Biokuras išpūtė šilumos kainą

Biokuras išpūtė šilumos kainą

 

Nors praėjęs mėnuo negąsdino dideliais šalčiais, mokestis už šilumą daugiabučių gyventojus turėjo užkaitinti labiau nei apyšilčiai radiatoriai butuose.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje sąskaitos už šildymą baigiantis 2018-iems išaugo vidutiniškai penktadaliu, palyginti su praėjusiais metais.

Tokių sumų centralizuotai besišildantieji seniai nebuvo matę.

Panevėžietė Santa, gyvenanti J. Basanavičiaus gatvės renovuotame daugiabučiame name, praėjusią savaitę sulaukė beveik 64 eurų sąskaitos už 79 kv. m buto šildymą. Praėjusių metų gruodis panevėžietei buvo brangesnis keturiolika eurų nei 2017 metais.

Beržų gatvėje 57 kv. m nerenovuoto namo bute gyvenanti Angelė už gruodžio mėnesio šilumą turės sumokėti net 92 eurus, lapkritį šis mokestis jai tesiekė 65 eurus.

„Nieko sau! Akiplėšiškai pakėlė kainą. 2017 m. už lapkritį mokėjau 70 eurų, gruodį 78 eurus. Tik už 2018 sausį buvo 95 eurai, kai tikrai spaudė šaltis. Dabar gi gruodis nebuvo labai šaltas, tai kiek reikės mokėt, jei smarkiai atšals“, – savo akimis negalėjo patikėti pažiūrėti sąskaitą paprašyta panevėžietė.

Šilumos tiekėjos „Panevėžio energijos“ duomenimis, panevėžiečių sąskaitos už 2018 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą buvo vidutiniškai 23,7 proc. didesnės nei prieš metus. Vidutinės sąskaitos už pernai gruodį šildymui suvartotą šilumą siekia 59,40 Eur su PVM už 60 kv. m ploto butą. 2017-ųjų gruodį jos sudarė 48 Eur su PVM.

Vidutinis šilumos suvartojimas praėjusį mėnesį buvo 15 proc. didesnis nei tuo pačiu laiku prieš metus. 2017 m. gruodį jis sudarė 14 kWh už 1 kv. m, o 2018 m. gruodį – 16,1 kWh už 1 kv. m. Tokį šilumos suvartojimo padidėjimą lėmė 2,3 laipsnio šaltesnis gruodis. 2017-ųjų metų paskutinį mėnesį oro temperatūra siekė vidutiniškai 1,1 laipsnio šilumos, o 2018 m. gruodį – 1,2 laipsnio šalčio.

Tačiau šilumos kainos šuolį labiau nei oro temperatūra lemia kuro kainos.

Sparčiai augo

Praėjusį mėnesį „Panevėžio energijos“ tiekiamos šilumos kaina gerokai augo ir buvo 7,8 proc. didesnė nei 2018-ųjų lapkritį. Ji siekė 5,67 ct už kWh be 9 proc. PVM. Per metus šios įmonės paslaugos daugiabučių gyventojams pabrango net 8,41 proc. Panevėžiečiams sąskaitos už šilumą pūtėsi gerokai sparčiau nei Lietuvos vidurkis. Nuo 2017 metų gruodžio iki to paties 2018 metų mėnesio vidutinė šilumos kaina visoje Lietuvoje didėjo 5,71 proc.

Lietuvos šilumininkai apie tokius nemalonius naujų metų pokyčius įspėjo iš anksto. Netgi prognozuota, kad šiluma dėl netikėtų biokuro rinkos svyravimų brangs dar daugiau. Lauktas net 10 proc. vidutinės šilumos kainos augimas šalyje.

„Prasidėjus šildymo sezonui, pabrangęs biokuras neišvengiamai didino šilumos gamybos sąnaudas ir kartu šilumos kainą. Biokuro pabrangimą pajutome skaičiuodami praeitų metų gruodžio mėnesio šilumos kainą“, – teigė bendrovės „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.

Palyginti su 2017 metais, Panevėžio šilumininkų perkamas biokuras pernai pabrango beveik per pusę. Ši kaina jau įskaičiuota į 2018 m. gruodžio mėnesio šilumos sąskaitas. Jas gavusieji raminami, kad biokuro kaina vėliau nebeturės tokių liūdnų pasekmių. „Panevėžio energija“ didžiajai daliai planuojamo sukūrenti biokuro kiekiui jau sudarė pirkimo sutartis biokuro biržoje.

Šilumininkai aiškina, jog pastebimai ūgtelėjusią šilumos kainą gruodį taip pat lėmė 4,5 proc. padidėjusi iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina bei 1,6 proc. pabrangusios gamtinės dujos.

„Lyderis“ tarp didmiesčių

Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos duomenimis, Panevėžys tarp 49 šilumos tiekėjų Lietuvoje pagal šilumos kainą užima 20 vietą. Tačiau tarp penkių didžiųjų šalies miestų panevėžiečiai už šildymą moka daugiausia.

Toks pat „lyderis“ šilumos kainų statistikoje Panevėžys lieka ir sausį. Per mėnesį daugiau nei 2 procentais, o per metus beveik 6 proc. ūgtelėjusi centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje sausį siekė vidutiniškai 5,50 ct už kWh (be PVM). Aukštaitijos sostinėje šis rodiklis sudaro 5, 82 ct už kWh be PVM ir yra 2,65 proc. didesnis nei gruodį.

V. Lukoševičius mano, kad viską sujaukė šokinėjančios biokuro kainos. Delfi nuotr.

„Sunku prognozuoti, kokia šilumos kainas bus ateinančiais mėnesiais – gamtinių dujų kaina kinta kas mėnesį, o superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarka keičiasi. Iki 2019 metų šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų buvo superkama už kainą, atitinkančią kintamąsias sąnaudas: kuro, elektros energijos ir vandens, o nuo 2019 metų papildomai įvertinamos ir nuolatinės sąnaudos: šilumos gamyboje naudojamo turto nusidėvėjimas, eksploatacija, darbo užmokestis, mokesčiai ir kt.“, – teigė D. Paulauskienė.

Rinką sujaukė biokuro kainos

Lietuvos šilumos tiekimo asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus teigimu, klimatas lemia net iki 14 proc. šilumos mokesčio.

Vis dėlto, anot jo, besišildančiųjų centralizuotai pinigines labiausiai paplonino šilumos rinką sujaukusios biokuro kainos.

„ Anksčiau biokuras vasarą pigdavo, o žiemą brangdavo. Tačiau pastaruosius metus viskas persivertė – rudeniop biokuro kaina ėmė sparčiai kilti. Pardavėjai puolė kaupti biokurą, tikėdamiesi dar didesnio jo poreikio ir pabrangimo. Pardavėjams labai sunku išlaikyti poreikio ir didesnio pelno pusiausvyrą, o tai irgi lemia šilumos kainą“, – aiškino V. Lukoševičius.

Anot jo, biokuro poreikį paskatino padidėjęs eksportas į užsienį, taip pat ir Lietuvoje ėmę kurtis nauji šios prekės ieškantys objektai.

Biokuras šiuo metu sudaro du trečdalius viso šalies šilumininkų naudojamo kuro. Tokiu būdu traukiamasi nuo gamtinių dujų poreikio.

 

Sąskaitos skyrėsi trečdaliu

Šilumos tiekėjas atsakingas už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų, o kiek tenka mokėti už patalpoms šildyti suvartotą šilumą, priklauso nuo namo būklės, lauko oro temperatūros, nuo daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklės, jų priežiūros ir eksploatavimo.

Gyventojai už šilumą moka ta pačia visiems nustatyta kaina, bet sumos sąskaitose skirtingos, nes kiekvienas namas patalpoms šildyti šilumos suvartoja skirtingai.

2018 m. gruodį kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose Panevėžio namuose šilumos suvartota vidutiniškai 35 proc. mažiau nei prastos būklės daugiabučiuose.

Mažiausiai šilumos naudojo naujos statybos, taip pat renovuoti daugiabučiai. Juose 60 kv. m ploto butui šildyti vidutiniškai suvartota apie 690 kWh, vienam kvadratiniam metrui – 11,5 kWh. Tokių butų savininkai už šilumą mokėjo apie 42,60 Eur (0,71 Eur už vieną kv. metrą).

Didesnių sąskaitų sulaukė senų, prastos būklės daugiabučių namų su nemodernizuotais šilumos punktais gyventojai. Tokiame name esančiam 60 kv. m ploto butui šildyti vidutiniškai suvartota apie 1056 kWh, tai yra vienam kvadratiniam metrui – 17,6 kWh. Senuose, nerenovuotuose daugiabučiuose mokestis už 60 kv. m dydžio buto šildymą siekė apie 64,80 Eur (1,08 Eur už vieną kv. m).

Prieš metus renovuotuose namuose tokio paties dydžio buto šildymas kainavo apie 34 Eur, nerenovuotuose namuose – 52 Eur. Taigi per 2017 ir 2018 metų gruodį, per du mėnesius renovuoto namo 60 kv. metrų buto gyventojas vidutiniškai bus sutaupęs apie 40 Eur.

Komentarai

  • Kadangi „Sekundė“ labai aktyviai propagavo nepriklausomus gamintojus Beržų g., tai gal agitatoriai galėtų skaičiais nurodyti pliusus ir minusus , atsiradus naujam nepriklausomam šilumos gamintojui Beržų g.
    Iš anksto dėkoju.

  • Panevėžio energija buvo išpaltinusi pranešimą kad iš Beržų g. biokatilines perka energija kuri kainuoja iki 40 % brangiau nei pati gali pasigaminti

  • o kas ją verčia pirkti?

    • Atsakyti
  • Taigi, ponaičiui , merui, Račkauskui , galbūt prieš užsivelkant dryžuotą rūbą, vietoj dejonių ir skundų,vertėtų nulėkt į Stetiškių aerodromą ,žvilgtelt į Beržų g. katilinės kaminą ir pasidžiaugt „dovanėle“, kurią įteikė savo buvusiems rinkėjams.

  • AB „Panevėžio energija“ pagrindinė akcijų dalis priklauso Panevėžio miesto (59,37 proc.), Kėdainių (13,4 proc.), Rokiškio (6,81 proc.), Kupiškio (5,93 proc.), Pasvalio (5,72 proc.), Zarasų (4,76 proc.), Panevėžio rajono (2,21 proc.) savivaldybėms. Likusios akcijos (1,8 proc.) yra privačių akcininkų nuosavybė.
    Klausimas: kaip Panevėžio savivaldybės klerkai rūpinasi savo gyventojais, kad šilumos kaina pastoviai kyla? Kam reikalinga statyti biokuro katilines, jei jos tik padidina kainą? „Atkatams“?
    http://energetikosabc.lt/lt/atsinaujinantys-istekliai/kas-yra-biokuras/44

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų