Už daugiau nei 200 tūkst. Eur rekonstruoti baigiamame dviejų aukštų daugiabutyje Upytėje socialiai remtiniesiems paruošti aštuoni 1–2 kambarių butai. V. Bulaičio nuotr.

Būstų kainos – iki debesų

Būstų kainos – iki debesų

Nebrangiai nupirkti būsimuosius namus – įmanoma, bet tik ne savivaldybėms.

Šios, ribojamos nustatytų ganėtinai aukštų reikalavimų socialiniams būstams, už juos dažniausiai pakloja daugiau nei eiliniai pirkėjai, skaičiuojantys kiekvieną eurą.

Panevėžio rajono savivaldybė šįmet nupirko tris vieno kambario butus, miesto – tokio paties dydžio penkis.

Rajonas už butus sumokėjo vidutiniškai po 18,3 tūkst. Eur, miestas – po 22 tūkst. Eur.

Eilinis panevėžietis, prieš tiek paklodamas už ankštoką pastogę, turbūt gerokai panaršytų ieškodamas pigesnio varianto. Ir veikiausiai jį surastų. Nekilnojamojo turto skelbimuose už vieno kambario suremontuotą butą populiariame Pilėnų mikrorajone, Nendrės g. prašoma iki 18 tūkst. Eur, tiek pat ir Kniaudiškių gatvėje. Tvarkingas, ką tik išdažytas butas ketvirtajame aukšte Aukštaičių g. parduodamas už 14 tūkst. Eur. Tiesa, ieškantiesiems ne tik tvarkingo, bet ir kiek prabangesnio varianto – ką tik suremontuoto buto, apstatyto moderniais baldais, kaina šokteli iki aukštumų. Už tokį Statybininkų g. prašoma ir 31 tūkst. Eur.

Vidutinė kaina – ne rodiklis

Panevėžio rajono savivaldybė socialiai remtiniesiems šįmet suplanavo nupirkti 16-iolika butų. Prieš pradedant jų paieškas, pasak Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos Aldonos Čiegytės, apklausta 16-iolika pirmųjų laukiančių eilėje. Jie visi pageidavo mažų – 1–2 kambarių butų priemiesčio gyvenvietėse: Dembavoje, Velžyje, Liūdynėje, Bernatoniuose, Pažagieniuose, taip pat Smilgiuose, Gustonyse, Paįstryje.

Nors tokiam pirkiniui rajonas turi maždaug 200 tūkst. Eur, sutaupytų nuo socialinio daugiabučio Upytėje rekonstrukcijos, įkurtuves švęs tik trys šeimos.

Nupirkti 16-iolika butų rajone pasirodė neįveikiama užduotis.

Vicemero Antano Pociaus teigimu, rajono gyventojai pasisiūlė parduoti tik 6-is vieno kambario butus. Dalis jų Savivaldybei pasirodė netinkami.

„Du atkrito dėl itin prastos būklės. Laužynų negalime pirkti“, – teigė A. Pocius.

Dėl dar vieno buto Dembavoje sandoris žlugo su savininku nesutarus dėl kainos. Pasak vicemero, nekilnojamojo turto vertintojai būstą įvertino maždaug 3000 Eur mažiau, nei pageidavo gauti pardavėjas. Tokios sumos nuleisti jis nesutiko.

Pasak A. Pociaus, dėl dviejų butų kainos derybos pavyko. Vieno kambario butas Gustonyse nupirktas už 16 tūkst. Eur, nors iš pradžių savininkas pageidavo už jį gauti 18 tūkst. Eur. Už tokio paties dydžio butą Liūdynėje Savivaldybė sumokėjo 18 tūkst. Eur, nors pardavėjo pageidavimas siekė 19 745 Eur. O už taip pat vieno kambario butą Dembavoje paklota 21 tūkst. Eur. Pasak A. Pociaus, šiuo atveju savininko ir nekilnojamojo turto vertintojų nuomonės dėl kainos sutapo.

Vicemeras nesiima vertinti, pigu ar brangu tiek sumokėti už nedidukus butus kaime.

„Kas yra brangu? Labai lengva tokiais žodžiais švaistytis. Jei vienas uždirba 2000 Eur, kitas – 200 Eur, po kiek vidutiniškai jie uždirba? Taip yra ir su butais. Vidutinė rinkos kaina dar nieko nesako. Vieno buto kvadratinio metro kaina gali būti 200, kito – ir 800 eurų siekti“, – palygino A. Pocius.

Vonios neskaičiavo

Visi nupirkti butai buvo įvertinti nepriklausomų turto vertintojų, todėl Savivaldybė rami, kad už pastogę socialiai remtiniesiems nepermokėjo.

„Turto vertintojai vertes nustato pagal tai, už kiek panašios būklės butai panašiose teritorijose parduoti. Tuos du prastos būklės butus gal irgi būtume nupirkę po 100 eurų už kvadratinį metrą, bet vienas iš reikalavimų perkant socialinį būstą, kad artimiausiais metais jo nereikėtų remontuoti. Durys turi atsidaryti, užsidaryti, užsirakinti, langas būti sandarus, uždaromas ir atidaromas, šildymo sistema tvarkinga, sienos normaliai išdažytos, o ne kažkokie kringeliai palikti“, – aiškino vicemeras.

Mero pavaduotoją papiktino, kad tokių kainų adekvatumu suabejoję rajono Tarybos opozicijos atstovai atkreipė dėmesį į sūkurinę vonią socialiniame būste.

„Jei žmogus neturi pinigų, ar jis tik kūdroj gali maudytis? Nei mūsų pirkimo komisija, nei turto vertintojai visiškai nevertino, kokia ta vonia – sūkurinė ar paprasta. Net jei ji būtų ir auksinė, kainai tai neturi jokios įtakos. Taip pat kaip ir palikti baldai – ačiū už juos, bet jie į kainą neįskaičiuoti“, – tvirtino A. Pocius.

Laukia įkurtuvių

Panevėžio rajone pastogės eilėje laukia 104-i socialiai remtinieji. Pernai Savivaldybė išnuomojo 9-is, o 2016-aisiais – 15-iolika socialinių būstų.

Didžiausias įkurtuves rajono Savivaldybė planuoja dar šiais metais Upytėje. Baigiamame rekonstruoti dviejų aukštų daugiabutyje socialiai remtiniesiems paruošti aštuoni 1–2 kambarių butai.

Šio pastato kapitalinė rekonstrukcija, vietos gyventojams sukėlusi didelę nuostabą, atsiėjo apie 250 tūkst. Eur – vieno buto kaina siekia vidutiniškai per 31 tūkst. Eur.

Socialiniam daugiabučiui rekonstruoti bei būstams pirkti rajono Savivaldybė numačiusi išleisti apie 500 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos.

Vertę nustato ekspertai

Miesto Savivaldybė šįmet pati skyrė 110 tūkst. Eur socialinio būsto plėtrai. Už šiuos pinigus perkami penki vieno kambario butai. Pirkimų komisijos pirmininkės, administracijos direktoriaus pavaduotojos Sandros Jakštienės teigimu, kaip tik šiuo metu vyksta pirkimo procedūros.

Savivaldybei vienas toks butas vidutiniškai atsieis apie 22 tūkst. Eur.

„Pagal naują Vyriausybės nutarimą, įsigaliojusį nuo sausio 1-osios, socialinių būstų pirkimas labai griežtai reglamentuotas. Būtinai perkamos nepriklausomo turto vertintojo paslaugos ir jis įvertina, kiek būstas vertas“, – teigė S. Jakštienė.

Amžiaus projektas

Panevėžio savivaldybė rengiasi amžiaus projektui – socialiniam daugiabučiui Aldonos g. įrengti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau skyrė šiam reikalui 1,73 mln. eurų. Pridėjusi dar per 300 tūkst. Eur iš biudžeto, Savivaldybė penkių aukštų buvusiame mokinių bendrabutyje nusiteikusi įrengti 71 butą remtiniesiems: 52 vieno kambario, 15 – dviejų kambarių ir 4 – trijų kambarių. Vidutiniškai vienas butas šiame name atsieitų apie 28 tūkst. Eur.

Savivaldybė už tuos pinigus teigia taip pat ne tik butus įrengsianti, bet ir iš esmės suremontuosianti patį pastatą: čia būtų perplanuojamos patalpos, įrengtos laiptinės, apšiltintos pastato sienos bei stogas, atnaujintos inžinerinės sistemos, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, sutvarkyta teritorija – įrengtos automobilių, vaikų žaidimo aikštelės.

Bendrabutį už maždaug 2 mln. Eur rekonstruoti į socialinį daugiabutį planuojama iki 2020-ųjų spalio.

Panevėžyje socialinio būsto šiuo metu eilėje laukia 343 šeimos ir asmenys – iš viso 551 gyventojas. Dabartiniais būstų skyrimo tempais, juos visus aprūpinti pastoge užtruktų dvidešimt dvejus metus, mat Savivaldybė suteikia vidutiniškai 15 tokių būstų per metus.

Komentarai

  • 343 laukia o 71 gaus. Jaigu tokes tempais ir toliau tai gi per 5 metus eiles visai gi nebeliks o mažiau uždirbantys zmones visi jau tures sau stoga virs galvos. Humaniška. Tik pasaugokite projekta nuo Povilo ir nuo politikieriu nes, ki taip tai atsitiks kaip su verdenes mokykla nutiko.

  • Pritariu Lauras, tik nesakykti P.U. kad gerai sekasi tuos butus vargšams pirkti, tuoj nebesiseks

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų