T. ŠIAUDINIO nuotr.

Blaivybės kelias bus grįstas tik vaistais

Blaivybės kelias bus grįstas tik vaistais

Alkoholizmas – viena didžiausių Lietuvos piktžaizdžių. Alkoholio upėse mirkstantys tautiečiai griauna ne tik savo, bet ir pačių brangiausių žmonių gyvenimus. O atsisakyti velnio lašų pajėgia ne kiekvienas.

Kaip gelbėjimosi šiaudas ne vienam alkoholio liūne atsidūrusiam tautiečiui buvo kodavimas, arba vadinamosios „torpedos“ įsiuvimas. Tačiau jau geras mėnuo, kai kodavimas uždraustas. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, jog tai akmens amžiaus gydymo būdas, pagrįstas tik placebo efektu.

Alkoholio upės gilėja

Su priklausomybę nuo alkoholio turinčiais žmonėmis dirbantys psichiatrai nesupranta, kodėl iš žmonių reikia atimti galimybę eiti blaivybės keliu, jeigu tai daugeliui padeda.

Panevėžio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojas Darius Mačiulis teigia, kad į taurelę įnikusių žmonių kasmet daugėja, ypač jaunų, bet jau turinčių ne vienerių metų gėrimo stažą. Vien praėjusiais metais jų centre ambulatoriškai buvo gydyta per 2 300, o stacionare – 700 Panevėžio apskrities gyventojų.

„Turinčiųjų priklausomybę nuo alkoholio katastrofiškai daugėja. Mes buvome įsipareigoję padėti tūkstančiui tokių žmonių, o iš tikro pagalba buvo suteikta dvigubai tiek. Dar prieš porą metų pas mus dirbo du gydytojai, o dabar vos spėja suktis penki. Negaliu paaiškinti, kodėl toks šuolis, gal tiesiog daugiau informacijos apie gydymosi galimybes, gal aktyviau dirba socialiniai darbuotojai, Probacijos tarnyba, kitos įstaigos“, – svarsto D. Mačiulis.

Jo teigimu, būtų galima pagelbėti ir dar daugiau žmonių, tačiau trūksta pajėgumų. Centre yra tik 25 lovos, tiek didelei Panevėžio apskričiai tikrai yra per mažai. Todėl jau ne pirmus metus Panevėžio priklausomybių centro darbuotojai mina įvairių institucijų slenksčius, kad būtų galima įrengti dienos stacionarą. Tuomet iš kitų rajonų atvykusiems ligoniams būtų galima pasiūlyti gydytis stacionare, o panevėžiečiai nukreipiami į dienos centrą.

„Dienos stacionare daugiau žmonių gautų specialistų konsultacijas ir medikų priežiūrą. Mes norime, kad atskirai tokios paslaugos būtų kompensuojamos turintiesiems priklausomybių, tada daugiau žmonių galėtų gauti nemokamą gydymą. Yra didžiulis poreikis“, – „Sekundei“ aiškino pavaduotojas.

Kodui – ne

Paskutinėmis savaitėmis Panevėžio priklausomybės centas sulaukia kaip niekad daug skambučių. Nusprendusieji žengti blaivybės keliu, išgirdę, kad priklausomybių centras bus reorganizuotas, susirūpino, ar neliks be pagalbos.

D. Mačiulis ramina, kad gydymo paslaugos priklausomybių turintiems žmonėms ir toliau bus teikiamos, tiesiog nuo rudens visi didžiuosiuose miestuose esantys priklausomybių centrai bus sujungti į vieną Respublikinį priklausomybės centrą su filialais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

„Gal žmones gąsdina žodis reorganizacija, nes masiškai sulaukiame skambučių, ar dar suspės pasigydyti. Galiu patikinti, kad ir po reorganizacijos įstaiga veiks įprastai, gal tik galėsime pasiūlyti daugiau paslaugų, mat iki šiol daugiausia gydome turinčiuosius priklausomybę nuo alkoholio. Kadangi neturime užtektinai vietos, norinčiuosius išsivaduoti iš narkotikų liūno siunčiame į Vilnių, Klaipėdą ar reabilitacijos centrus“, – pasakojo D. Mačiulis.

Tikimasi, kad po reorganizacijos ir Panevėžyje bus galima dalyvauti Minesotos programoje, kuri yra viena efektyviausių gydant priklausomybę nuo alkoholio. Mat jau nuo birželio pradžios Sveikatos ministerija uždraudė gydyti alkoholio problemų turinčiuosius kodavimo metodu. Prieš trisdešimt metų šį gydymo būdą sukūrė rusų gydytojas Aleksandras Dovženka ir iki šių dienų posovietinėse šalyse kodavimas yra vienas populiariausių gydymo būdų.

„Minesotos programa Panevėžyje kol kas nėra vykdoma, kodavimas taip pat uždraustas, o kitų alternatyvų ministerija nepasiūlė. Bet savo klientų nepaliekame likimo valiai – dabar gydome medikamentais. Jų pavartojus būna itin sunkios pagirios, tai atgraso nuo alkoholio. Su priklausomybių turinčiais žmonėmis dirba ir psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai, žmogus nuolat yra stebimas specialistų“, – kalbėjo D. Mačiulis.

Panevėžio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojas Darius Mačiulis teigia, kad į taurelę įnikusių žmonių kasmet daugėja, ypač jaunų, bet jau turinčių ne vienerių metų gėrimo stažą. T. ŠIAUDINIO nuotr.

Panevėžio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojas Darius Mačiulis teigia, kad į taurelę įnikusių žmonių kasmet daugėja, ypač jaunų, bet jau turinčių ne vienerių metų gėrimo stažą. T. ŠIAUDINIO nuotr.

Pagrįsta mokslu

Tai, kad buvo uždrausta gydyti koduojant, įnešė tam tikros sumaišties. Pasak D. Mačiulio, kodavimo metodo pliusas tas, kad žmogus alkoholio atsisakydavo pusei ar visiems metams. Nors kodavimas paremtas bauginimu, kad jeigu užsikodavęs išgers – mirs, metodas gana veiksmingas.

„Kodavimas paremtas placebo, įtaigos metodu, bet jeigu jis žmonėms padėdavo, kodėl reikėjo uždrausti. Žvelgdami 3–4 metus atgal matome, kad žmonių, kurie ryžosi tokiu būdu atsisakyti alkoholio, tik daugėjo“, – teigė pavaduotojas.

Tačiau Sveikatos ministerijos nuomonė kategoriška – gydyti priklausomybę nuo alkoholio yra būtina, bet tai daryti reikia mokslo pagrįstais metodais.

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė tvirtina, kad toks dalykas kaip stebuklinga piliulė neegzistuoja ir geriausiu atveju tai gali būti placebo efektas. Anot jos, norint iš tiesų pasveikti nuo priklausomybės yra būtina rimta, mokslu pagrįsta gydymo programa, kuri, kaip ir bet kuris kitas gydymas, užima tam tikrą laiką.

Pradiniame etape medikamentai (pavyzdžiui, raminamieji vaistai) skiriami alkoholio vartojimo nutraukimo sindromui gydyti. Tai galima atlikti ambulatoriškai, sunkesniais atvejais stacionare. Per tą laiką asmuo grąžinamas į stabilią sveikatos būseną.

Kitas etapas – ligos pasikartojimo, atkryčio prevencija, gyvenimo be alkoholio įgūdžių įtvirtinimas. Tad sergantis žmogus turi bent keletą mėnesių bendrauti su medikais, psichologais, socialiniais darbuotojais, pacientų savigalbos grupėmis. Šis darbas iš esmės tęsiamas ambulatoriškai.

 „Kodavimas paremtas placebo, įtaigos metodu, bet jeigu jis žmonėms padėdavo, kodėl reikėjo uždrausti.“

D. Mačiulis

„Efektyviausios ir realiai veikiančios yra psichosocialinės reabilitacijos paslauga ir Minesotos programa, kurios taikomos ne tik daugelyje Vakarų valstybių, bet ir Lietuvoje. Abiejų gydymo programų tikslas – padėti pacientams tinkamai vertinti savo sveikatos ir socialinę situaciją, suformuoti pagrindinius socialinius įgūdžius gyventi be alkoholio ir priimti sprendimus, atpažinti smurto apraiškas, gerinti savigarbą, sudaryti tolesnio gydymo planą“, – „Sekundei“ aiškino A. Žilinaitė.

Jos teigimu, dabartinė priklausomybės ligų gydymo tvarka nėra gera ir ją būtina keisti, todėl ir buvo pradėtas reorganizacijos procesas, leisiantis ne tik sumažinti eiles, bet ir visoje Lietuvoje pradėti teikti standartizuotas gydymo paslaugas.

Reikalinga nuolatinė pagalba

Su nuo alkoholio priklausomais žmonėmis dirbantis psichiatras Raimundas Alekna tvirtina, jog kodavimo metodą drausti tik todėl, kad jo veikimas pagrįstas placebo efektu, nėra geras sprendimas. Šis metodas gana sėkmingai naudojamas ne vieną dešimtmetį. Kita vertus, atlikta daugybė studijų, kaip tikėjimo galia daro stebuklus gydant net ir sunkiausias ligas.

„Egzistuoja daugybė gydymo būdų, kurie, tradicinės medicinos požiūriu, sunkiai pagrindžiami, bet duoda efektą. Yra užfiksuota nemažai atvejų mokslinėje literatūroje, kad gydymas placebo tabletėmis žmogaus savijautą pagerina ne blogiau nei operacija. Jau nekalbant apie tai, kad paprasta gliukozės tabletė gerokai praplečia sportininkų galimybių ribas“, – kalbėjo psichiatras.

Be abejo, svarbiausia, kad pats žmogus norėtų žengti blaivybės keliu. Kodavimas ar vadinamosios „torpedos“ suleidimas negali būti kaip panacėja, bet padeda susilaikyti nuo svaigalų vartojimo. O kai žmogus blaivus, jis visai kitaip vertina savo būseną ir galimybes. Tačiau užkodavus negalima palikti žmogaus likimo valiai.

Anot R.Aleknos, pastebėta, kad nustojus gerti dažnai žmonės metasi į kitas priklausomybes – ima daug rūkyti, lošti, tampa darboholikais ar pasikeičia jų charakteris – būna pikti, irzlūs, priekabūs, net agresyvūs.

Paprastai įvairūs išgyvenimai vaikystėje, netektys, traumos, kankinantis kaltės jausmas lemia, kad žmogus linksta į vieną ar kitą priklausomybę arba suserga psichosomatiniais sutrikimais. Tad labai svarbu laiku pastebėti, kad žmogus turi psichologinių problemų ir jas spręsti, kol neperaugo į rimtus sutrikimus.

„Vieną priklausomybę užblokavus, ji transformuojasi į kitokią, jeigu nesulaukiama pagalbos. Žmogus, darydamas tai, kas vertinama kaip priklausomybė, jaučiasi geriau, nes taip tarsi gali pabėgti nuo skaudžių išgyvenimų, prisiminimų, nuo savęs paties. Taip save išsekina, prasideda miego sutrikimai, psichozės būsenos, net atsiranda polinkis į savižudybę. Nėra taip, kad „išėmei“ vieną priklausomybės formą ir žmogus tampa sveikas. Priklausomybės gali pereiti į psichosomatinius sutrikimus, o šie – į priklausomybes, tad jų turintis žmogus turi išmokti dirbti su savimi ir kreiptis pagalbos į specialistus“, – „Sekundei“ teigė R. Alekna.

Komentarai

  • Vyti lauk tokius „specialistus“, kaip Mačiulis. Mačiuli, ar nesupranti, kad „koduodamas“ ligonį tik atitolini nuo radikalaus gydymo? Padarai dar ir priklausomą nuo kodavimo, ne tik nuo alkoholio. Jei nebegers, tai ir nebebus pacientų, teks mažinti finansavimą ir etatus. Aš tesus? 🙂 Gi, priklausomieji praėję visokius kodavimus tik juokiasi iš tokių metodų. Vienintelis dabar egzistuojantis veiksmingas gydymasis (ne gydymas, о gydymasis!) – 12 žingsnių programa + anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos klubai. Neklaidinkite žmonių dėl savo merkantilinių reikaliukų.

    • nu nereikia jau taip kategoriskai, zinau ne viena zmogu, kuriam kodavimas padejo. o kai galva blaiva, tai po to ir kitaip vertina savo liga. svarbiausia, kad pats zmogus noretu, o visa kita tera tik pagalbines priemones. jeigu nenores pats zmogus, net stebuklas nepades

  • Nėra žmonių, kuriems kodavimas padėjo. Tiesiog tokių nėra. Tai laikino poveikio priemonė ir nemotyvuoja ligonio keisti savo gyvenimo būdą. Ligoniai ieško ir randa įvairiausių būdų kaip tokį „gydymą“ apeiti ir vėl „sėkmingai“ gerti. Jau pradžioje tokio gydymo ligonis nusiteikia „va, kokius metelius negersiu, o jau paskui…“ Ir ko norėti, jei niekas jų nemoko kaip negerti. Nebegerti visą likusį savo gyvenimą!!! Baisu net pagalvoti 🙂 Pats žmogus pradeda norėti tik tada, kai praranda darbą, šeimą, draugus, pinigus, sveikatą. KITO VEIKSMINGO GYDYMO ŠIUO METU PASAULYJE NĖRA,TIK 2 SAV. DETOSKIKACIJA + 1-2 MĖNESIUS „MINESOTOS“ 12 ŽINGSNIŲ PROGRAMA + ANONIMINIŲ ALKOHOLIKŲ KLUBAI (AA) VISĄ LIKUSĮ GYVENIMĄ !!! IR MARŠ Į BAŽNYČIĄ! BE AUKŠTESNĖS JĖGOS, BE DIEVO PAGALBOS NIEKO NEBUS, REIKALAS PASMERKTAS NESĖKMEI 100%.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų