Panevėžys atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje: tuštėjantis miestas išbrauktas iš sąrašo vietovių, kuriose jaunoms šeimoms būstą įsigyti padeda valstybė. M. Garucko nuotr.

Butų kainos kirto miestui ir jaunimui

Butų kainos kirto miestui ir jaunimui

 

Panevėžiui viltis per valstybės paramą būstui įsigyti į senstantį miestą pritraukti jaunų šeimų užgeso vos įsižiebusi.

Nors miestas yra vienas sparčiausiai tuštėjančių Lietuvoje, per metus prarandantis vidutiniškai po daugiau nei 2200 gyventojų, valstybės akimis, Panevėžys – toks pat stiprus regionas kaip kad gyventojų skaičiaus augimu šalyje išsiskiriantys Vilnius, Neringa, stiprėjantis Kaunas ar Klaipėda. Tokioje paradoksalioje situacijoje Aukštaitijos sostinė atsidūrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ją pašalinus iš sąrašo vietovių, kuriose bus skiriama parama jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti. Toks sprendimas argumentuojamas čia išaugusiomis nekilnojamojo turto kainomis.

Akstinas kurtis Panevėžyje

Daugiau nei dešimtmetį nuomojamame bute Vilniuje gyvenusiai Andriaus ir Vilmos šeimai valstybės subsidija būstui įsigyti buvo akstinas sugrįžti į Panevėžį. Dabar nuosavame name netoli Panevėžio centro įsikūrusi tris mažamečius auginanti šeima tvirtina negalinti atsidžiaugti pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis.

Anot jų, mintys apie Panevėžį sukosi bene trejetą metų.

„Čia tėvai, artimieji, o Vilniuje buvome visai vieni. Jaunai šeimai be pagalbos iš šalies sudėtinga, ypač susirgus vaikams. Vyro darbas reikalauja dažnų komandiruočių, aš likdavau viena ir kartais iš tiesų tapdavo per sunku derinti darbą ir vaikų auginimą“, – pasakojo Vilma.

Žinia apie valstybės paramą jaunoms šeimoms buvo akstinas ryžtis kraustytis. Pasak Vilmos, kamavo vienintelis rūpestis – susirasti darbą Panevėžyje. Vėliau paaiškėjo, kad ir tai nėra sudėtinga. Vilmai bedarbe neteko pabūti nė dienos. Dar dirbdama Vilniuje auklėtoja privačiame vaikų darželyje, moteris jau gavo mokytojos vietą vienoje Panevėžio mokykloje.

Prašymą pildė per naktį

Dokumentus paramai gauti pora pradėjo rinkti nuo praėjusio pavasario. Bet daugiausia įtampos sukėlė prašymo pildymas. Jiedu specialiai laukė rugsėjo 1-osios vidurnakčio, kai startavo programa. Pildant prašymą, elektroninė sistema ištisai strigo ir kaskart tekdavo pradėti nuo pradžių.

„Atrodė, kad galimybė gauti paramą vis mažėja. Vyras sėdėjo prie kompiuterio, aš su mama prie telefonų ir stebėjome, kur greičiau parodys, kad stringanti sistema jau veikia. Ir taip prašymą pildėme iki 4 valandos ryto“, – šeimai svarbios nakties nepamirš Vilma.

O tada maždaug po poros mėnesių atėjo pinigai. Šeima jų nė nematė – valstybės subsidija buvo pervesta paskolą būstui suteikusiam bankui.

Sostinėje butą nuomojusi pora Panevėžyje įsigijo 85 tūkst. eurų vertės namą. Iš šios sumos 7000 Eur įvertintas žemės sklypas, kurio pirkimo valstybė nekompensuoja. Šeima gavo 30 proc. paramą – per 20 tūkst. Eur. tik pačiam namui pirkti.

Pora skaičiuoja turėjusi iki 10 tūkst. Eur išlaidų – pinigų reikėjo paskolos dokumentams tvarkyti bei avansui pardavėjui, kone pusmetį laukusiam, kol jauna šeima turės galimybę sumokėti už nusižiūrėtąjį namą.

Pasak Andriaus, jei ne valstybės parama, planą įsigyti nuosavą būstą veikiausiai būtų tekę dar nukelti į ateitį.

Vilniaus nepasiilgo

Vienu iš svarbiausių motyvų keltis į Panevėžį Vilma ir Andrius įvardija čia ypač geras sąlygas jaunoms šeimoms auginti vaikus.

„Darželiai, mokyklos prieinami, ligoninė netoli, atstumai ir pragyvenimo išlaidos gerokai mažesni – Panevėžyje yra viskas, ko reikia patogiai gyventi“, – pabrėžė Andrius.

Persikraustęs į Aukštaitijos sostinę jis ir toliau liko toje pačioje kompanijoje Vilniuje. Darbdaviai sudarė sąlygas dirbti nuotoliniu būdu, porą kartų per savaitę atvykstant į biurą. Andriaus persikraustymas turėjo įtakos ir pačios įmonės, užsiimančios projektavimu, gamyba ir montavimu, plėtrai – šioji planuoja atidaryti padalinį Panevėžyje, jame įdarbinti panevėžiečius.

„Vilniuje gyvenau nuo 2004 m., bet didmiesčiui nejaučiu jokio ilgesio, ypač prisiminęs, kiek sugaišdavau spūstyse. Nuo namų iki darbo 15 kilometrų kelionė trukdavo apie valandą“, – pasakoja Andrius.

Į Panevėžį persikrausčiusios šeimos pajamos liko tos pačios, tačiau, anot poros, čia pragyvenimas gerokai pigesnis.

„Dabar mes už paskolą mokame 150 eurų mažiau nei Vilniuje už buto nuomą. Kadangi buvome nuomininkai, vaikas negavo vietos valstybiniame darželyje, teko vesti į privatų ir per mėnesį mokėti 300 eurų. Tokia suma buvo apskaičiuota pritaikius nuolaidą, nes tame pačiame darželyje dirbo žmona“, – teigė Andrius.

Kainos kilo kaip ant mielių

Tokių kaip Vilmos ir Andriaus sėkmės istorijų Panevėžyje nebebus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išvydusi Registrų centro pateiktas normatyvines nekilnojamojo turto kainas 2019 metams, nusprendė, kad kompensuoti Aukštaitijos sostinėje perkamus būstus jai per brangu.

Pernai Aukštaitijos sostinėje parduoti 1135 butai, 2017 m. – 1127. Gyvenamųjų namų 2018 m. mieste parduota 223, o 2017 m. 242. Nors šie skaičiai rodo rinkos stabilumą, tačiau, Registrų centro duomenimis, butai Panevėžio mieste per metus pabrango vidutiniškai net apie 15 proc., gyvenamieji namai – 1–2 procentus.

Valstybei per brangūs

Panevėžyje nuo rugsėjo, kai startavo paramos pirmajam būstui įsigyti modelis, prašymus pateikė 157, Panevėžio rajone – 61 jauna šeima.

Visoje šalyje iki 2018-ųjų gruodžio 31 dienos valstybės paramą gavo 158 šeimos. Iš jų 14-ai šeimų įsigyti būstą Panevėžyje išmokėta iš viso 135 571 euras paramos bei 6 šeimoms įsigyti būstą Panevėžio rajone valstybė skyrė 61 348 eurus.

Panevėžyje 41 pernai prašymus pateikusi šeima dar laukia eilėje paramos.

R. Pauža prognozuoja, kad valstybei nebesubsidijuojant Panevėžyje besikuriančių jaunų šeimų, čia paspartės gyventojų mažėjimo procesas.

Būstą perkančios jaunos šeimos galėjo pretenduoti į 15–30 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties, valstybės subsidijos.

Kredito pirmajam būstui įsigyti suma, kuriai suteikiama parama, negalėjo būti didesnė kaip 87 tūkst. Eur. Taigi, maksimali parama, kurios būstą perkanti jauna šeima galėjo sulaukti, sudarė ne taip ir mažai – 26 100 Eur.

Savivaldybės Socialinių reikalų poskyrio vedėjos Rasos Urbonavičienės teigimu, panevėžiečių prašymuose nurodyto perkamo būsto vertė siekė vidutiniškai 40–50 tūkst. eurų. Pigiausias su valstybės parama Panevėžyje pirktas būstas kainavo 28 tūkst. eurų, brangiausias – tiek, kiek leido paramos išdavimo sąlygas apibrėžusi tvarka – 87 tūkst. Eur.

Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyrių jau pirmosiomis šių metų dienomis spėjo pasiekti bent du jaunų šeimų prašymai suteikti subsidiją. Vienas jų pateiktas trečiadienį, likus vos keletui valandų iki Aukštaitijos sostinę apstulbinusios žinios.

„Mes turėsime juos atmesti“, – teigė R. Urbonavičienė.

Išeitis – tartis su pardavėju

Liūdna žinia apie savo namus Panevėžyje svajojančioms jaunoms šeimoms įkaitino Socialinės paramos skyriaus telefonus.

Anot R. Urbonavičienės, šiomis dienomis netyla nustebusiųjų skambučiai.

O į spąstus pateko ne tik prašymų finansinei paramai gauti iki 2018-ųjų gruodžio 31 dienos nespėjusios pateikti šeimos, bet ir tokios paskatos jau laukiančios eilėje.

Jos nebegalės keisti prašyme nurodyto būsto adreso, nebent naująjį būtų nusižiūrėjusios nebe Panevėžyje, o kitoje šalies vietovėje, kurioje tokia parama suteikiama.

Mat, kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jaunos šeimos, kurioms iki 2018 m. gruodžio 31-osios buvo nustatyta teisė į finansinę paskatą, galės įsigyti tik tą būstą, kuris buvo nurodytas prašyme. Jeigu jaunos šeimos keis įsigyjamo būsto adresą, paramą gaus tik perkamam toje teritorijoje, kurioje tokia finansinė paskata teikiama nuo 2019 m. sausio 1-osios.

Naikinamas miestas

Panevėžio valdžia kritikuoja Vyriausybės nustatytus kriterijus, pagal kuriuos iš jaunų šeimų atimta galimybė pasinaudoti valstybės paskata kurtis Aukštaitijos sostinėje.

„Negalima sulyginti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio. Ne tik jaunoms šeimoms, bet ir miestui didelis nuostolis, kad jos nebegali gauti paramos“, – sako Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Anot jo, ši parama buvo viena iš realiausių priemonių gaivinant tuštėjančius regionus.

R. Pauža prognozuoja, kad valstybei nebesubsidijuojant Panevėžyje besikuriančių jaunų šeimų, čia paspartės gyventojų mažėjimo procesas.

„Iš jaunų šeimų atimta parama – didžiulis smūgis Panevėžiui. Jaunimas kursis priemiestinėse gyvenvietėse – Dembavoje, Molainiuose, Staniūnuose, Piniavoje, nes būstui įsigyti Panevėžio rajone parama ir toliau skiriama. Šitaip naikinamas miestas rajono sąskaita. Juo labiau kad jei žmogus dirba mieste, bet registruotas rajone, jo sumokamas gyventojų pajamų mokestis irgi atitenka rajono biudžetui, nepaisant, kad dirbančiųjų mieste vaikai lanko miesto mokyklas, darželius“, – atkreipė dėmesį R. Pauža.

Anot jo, Panevėžio savivaldybė šias pastabas planuoja išsakyti Vyriausybei.

 

Komentarai

  • O tai ką šiuo klausimu daro seimo nariai? Urbšy, Mateli, tiek daug reiškiatės tik jums įdomiais klausimais, gal pagaliau pradėkit dirbt miestui? Naudos iš jūsų buvimo seime visiškas nulis

    • Šiuo metu intensyviai lankausi miesto bažnyčių šventoriuose, nes trokštu su visais pasikalbėti iki rinkimų į merus. O merai įstatymų nepriiminėja, kaip žinia. Kreiptis į seimą reikia šiuo kliausimu.

      • pasaulio pabaiga-davatkos rinks miesto merą

        • Atsakyti
  • Nu jo čia mūsų seimūnų darbas , bet jie tik sugriauti sustabdyti gali, geriausias pvz. nepastatytas soc. bustas ir taip negavę 60 butų, 2mln. nepanaudotų eurų

    • Įvairiems darbams pasipriešinimą Panevėžyje tvarko Urbšys sy Mateliu. O tai valstybėje gyvename! Smagumėlis, gražumėlis! Batc veidu į tortą iš to gerumo 🙂

  • ABSURDAS!!! Negi panevėžiečių rinkti Seimo nariai negali apginti rinkėjų?! Taigi spauskite Vyriausybę, kad keistų tą durną tvarką, pagal kurią Panevėžys Vilniui prilygintas. Nu dabar totali nesąmonė gavosi.

  • Tie seimunai nedirbo ir nedirbs. Parekt gali, bet cia ir baigiasi darbstumas. Ai, dar ateis i sausio 13 renginius pasidemostruot patriotizma…

    • Kritusių reikalus spręsti lengva, nes nereikia, o štai gyvųjų tai nė bandyti nebando. Nusivyliau Urbšiu ir Mateliu, labai nusivyliau.

  • Nu timtai, o tai kas is musu valdzios bande deretis??? Seimo nariai??? Pastangos???

    • Va kas nutinka, kai žmogus trenkia Valstybės reikalų komiteto pirmininko durimis… Savu noru trenkia. Ir kam už jį balsavau? Ar kad duris patrankęs ramiai opozicijoje antrą kadenciją snaustų???? Alga gera 8 metus už darbą liežuviu?

  • ReikiaStalino laikus gražinti bijos vogti ir lageryje pasedeti…

Rodyti visus komentarus (11)

Atsakymas į asta komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų