarios italų grupės „Ricchi e Poveri“ dainoms, duris atvėrė universali Panevėžio „Cido“ arena, kurios statyboms naudotos naujausios ir pažangiausios technologijos.

Nors nuo pat pradžių miestiečių ir miesto svečių ji buvo liaupsinama ir mylima, o į ateitį žvelgiama viltingai, arenos vadovai ne vieną prakaito lašą išliejo, kad „Cido“ arena didžiuotųsi ir renginių įvairove, ir vis gerinamais lankomumo bei renginių skaičiaus rekordais. Šiandien arena – regioninių arenų lyderė ir viso regiono traukos centras.

Be senatvės požymių

„Per veiklos metus tapome objektu, be kurio Panevėžį sunku įsivaizduoti, kuris ne tik prisideda prie miesto veido kūrimo, bet ir jį garsina Lietuvoje bei užsienyje. Pats esu panevėžietis ir, manau, kad „Cido“ arenoje vyksta vieni geriausių dalykų mieste“, – atvirauja „Cido“ arenos vadovas Tomas Inčikas.

Per 10 metų Panevėžio „Cido“ arenoje apsilankė per 1,8 mln. žiūrovų, įvyko 792 renginiai. Ir jų skaičius kasmet proporcingai auga. Ypač sėkmingi arenai buvo 2017-ieji, kuomet vos per vienerius metus arenoje įvyko 108 renginiai ir apsilankė kiek daugiu nei 286 tūkst. žiūrovų. Skaičiuojama, kad 2018-ieji bus dar sėkmingesni: arenoje iki metų pabaigos turėtų įvykti 116 renginių, o lankytojų skaičius dar neprasidėjus naujam sezonui artėja prie 200 tūkst.

„Arenai atveriant duris, miesto vadovai buvo iškėlę tikslą, kad joje kasmet įvyktų 50 renginių. Šį skaičių viršijame daugiau nei dvigubai ir kasmet vis aukščiau sau išsikeliame kartelę. Arena būna užimta maždaug 300 dienų per metus. Tai rodo, kad einame tinkama linkme, o sukaupta patirtis leidžia ambicingai žvelgti į ateitį“, – sako T. Inčikas.

Identitetą sukūrė lankytojai

Tai, kokia „Cido“ arena yra šiandien, – ne tik joje dirbančios komandos nuopelnas. Prie arenos kūrimo prisideda Panevėžio miesto savivaldybė ir patys miestiečiai, kurie mieliau renkasi renginius savo mieste nei važiuoja kitur. Glaudų bendradarbiavimą, tarpusavio ryšį ir gebėjimą išgirsti vieniems kitus itin vertina ir arenos vadovas T. Inčikas.

„Arena pirmiausia skirta miestui ir miestiečiams, jų gerovei. Jie po truputį, tarsi dėlionę, sudėliojo, kokia bus arena ir ką joje matysime. Nors viešumoje vis dar pasirodo klausimų, kada „Cido“ arenoje išgirsime Beyonce ar Justiną Timberlake‘ą, šiandien esu įsitikinęs, kad, matyt, niekada, nors mūsų renginių tinklelis gali konkuruoti su didžiųjų šalies arenų renginių tinkleliu“, – tikina jis.

Pirmaisiais arenos veiklos metais buvo bandoma į Panevėžį atvežti ryškesnių ir brangesnių užsienio atlikėjų, tačiau miestiečiai ir miesto svečiai, kurie kai kuriuose renginiuose sudaro net iki 40 proc. lankytojų, pasufleravo, kad mieste laukiamesni Lietuvos atlikėjai ir vietos projektai. Sausakimša arena buvo per K. Kerbedžio, grupės „Sel“, A. Mamontovo, Dž. Butkutės, M. Mikutavičiaus ir kt. koncertus.

Be koncertų, kurių arenoje jau griaudėjo ne vienas šimtas, miestiečiai mielai renkasi ir kitus renginius, kurių nemažai tapo tradiciniai. Tai „Kapelmaušis“, Vitalijaus Karpačiausko bokso turnyras, tarptautinės dviračių treko varžybos. Visuomet daug dėmesio sulaukia miesto savivaldybės organizuojami renginiai, kurie miestui papildomai nekainuoja, o žmonės juose lankosi nemokamai. Tarp jų – paroda „Expo Aukštaitija“, Kalėdų mugė, Vasario 16-osios minėjimas, Lietuvos treko čempionatai ir kiti.

Sportininkų namai

Arena buvo statyta ne tik kaip erdvė pramogoms, bet ir kaip vieta aukščiausio lygio sporto varžyboms. Apie 70 proc. arenoje vykstančių renginių yra įvairūs sporto renginiai.

„Suteikėme miestiečiams galimybę gyvai pamatyti tokių sportininkų, kuriuos anksčiau jie galėjo išvysti tik televizoriaus ekrane. Pas mus jau varžėsi ir krepšinio grandai, ir tituluočiausi dviratininkai, ir boksininkai. Esu įsitikinęs, kad žiūrovams padovanojome ne tik neišdildomų įspūdžių, bet ir ne vieną panevėžietį įkvėpėme sportuoti“, – sako T. Inčikas.

Panevėžio „Cido“ arena išties atvira ir draugiška sportininkams. Arenoje nuo pat jos veiklos pradžios žaidžia ir ją savo namais vadina Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkai. Klubui arenos nuoma nekainuoja. Negana to, komandą, kaip ir krepšinio aistruolius, arena per kiekvienas namų rungtynes nustebina įspūdingais savo komandos pristatymais, galinčiais konkuruoti su analogiškais šou NBA.

Unikalumo ir išskirtinumo arenai suteikia joje sumontuotas dviračių trekas, kuris yra vienintelis Baltijos šalyse dengtas trekas ir patenka tarp penkių geriausių pasaulio trekų. 2012 m. arenoje vyko Europos treko čempionatas. Jame dėl pergalių kovojo pajėgiausi senojo žemyno sportininkai, o pats renginys vėliau buvo išrinktas geriausiu metų dviračių sporto renginiu Europoje.

„Dar labiau sustiprinome Panevėžio, kaip dviračių sporto miesto, įvaizdį. Pas mus treniruojasi ne tik Lietuvos pažibos – Simona Krupeckaitė, Miglė Marozaitė, Olivija Baleišytė, Vasilijus Lendelis ir kiti. Per dešimtmetį išauginome naują perspektyvių dviratininkų kartą. Kai sukuriama gera infrastruktūra, tuomet ir čempionus ugdyti paprasčiau ir pigiau. Visi panevėžiečiai dviratininkai ir Lietuvos elito rinktinė mūsų iniciatyva arenoje treniruojasi nemokamai“, – sako vadovas.

Verslo dėmesio centre

„Cido“ arena – vienas lankomiausių regiono objektų, todėl ji yra ir vienas iš miesto ekonomikos variklių. Arenoje pasirodantys šalies ir užsienio sportininkai, atlikėjai, atvykstantys žiūrovai užsuka į miesto restoranus, naudojasi viešbučių ir kitų įstaigų paslaugomis. „Jie palieka nemažai pinigų, todėl renginių arenoje visuomet laukia ne tik miestiečiai, bet ir verslas“, – tikina T. Inčikas.

Pati arena taip pat sukuria nemažai darbo vietų – ir nuolatinių, ir trumpalaikių, kuomet personalas samdomas konkretiems renginiams. Kai vyksta dideli renginiai, lankytojus aptarnauja iki 100 žmonių. Be to, dėl patrauklių darbo sąlygų ir konkurencingo atlyginimo arena yra miesto gyventojų trokštama darbovietė.

„Esame mėgstami ir vertinami verslininkų. Ne tik dėl to, kad perkame jų paslaugų ar atvedame klientų. Atsiradus arenai, verslui atsivėrė naujos galimybės, kuriomis mielai naudojamasi. Pavyzdžiui, arenoje turime 16 VIP ložių, kurios beveik visos išnuomotos verslui. Įmonės ir organizacijos arenoje rengia privačius renginius, per šventes darbuotojus džiugina bilietais. Verslas mumis tiki ir pasitiki, nes žino, kad nenuvilsime, kad pasiūlysime kokybę ir pateisinsime jų lūkesčius“, – uždirbtu pasitikėjimu džiaugiasi vadovas.

Nors „Cido“ arena šiuo metu išgyvena lankomiausius ir renginių gausiausius metus, T. Inčikas atvirauja, kad kiekviena diena yra iššūkis. Renginių gausa ir augantis žiūrovų skaičius reikalauja daugiau resursų, todėl proporcingai didėja arenos sąnaudos. Be to, tik apie 40 proc. visų arenoje vykstančių renginių yra pelningi finansiškai.

„Negalime pasirinkti organizuoti tik finansiškai naudingus renginius. Turime nuolat laviruoti, o tai reikalauja daug profesionalumo ir patirties, tačiau iššūkiai yra tam, kad būtų įveikti. Esame miesto gyvenimo dalis, todėl su pirmuoju dešimtmečiu tik įsibėgėjome. Juk ir jubiliejinius metus pasitinkame su šūkiu „Yra 10 – bus ir 100. Tvirtai tuo tikime“, – sako vadovas ir jau šį sezoną žada ne vieną iš kojų verčiančią staigmeną.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų