Biržai – sėkmingos renovacijos pavyzdys

Biržai – sėkmingos renovacijos pavyzdys

Renovacija – kol kas vienintelė galimybė pasinaudojus valstybės parama atnaujinti senus daugiabučius. Panevėžio apskrityje Biržai – nepralenkiami renovacijos lyderiai. Čia jau renovuota arba baigiama atnaujinti daugiau kaip pusė visų daugiabučių.

Šiuo metu iš kiek daugiau nei septyniasdešimties daugiabučių renovuoti jau 32, devyniolikoje namų vyksta darbai. Dar keturi namai yra paruošę investicinius planus ir laukia rezerviniame sąraše savo eilės. Biržų sėkmingos renovacijos garantas, pasak Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto Vaido Viederio, – tai, kad nuo pat pradžių renovacija vyksta labai sklandžiai, nebuvo, kad pabėgtų, bankrutuotų ar dar kažkas nutiktų rangovams. Visi dirbusieji Biržuose labai lanksčiai reaguodavo į gyventojų pageidavimus ir pastabas. Be abejo, didžiausias darbas buvo susirinkimų metu gyventojams pateikti visus renovacijos privalumus.

„Kartais užtenka vienam žmogui pasakyti, kad renovacija nereikalinga, ir jeigu kiti apie tai neturi nuomonės, labai lengva net ir gerą idėją paleisti vėjais. Nors, atrodytų, apie tai daug kalbama, bet žmonėms dar labai trūksta žinių apie renovaciją“, – pripažįsta V. Viederis.

Jo teigimu, vis dar gajus mitas, kad valstybė kompensuoja renovaciją visiems senjorams, tad tenka kantriai aiškinti, jog kompensacija skiriama priklausomai ne nuo amžiaus, o gaunamų pajamų – ją gauna tie, kuriems priklauso kompensacija už šildymą. Ne kartą teko organizuoti susirinkimus jau po renovacijos, gyventojams kilus klausimų, kodėl už balkonus tenka mokėti net ir tiems gyventojams, kurie juos buvo įstiklinę dar prieš renovaciją. Mat balkonų atitvarų apšiltinimas ir apdaila taip pat įeina į balkonų tvarkymo sąmatą.

„Mes gyventojams aiškiname, kad daugiabučius reikia ne apšiltinti, o izoliuoti. Nes kai pradedame kalbėti, kad reikia apšildyti rūsio lubas, žmonės pradeda piktintis, kam to reikia, nes rūsyje pradės bulvės vysti. Tuomet tenka aiškinti, kad tam ir reikia izoliuoti, jog šiluma iš butų nepatektų į rūsius ir jų bulvės nepradėtų dygti, – šypsosi V. Viederis. – Kalbant apie renovaciją akcentuojama, kad bus šilčiau ir taupiau, bet pamirštamas dar vienas dalykas – izoliavus namą vasaromis , ypač tokiomis kaip ši, butuose būna daug vėsiau.“

Sąskaitos susitraukė perpus

Be abejo, renovacijos traukinį Biržuose išjudino ir tai, kad biržiečiai už šilumos energiją mokėdavo daugiausiai visoje Lietuvoje. Ir dabar kilovatvalandė šilumos energijos kainuoja brangiausiai, tačiau daugelis gyventojų jau be baimės laukia šildymo sezono, mat po renovacijos sąskaitos už šildymą susitraukė kone perpus, o kai kurie daugiabučių gyventojai moka net 70-80 proc. mažiau už šildymą nei prieš renovaciją.

„Biržų specifika tokia, kad daugiabučiai išmėtyti po visą miestą, pusės kilometro trasa eina tik į vieną ar du daugiabučius. Viename iš namų atvėrus tinklus net patys rangovai buvo nustebę pamatę, kad tinklai buvo itin prastos būklės ir visiškai neizoliuoti, tad daugybę metų gyventojai tiesiog šildė žemę“, – pasakojo V. Viederis.

Daugelis daugiabučių gyventojų savo namus renovuoja iš pagrindų: ne tik apšiltina, keičia langus, duris, bet ir visas inžinerines sistemas. Biržiečiai pamėgę rinktis ventiliuojamus fasadus su akmens masės plytelių apdaila. Netrukus renovacijos darbai turėtų prasidėti dviejuose daugiabučiuose, kurie nusprendė diegti ir inovatyvias technologijas: viename jų bus sumontuoti šilumos siurbliai ir saulės kolektoriai, o kitame – geoterminis šildymas.

Atidėlioti neverta

Pasak Biržuose namus administruojančios įmonės projektų vadovo Rimanto Kėželio, daugelis mieste esančių daugiabučių jau skaičiuoja daugiau kaip tris dešimtmečius, tad kai kuriuose nerenovuotuose namuose vamzdynų bei kitų inžinerinių sistemų būklė tragiška. Todėl avarinių tarnybų kvietimas tampa kone kasdienybe.

„Patys žmonės supranta, kad esant tokiai būklei „pratemps“ dar metus ar dvejus, bet anksčiau ar vėliau teks imtis priemonių. Biržuose vanduo labai prastas, tad vamzdynai labai greitai kalkėja, žmonės nuolat skundžiasi, kad nėra karšto ar šalto vandens spaudimo. Nupjovus vamzdį pamatai, kad vietoj trijų centimetrų skersmens beliko vos vienas. Nuo tokio vandens „užaugę“ ir nuolat kemšasi nuotekų ketaus vamzdžiai. O po renovacijos baigiasi visos problemos“, – pasakojo R. Kėželis.

Renovacijos nauda – tai ne tik daugiau kaip per pusę sumažėjusios sąskaitos už šildymą, pagerėjusi namo estetinė išvaizda ir visai kitoks komfortas, bet ir ekonominė nauda. Pasak projektų vadovo, tvarkytis daugiabutį galima ir savarankiškai po truputį, tačiau tuomet gyventojai negaus valstybės paramos. O gaunantiesiems mažas pajamas ji išvis nekainuoja.

„Pastebime, kad dažnai gyventojams tiesiog pritrūksta informacijos. Paaiškinus renovacijos privalumus ir naudą, daug lengviau priimti sprendimą. O tuomet visas renovacijos vežimas ir pajuda. Kai namo remontas neišvengiamas, finansiškai apsimoka jį atlikti su valstybės parama, tuo labiau kad nepasiturintiesiems renovacija visai nekainuoja“, – teigė R. Kėželis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų