Būkime atidūs – keliuose motociklininkai!

Būkime atidūs – keliuose motociklininkai!

Per šaltąjį metų sezoną visi eismo dalyviai tiesiog pamiršta apie motociklų vairuotojus. Nes jų eisme paprasčiausia nebūna. Po Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių (KET) korekcijų tik nuo kovo 1 dienos eisme leidžiama dalyvauti ir motociklams.

Prasidėjus naujam motociklų sezonui kankina dvejopos emocijos – jaudulys ir nerimas. Pirmieji mėnesiai, kada iš garažų ištraukiami motociklai, dažniausiai pasižymi padidėjusiu avaringumu, kai eismo įvykiuose dalyvauja motociklų vairuotojai. Ir nebūtinai visada dėl šių eismo įvykių būna kalti motociklininkai. Jei automobilio vairuotojas ne laiku ar per vėlai žvilgteli per galinio vaizdo veidrodėlį, tai gali lemti tragiškas eismo įvykio pasekmes.
Kol kas dviračių motorizuotų transporto priemonių keliuose vienetai, tačiau kai sušils orai ir vairuotojai apdraus savo techniką, jų bus tūkstančiai. O tuomet tik laiko klausimas, kada pasirodys pranešimai apie rimtai sužalotą ar, neduok Dieve, žuvusį motociklo vairuotoją. Niekas į tokią naujieną negali reaguoti ramiai, o pačių motociklininkų gretose ji visuomet sukelia ypatingą liūdesį ir širdgėlą.

Ne vieta egoizmui

Ir blogiausia, ką galima daryti po eismo įvykio, tai pradėti ieškoti kaltų. Automobilių vairuotojai kaltina motociklininkus, motociklininkai kaltina automobilių vairuotojus.
Įsitraukia ir pėstieji, kurie kaltina dviratininkus bei motociklininkus. Tai uždaras ratas, kuris neduoda nieko, išskyrus neigiamas emocijas. Laimė, visuomenės nariai tampa vis sąmoningesni, o bendravimo kultūros lygis auga, tad tokio elgesio apraiškų mažėja. Kai kitą kartą kils stiprus noras ką nors „nubausti“, akimirkai sustokite, giliai įkvėpkite ir įvertinkite situaciją iš naujo. Panašiai emocijų, o ne racionalaus mąstymo vedami keliuose pavojingi yra ir tie, kurie arogantišką elgesį pateisina Kelių eismo taisyklėmis, nors ir patys jas pažeidinėja. 
„Kodėl aš turėčiau praleisti kitą vairuotoją, jei važiuoju tiesiai, o jis suka? Šitas važiuoja atbulas, bet aš nesitrauksiu, jei atsitrenks – jis bus kaltas. Lenkei, nors atstumas per mažas – pats kaltas, aš neįleisiu, dabar važiuok nors į griovį!“ – tik keletas tokio kultūringam žmogui nesuprantamo mąstymo pavyzdžių. Kaip visuomet sako patyrę vairavimo instruktoriai, kelias – ne vieta varžytis ir lenktyniauti. Nesugebėjimas akimirkai prislopinti savojo egoizmo ir blaivai įvertinti situacijos gali turėti liūdnų pasekmių.

Aktualu visiems

Motociklininkų sezonas paliečia visas eismo dalyvių grupes. Išskyrus pačius ciniškiausius pažeidimus, kai vairuotojai yra neblaivūs ar smarkiai viršija greitį, eismo įvykis labai retai įvyksta dėl vieno eismo dalyvio kaltės. Tarkime, pagrindiniu keliu važiuojantis motociklininkas turi pirmenybę, tačiau jam šiuo atveju turėtų rūpėti ne tik tai, kad pagal KET jis teisus, bet ir faktas, kad nepraleisdamas iš šalutinės gatvės išvažiuojančio automobilio jis gali rimtai nukentėti. Kitas pavyzdys – KET ganėtinai tolerantiškai apibrėžia saugaus atstumo laikymąsi, tačiau sutikęs lėtesnį motociklą automobilio vairuotojas visgi turėtų palikti jam erdvės. Smūgis į motociklo galą turi šiurpias pasekmes. Taip ir pėsčiasis gali piktintis, kad jam žengus žingsnį perėjoje į ją dar įlėkė motociklininkas. Taip, jis vairavo pavojingai ir sukėlė jums pavojų, tačiau, užuot aklai pasikliovę taisyklėmis, galbūt išgirdę variklio gausmą galite sustoti ir dar kartą apsidairyti? KET yra svarbios, tačiau savisaugos instinktai turėtų būti svarbesni. Sunkiausiai šią koncepciją įsisąmonina žmonės, kurie nesupranta, kad kaip eismo dalyviai jie yra vieno didžiulio gyvo organizmo
dalis. 
Prisimenant praėjusių metų motociklų sezono pradžią belieka tik konstatuoti, kad gegužės mėnuo Lietuvos keliuose buvo nelinksmas.
Žuvo net trys motociklininkai, o dar devyni buvo sužeisti. Visi norime, kad ant kelio nesilietų kraujas, tačiau tam lyg maldą bažnyčioje reikėtų kartoti svarbiausius saugaus ir kultūringo vairavimo principus:

1. Aplinkos stebėjimas
Motociklininkai sezono pradžioje kone maldaudami prašo automobilių vairuotojų stebėti veidrodėlius.
Net jei esate itin patyręs ir dėmesingas vairuotojas, jums tai taip pat galioja.
Netgi kuklaus miestų gatvėms skirto motociklo dinamika yra artima įspūdingam sportiniam automobiliui – nuo 0 iki 100 km/val. dažnas motociklas gali įsibėgėti greičiau nei per 4 sekundes. Be to,
jis užima mažesnį plotą regėjimo lauke.
Pridedant faktą, kad per žiemą automobilių vairuotojų smegenys būna pamiršusios fiksuoti tokį vaizdą, vienintelė ir geriausia išeitis – į veidrodėlius žiūrėti dažniau.
Patiems motociklininkams yra kiek paprasčiau, nes būnant atvirame ore jų matomumas mažiau ribojamas. Dažnu atveju tiesiog pakanka pasukti galvą į šoną tam, kad pamatytum, ar kelias yra laisvas.
Tačiau ir jiems veidrodėliais būtina pasirūpinti: jie neturėtų klibėti ar laisvai sukinėtis, būti švarūs ir
nustatyti taip, kad geriausiai vaizdą pateiktų vairuotojui labiausiai įprastoje padėtyje.
Kailinių kepurių ir gobtuvų netrikdomi pėstieji taip pat turi būti atidūs. Motociklų privalumas šiuo atveju yra garsesnis variklių gausmas, tad artėjančią transporto priemonę visuomet išgirsite.

2. Emocijų valdymas
Tai bene didžiausias iššūkis jauniems ir naujiems motociklininkams. Pirmieji sezonai suteikia
neeilinių įspūdžių, kuriuos norisi kuo greičiau pakartoti. Tačiau laukti tenka gerą pusmetį, o per
tokį ilgą laiką net pačiam ramiausiam žmogui ima trūkti kantrybės.
Norisi kuo greičiau sėsti antmotociklo ir kur nors lėkti. Apimti tokio įkarščio neseniai teisę vairuoti motorizuotą dviratę transporto priemonę įgiję asmenys patenka į ypatingos rizikos grupę. Įgūdžių
tokiems vairuotojams labai trūksta.
Saugumo neprideda ir šalta bei ne visuomet švari kelio danga, o kartu su sunkiai tvardomu užsidegimu turime potencialų kandidatą skaudžiai griūti ar patirti rimtesnę avariją.
Taigi jei jau sėdote ant motociklo, valdykite akceleratoriaus rankeną sukančią dešinę ranką.
Analogiška rekomendacija galioja ir automobilių vairuotojams, kurie pavasarį iš garažų ištraukia
per žiemą nuo druskų poveikio saugotus sportinius modelius. Visiems norisi įsitikinti, ar technika vis dar
gerai traukia, tačiau visas grožis gali greitai virsti metalo laužu.

3. Bendravimas su kitais eismo dalyviais
Kaip puikiai iliustruoja viena iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos socialinių reklamų – reikia elgtis
taip, kad vėliau sutikus tą patį žmogų nebūtų gėda. Todėl visuomet gera mintis ieškoti kontakto su kitu
eismo dalyviu.
Dėl šalmo akių kontaktą su motociklininku palaikyti ne visuomet įmanoma, tačiau jei rankos mostu parodysite, kad jį praleidžiate, 9 iš 10 atvejų sulauksite padėkos gesto.
Motociklininkai taip pat itin vertina žmones, kurie nepamiršta rodyti posūkių. Jei vienas automobilio vairuotojas neparodys posūkio, o kitas nesupratęs manevro į jį atsitrenks, daugeliu atvejų viskas baigsis eismo įvykiu, per kurį buvo apgadintos dvi mašinos.
Tuo metu jei motociklininkas, nesupratęs, ką ruošiasi daryti automobilio vairuotojas, virs ir kris, pasekmės gali būti tragiškos.
Bendrauti turėtų ir pėstieji. Motociklininkas turi praleisti, tačiau juk nereikia didelių pastangų pakelti ranką ir su juo pasisveikinti.
Abiejų nuotaika bus geresnė, o prieš kitą perėją motociklininkas galbūt sumažins greitį.

4. Rizikos mažinimas
Greičio viršijimas yra didžiausias rizikos faktorius. Reikia turėti omenyje, kad saugus yra ne maksimaliai leistinas, o toks greitis, kurį diktuoja kelio danga ir eismo sąlygos.
Motociklų nardymas tarp automobilių nepatinka vairuotojams, o patys motociklininkai turėtų įvertinti, kad sankryžose, priešais pėsčiųjų perėjas, posūkiuose ir kitose komplikuotose vietose to apskritai nereikėtų daryti.
Automobilių vairuotojams taip pat reikėtų priminti, kad „Stop“ ženklai sankryžose pastatyti ne šiaip sau, už pavojingus lenkimus teisė vairuoti atimama akimirksniu.
Sukant į kairę nekenkia tris kartus apsidairyti – tuomet netapsite tuo vairuotoju, kuris nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio motociklininko ir jį pražudė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų