Finansų ministerijai pasišovus paskaičiuoti, ar nebūtų pigiau Panevėžyje remtiniesiems butus nupirkti nei buvusį bendrabutį rekonstruoti į socialinį daugiabutį, Savivaldybė tvirtina esanti rami dėl 2 mln. Eur kainuosiančio projekto. V. Bulaičio nuotr.

Butų varguoliams kaina sukėlė įtarimų

Butų varguoliams kaina sukėlė įtarimų

Milžinišką ažiotažą sukėlęs Panevėžio savivaldybės planas buvusiame mokinių bendrabutyje Aldonos g. įrengti socialinį daugiabutį įstrigo. Finansų ministerija nusprendė įvertinti, ar tai išties pigiausias variantas remtinuosius aprūpinti pastoge.

Socialinių būstų statyboms savivaldybių žarstomi milijonai sukėlė klausimų Finansų ministerijai.

Valstybės kontrolei aptikus, jog dalis savivaldybių pasirinko brangiausią būdą socialiniams būstams įsigyti, tai yra stato daugiabučius arba rekonstruoja apleistus pastatus, ministerija pristabdė tokių projektų finansavimą, nežinomybėje palikusi ir Panevėžį. Milžinišką ažiotažą sukėlęs Savivaldybės planas buvusiame mokinių bendrabutyje Aldonos g. už maždaug 2 mln. Eur įrengti socialinį daugiabutį įstrigo. Ministerija iš naujo skaičiuoja, ar tai yra išties pigiausias variantas valstybės remtinuosius aprūpinti pastoge.

Finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, atsižvelgusi į Valstybės kontrolės audito pastebėjimus dėl galimai neefektyviai naudojamų savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai skirtų ES lėšų, Finansų ministerija paprašė Vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros departamento pakartotinai įvertinti savivaldybių pateiktas paraiškas finansavimui gauti.

Departamento pateiktus rezultatus šiuo metu dar nagrinėja pati Finansų ministerija.

„Siekiame įsitikinti, ar savivaldybių pasirinktas projekto įgyvendinimo būdas yra geriausias“, – „Sekundei“ teigė viceministrė.

Anot jos, analizuojami 10-ies savivaldybių pateikti socialinio būsto plėtros projektai, tarp jų – ir Panevėžio savivaldybės.

Aptiko brangininkių

ES paramos fondų lėšomis finansuojamas projektas „Socialinio būsto fondo plėtra“ yra skirtas pažeidžiamiausiems gyventojams, kurie dėl socialinės padėties negali rinkoje išsinuomoti arba įsigyti būsto. Už šias lėšas savivaldybėse gali būti statomi ar rekonstruojami esami pastatai pritaikant juo socialiniams būstams arba perkami gyvenamieji namai ar butai, skirti apgyvendinti socialiai remtiniesiems.

Ažiotažas, kad savivaldybės gali švaistytis ES pinigais ir tokius būstus įsigyti brangiau nei galėtų, kilo po to, kai Valstybės kontrolė, dar pavasarį išanalizavusi trylikos savivaldybių pateiktas paraiškas, devyniose nustatė, kad jos pasirinko brangų socialinių būstų plėtros būdą: statybą arba nenaudojamų pastatų rekonstrukciją.

Planuojamų statyti naujų socialinių būstų ir rekonstruojamų apleistų pastatų vidutines kainas palyginę su rinkoje siūlomų įsigyti butų vidutinėmis kainomis, Valstybės kontrolės specialistai atkreipė dėmesį, kad savivaldybių paskaičiuotos kainos didesnės nuo 2 net iki 10 kartų. Tokius rodiklius aptikusi Valstybės kontrolė konstatavo, jog socialiniams būstams skirtos ES lėšos savivaldybėse gali būti panaudotos neefektyviai. Tąkart tarp tokių savivaldybių buvo minima ir Panevėžio rajono, rekonstruojanti ir socialiniams būstams pritaikanti seną pastatą Upytėje.

Karštos sriubos dubenėlį iš geradarių dar gaunantys skurstantieji laukia ir šiltos pastogės – jiems numatyto daugiabučio Aldonos g. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Nors į Valstybės kontrolės aptiktų „brangininkių“ sąrašą Panevėžio miesto savivaldybė nepakliuvo, Finansų ministerija šiuo metu vertina, ar ir ji neišpūtė kainų prašydama beveik 2 mln. Eur ES paramos bendrabučiui Aldonos g. rekonstruoti į socialinį daugiabutį. Atsakymo Panevėžys turėtų sulaukti iki lapkričio 28-osios.

Iššūkio neįveiktų

Atsižvelgusi į Valstybės kontrolės išvadas, ES lėšų skirstymą prižiūrinti Finansų ministerija laikinai sustabdė finansavimą Klaipėdoje statomam socialiniam daugiabučiui, nors statybos darbai jau įsibėgėję.

Panevėžio vadovai tvirtina esantys ramūs. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, VRM Regioninės plėtros departamentas, dar kartą peržiūrėjęs panevėžiečių pateikto socialinio daugiabučio projektą, nenustatė, kad jam įrengti numatyta kaina būtų per didelė.

T. Jukna teigia nemanantis, kad Panevėžiui gresia sulaukti siūlymo, užuot rekonstravus seną pastatą, už ES paramą tiesiog nupirkti butus remtiniesiems.

„Finansų ministerija irgi puikiai supranta situaciją. Tikrai nemanau, kad bus taip, jog, atsidariusi nekilnojamojo turto portalą bei pamačiusi parduodamų butų Panevėžyje sąrašą, pareikštų, kad čia būstų pasiūla didžiulė. Manau, specialistai įvertins, kiek iš tų butų yra tinkami socialiniams pagal tokiems keliamus reikalavimus“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.

Anot jo, viena esminių kliūčių, neleidžianti Savivaldybei tiesiog pripirkti socialinių būstų, yra Panevėžyje parduodamų butų būklė. Pavaduotojo teigimu, Aukštaitijos sostinėje nupirkti suremontuotą nedidelio ploto butą, neslegiamą paskolos už namo renovaciją, nėra taip paprasta.

„Jei pigiai nupirksim, bet reikės dar 15 tūkst. Eur investuoti į buto remontą, kainuos brangiau nei bendrabučio rekonstrukcija“, – skaičiuoja T. Jukna.

Per šiuos metus Panevėžio savivaldybė sugebėjo įsigyti vos aštuonis butus ir juose apgyvendinti socialiai remtinuosius. Pasak T. Juknos, per porą metų iš ES skirtų lėšų nupirkti 60 butų, tai yra tiek, kiek planuojama įrengti būsimajame socialiniame daugiabutyje Aldonos g., būtų iššūkis, kurio tikrai nepavyktų įgyvendinti.

Projektą įvardija strateginiu

Nors Finansų ministerija dar nėra tarusi galutinio žodžio dėl finansavimo grandioziniam Panevėžio projektui, šiuo metu jau rengiamas ir būsimojo socialinio daugiabučio įrengimo techninis projektas. T. Juknos teigimu, negavus finansavimo, būtų ieškoma kitų šaltinių.

„Jei bus kategoriškai siūloma pirkti butus, kaip pusę lūpų yra užsiminta, mes teiksime rezultatus, kiek tai sunkiai realu Panevėžyje. Tai vienas iš strateginių miesto projektų ir jis turi būti įgyvendintas“, – sako pavaduotojas.

Buvusio mokinių bendrabučio Aldonos g. rekonstrukcija į socialinį daugiabutį, manoma, kainuos apie 2 mln. Eur, iš jų 1,7 mln. Eur – ES parama. Už tiek kol kas numatyta įrengti 60 butų, iš jų 70 proc. – vieno kambario. Pirmame aukšte planuojami būstai neįgaliesiems. Savivaldybė savo pasirinkimą grindžia tuo, jog rinkoje būstų, pritaikytų neįgaliesiems, nėra ir tik statybos yra reali galimybė socialiai remtinus žmones, turinčius negalią, aprūpinti pastoge.

„Panevėžyje vargu ar būtų galima rasti pirkti butų, pritaikytų neįgaliesiems. Savivaldybei pačiai tektų įrengti keltuvą, o dėl to dar labiau išaugtų buto kainą. Todėl kur kas pigiau tokius būstus įrengti rekonstruojamo pastato pirmame aukšte“, – mano T. Jukna.

Be to, anot jo, socialinį daugiabutį rekonstruoti pigiau, nei šiuo metu numatoma, o už sutaupytas lėšas nupirkti dar bent dešimt socialinių butų. Tačiau ar šis planas pavyks, T. Jukna pripažįsta, kad bus aišku tik pasibaigus rangos darbų viešųjų pirkimų konkursui.

Visgi pavaduotojas tikisi, kad bendrabučio rekonstrukcijos darbai turėtų įsivažiuoti 2019-aisiais, o jau 2020-ųjų pirmą antrą ketvirtį nemaža dalis Panevėžio socialiai remtinųjų galės švęsti įkurtuves.

Panevėžiečiai protestuoja

Savivaldybės užmojai Aldonos g. įrengti daugiabutį socialiai remtiniems panevėžiečiams užkūrė tikrą pirtį. Šimtai gyvenančiųjų Aldonos, Vaižganto, Sodų gatvėse nedviprasmiškai pareiškė nenusiteikę kaimynystėn įsileisti kelių dešimčių socialiai remtinųjų šeimų. Žmonės piktinosi Aldonos g. jau turintys vieną skaudulį – policijos akiratyje esantį buvusį bendrabutį ir bijantys dar vieno tokio. Panevėžio valdžia gyventojus ramina, jog Aldonos g. netgi taptų saugesnė, mat priešais socialinį daugiabutį numatyta įrengti vaizdo stebėjimo kamerų, kurios apimtų ir priešais esančio probleminio buvusio bendrabučio teritoriją. Savivaldybės vadovai tvirtina atstovaujantys visiems miesto gyventojams, tarp jų ir socialiai remtiniesiems, dėl to nesirengiantys dėl nenorinčiųjų tokių kaimynų atsisakyti grandiozinio projekto.

Eilėje šimtai

Panevėžyje socialinio būsto laukia 622 asmenys arba 372 šeimos.

Šįmet Savivaldybė remtiniesiems suteikė 15 socialinių būstų. Šiuo metu apgyvendinti 167-i tokie butai.

Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus specialistės Rasos Rimšienės teigimu, šiais metais pastogės sulaukė į eilę dar 2006–2007-aisiais stoję socialiai remtini asmenys.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje socialinio būsto laukė 12 960 asmenų.

Kasmet tokių namų sulaukia vos apie 3 proc. asmenų, esančių sąrašuose, todėl šio būsto asmenims tenka laukti ilgai: Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse – iki 30, Klaipėdos – iki 20, rajonų savivaldybėse – apie 10 metų.

Komentarai

  • p. Jukna meluoja: kad 1 k butas kainuotų 2mln:60=33333 eurų. Gal galėtų nurodyti kur ir kokiame portale jis tai matė? Kaina užkelta 2 kartus.

  • Pas mus kaimynysteje gyvena soc,seima. Gyvena du asmenys triju kambariu bute, vazineja naujausiu automoviliu. Ir negana to, dar jai ir buta remontuoja „Panevezio butu ukis“, ne tik remontuoja, bet ir sienas griauna. Niekaip nesuprantame uz kokius pinigus ir kodel valstybe taip islaidauja?

  • Labai įdomu,ar sureaguos PANEVĖŽIO teisėsauga,valdžia į p.VIRGOS komentarą ir jei tai pasitvirtintu,tai jai priklausytų gera premija.

    • Tas butas yra Dariaus ir Gireno 27 name. tikrai nesunku patikrinti. Toji dama visus gyventojus sokdina 🙂 Dar ir dabar remontas vyksta.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų