Jau daugiau nei dešimtmetį gyventi prie senojo vandens bokšto panevėžiečiams tapo pavojinga, o paskutiniu metu nuo šio pastato smulkios tinko atplaišos byra vos ne kas dieną. M. Garucko nuotr.

Bokšto kaimynystė kasdien pavojingesnė

Bokšto kaimynystė kasdien pavojingesnė

Neseniai į naujų savininkų rankas perėjęs senasis Panevėžio vandentiekio bokštas Aldonos gatvėje baimėje įkalino kaimynus. Visą dešimtmetį stebintys „maironišką“ šio pastato likimą po didesnio vėjo ir drėgnų orų žmonės čia vis dažniau sulaukia betono atplaišų lietaus.

Pirmadienį visas pasaulis apmiręs žiūrėjo, kaip ugnies liežuvių talžoma griuvo garsioji Dievo Motinos katedra Paryžiuje. O jau prieš dieną, Verbų sekmadienį, ne mažiau nerimo buvo ir Panevėžyje, Vaižganto gatvėje, gyvenančios Elvyros Abloževičienės kieme.

Šeimininkė šventadienio rytą pro langą stebėjo, kaip po nakties kiemą nuklojo betono ir tinko nuotrupos. Vieni mažesni, kiti vos ne 2 kg statybinių medžiagų gabalai žemyn nugarmėjo nuo šalia stovinčio senojo, dar 1960 m. statyto neveikiančio vandens bokšto.

„Buvo sekmadienis ir anūkė pasiūlė eiti į kiemą paritinėti kamuolį. Išeinu, o čia prikritę tinko, betono šukių. Buvo didesnis vėjas ir, matyt, išjudino po truputį yrantį mūrą. Greitai grįžom namo, daugiau kojos į lauką tądien nebekėlėme. Menkas malonumas būtų, jei kokia atplaiša pataikytų į galvą“, – praėjus kelioms dienoms po neramaus ryto pasakojo E. Abloževičienė, vedžiodama po teritoriją, kur kone 10 metrų spindulių nuolaužos mėtėsi ne tik jos kieme, bet ir darže, gatvėje.

Stogas jau išskraidė

Bokšto kaimynystėje panevėžietė gyvena jau 22 metus. Jai tik persikėlus į Vaižganto gatvę, 45 m aukščio statinys tuomet netrukus atiteko bendrovei „Aukštaitijos vandenys“. O niekam nebereikalingas jis tapo dar 1972 m., kai nebepajėgė tenkinti viso miesto vandens poreikio.

„Tada dar net nenumaniau, kad į tokią pavojingą vietą atsikelsiu. Pradžioje viskas buvo tvarkinga, patiko ši gatvė, kiemas, kol prieš dvylika metų nuo bokšto ėmė skraidyti skardiniai stogo lakštai. Vienas buvo nukritęs ant elektros laidų ir visoje gatvėje dingo elektra“, – prisimena ponia Elvyra.

Seną pastatą prieš daugiau nei dešimtmetį įsigijo verslininkai, turėję planų čia įrengti sveikatingumo ir poilsio centrą. Tačiau įdomi idėja atsimušė į biurokratines, vėliau finansines kliūtis ir išblėso. Unikalus statinys taip ir liko stovėti nenaudojamas, menkai prižiūrimas, kol galiausiai pradėjo byrėti.

Stogo, pasak pašnekovės, bokštas tikriausiai jau visai nebeturi – per ilgus metus nulakstė visa danga. Neuždengtą pastato viršų ardo drėgmė, šaltis ir po kiekvieno lietaus, pasak gyventojos, ant kiemo pasklinda tai tinko, tai betono šukės. O smulkiausias nuotrupas nuo bokšto vėjas nešioja kas dieną.

„Praėjusį rudenį ant kaimyno garažo nukrito 20 kg gabalas. Dirbau netoli esančiame šiltnamyje ir pamaniau, kad kas sprogo. Nuo yrančių bokšto sienų griūvančios medžiagos buvo sudaužiusios mano šiltnamio dangą, namo, kito žmogaus automobilio langą. Dabar jau mašinų čia niekas nebestato, nes net ir vaikščioti nejauku. Kartą viena atplaiša nukrito visai po kojomis ėjusiai moteriai“, – nuogąstavo E. Abloževičienė.

Nauji šeimininkai

Vandens bokštas daug metų pardavinėtas. Nekilnojamojo turto brokeriai reklamavo, kad tai puiki erdvė ne tik įdomiems projektams, bet ir gyvenamosioms patalpoms, esą tokie statiniai pasaulyje labai populiarūs.

„Buvo čia pirkėjai praeitą vasarą, apėjo, apžiūrėjo, bet viskas tuo ir baigėsi. Gal dar kartą kreiptis į miesto Savivaldybę, kad mus apsaugotų?“ – svarstė panevėžietė, rodydama ties viršutiniais bokšto aukštais apjuostą tinklinę juostą.

Tačiau ši, apie metro pločio – greičiau tramplinas krentantiems griuvėsiams nuskristi toliau. Bokštą sklype aptveria ir metalinė tvora, bet iš jos, pasak pašnekovės, kaimynams taip pat jokios naudos.

E. Abloževičienė jau ne kartą kreipėsi į valdžią prašydama pagalbos dėl nesaugios kaimynystės.

Skundų būta anksčiau

Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė tikino, kad pastaruoju metu skundų dėl privataus pastato Aldonos gatvėje negauta.„Jei pastatas būtų avarinės būklės, reikėtų atlikti tyrimus ir imtis tam tikrų priemonių – įspėti savininką, nurodyti jam užtikrinti saugias sąlygas teritorijoje“, – aiškino valdininkė.

Nors privataus bokšto atplaišos byra kone ant galvų gyventojams, kol kas Savivaldybė neturi duomenų, kokia tikroji seno statinio situacija.

Daugiau nei prieš penkmetį Savivaldybė ne kartą ragino buvusius bokšto savininkus susitvarkyti. Šie tuomet esą greitai suskubdavo vykdyti valdžios nurodymus. Bet laikas, oro sąlygos dirba savo darbą, ir, seną pastatą aptvarkius, po kurio laiko vėl prasidėdavo bėdos.

Šeimininkai nesiviešina

Išskirtinį vandentiekio bokštą pernai rugsėjį nupirko nauji šeimininkai – du fiziniai asmenys, vyras ir moteris ta pačia pavarde. Vienas jų gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, kitas Panevėžyje.

Už komercinės paskirties objektą sumokėta keliskart mažiau nei prašytieji 64 tūkst. eurų.

Unikalųjį pastatą įsigijęs pirkėjas tuomet nepanoro viešintis.

Bokštą pardavusi nekilnojamojo turto brokerė Kristina Pranckėtytė „Sekundei“ anksčiau yra pasakojusi, jog statiniu domėjosi ieškojusieji išskirtinių patalpų meno dirbtuvėms, būta ir svarsčiusiųjų jame įkurti radijo stotį. Į unikalų pastatą dėmesį buvo atkreipusi net įmonė, prekiaujanti fejerverkais bei švenčių atributika ir ieškanti patalpų parduotuvei.

Kokia vandens bokšto perspektyva, žinių neturi nė miesto Savivaldybė. Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius informavo nėra sulaukęs naujųjų savininkų.

Komentarai

  • Tai ką su juo daryti? Tinka tik griovimui ir tai labai daug kainuos. Vargas ten gyvenantiems, gali nuolauzos namus sugriauti ir uzmusti

  • žmonės laukia kol užmuš – ..skundų negauta..

    • Pastatas privatus ir viskas tuo pasakyta. To privatų tamstos namą niekas gi nešmirinėja, nevaikšto.
      Kas buvo toks trumparaegis ir sugalvojo tokius statinius privatizuoti – va čia esminis klausimas?

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų