Bibliotekos kloduose – inteligentų turtai

Bibliotekos kloduose – inteligentų turtai

Tarpukariu į užjūrį pasitraukusi Lietuvos inteligentija svetimose žemėse paliko nemažą kultūrinį indėlį, o širdys visada liko atviros Lietuvai. Apie tai byloja lietuvių išeivijos archyvinis paveldas.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Rankraščių skyriuje sudaryti net devyni vardiniai įvairių sričių išeivijos veikėjų ir vienas išeivių organizacijos rinkinys.

Bibliotekoje saugomuose rinkiniuose nugulė užsienyje gyvenusių tautiečių rankraščiai, meninės kūrybos dokumentai, spaudiniai, laiškai, fotografijos. Daugelis jų į Rankraščių skyrių pateko per trečias rankas – dokumentus perdavė giminės, draugai ir artimieji, supratę, kad būtent bibliotekoje yra visos sąlygos rašytiniam palikimui ne tik išlikti, bet ir būti atvertam visuomenei.

Didžioji jų dalis yra originalūs eksponatai, nors bibliotekos fonduose saugoma ir vertingų kopijų.

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vedėja Audronė Palionienė pabrėžia, jog atkūrus Lietuvos nepriklausomybę užsienio lietuviai pradėjo remti bibliotekas – siųsti į Lietuvą išeivijoje leistas knygas.

Bendravimas vyko laiškais, kurie irgi yra bibliotekos archyvo dalis. Laiškai bibliotekos vadovams su siūlymais įsigyti knygų, pačios bibliotekos vykdoma knygų paieška, kuriai daug dėmesio skyrė pavaduotoja mokslo reikalams Danutė Neniškienė, prasidėjo 1989 metais.

Sofijos Salys, Bronio Railos, Lietuvių literatūros bičiulių asociacijos (JAV), Algimanto Mackaus knygų leidimo fondo (JAV) ir jo atstovo Rimo Vėžio, Bronės Reventienės ir keleto kitų, su kuriais ryšį bibliotekos vardu palaikė D. Neniškienė, laiškai saugomi šiame rinkinyje.

Darbą tęsė direktoriaus pavaduotoja Rima Maselytė, Metodikos skyriaus vedėja Jarda Paukštienė, Komplektavimo skyriaus vedėja Janina Misiūnienė.

Saugomas 1992–1997 m. susirašinėjimas su knygų rinkimo ir siuntimo koordinatore Ina Bertulyte-Bray. Ji atsiuntė atsiminimus apie tėvą kompozitorių Juozą Bertulį, keletą jo portretinių bei šeimos nuotraukų. Bibliotekai rašė ir labdarą siuntė Kęstutis Grigaitis, Mary Roffers, Feliksas Andriūnas, Andrius Mironas, Marija Paškevičienė (JAV), Kanados lietuvių bendruomenė.

Bibliotekos darbuotoja Elvyra Pažemeckaitė ir direktorius Raimundas Voiška 1991–1993 m. susirašinėjo su Prancūzijos asociacijos Alsace-Lituanie komiteto Vilnius-Strasbūras viceprezidentu Vytautu Benetu. Saugomi 25-i jo laiškai – apie komiteto veiklą, paties gyvenimą, knygų labdaros rinkimą Lietuvai. Laiškais atkeliavo ir keletas V. Beneto fotografijų. E. Pažemeckaitė palaikė ryšius su Barbora Vileišyte. Saugomi laiškai, jos atsiųsti įvairūs atvirukai bei kita su darbu Vatikano radijuje susijusi medžiaga.

Pasaulio lietuvių susitikimai – laiškuose

A. Palionienė pirmiausia atkreipia dėmesį į Stanioniuose, Panevėžio rajone, gimusio, 1929 m. baigusio Panevėžio gimnaziją rašytojo, leidėjo, Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės veikėjo Kazimiero Barėno glaudų bendradarbiavimą su biblioteka.

Į jos archyvą pateko dokumentai iš K. Barėno gyvenimo tarpukario Lietuvoje, Vokietijos perkeltųjų asmenų stovyklose bei nuolatine gyvenamąja vieta iki gyvenimo pabaigos tapusios Didžiosios Britanijos. Visi jie atspindi K. Barėno, kaip rašytojo, redaktoriaus, leidėjo bei vertėjo, veiklą.

K. Barėno rankraščių fonde aprašyti 1 600 saugojimo vienetų, 15 000 lapų įvairių dokumentų, kurių chronologija – 1910–2011 metai. Rinkinį sudaro rankraščiai, mašinraščiai, kompiutraščiai lietuvių ir anglų kalbomis, meno kūriniai, reprodukcijos, atvirukai, fotografijos, garsajuostės.

Fondą net trissyk gausiai papildė Marija Barėnienė. Pirmą kartą jos sukaupti K. Barėno archyvai bibliotekai buvo padovanoti 2007 metais, vėliau – 2010-aisiais ir 2012-aisiais metais.

Saugomame archyve itin daug laiškų – fiksuojame daugiau nei 500 pavardžių adresatų, su kuriais susirašinėjo K. Barėnas pačiomis įvairiausiomis veiklos temomis: darbas Nidos knygų klube, „Europos lietuvio leidyboje“, veikla Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungoje, Vienybės klube ir kita.

Unikaliuose laiškuose susitinka ir bendrauja viso pasaulio lietuvių kultūros elitas. A. Palionienės duomenimis, laiškai tiek laikraščio redakcijai, tiek asmeniškai K. Barėnui skriejo iš įvairių asmenybių: literatūros tyrinėtojo, kritiko profesoriaus Rimvydo Šilbajorio, literatūros tyrinėtojo, prozininko Prano Naujokaičio, rašytojų Stasio Santvaro, Antano Vaičiulaičio, Kazio Bradūno, Bernardo Brazdžionio, Romualdo Giedraičio-Spalio, Alės Rūtos, Jurgio Jankaus, Aleksandro Dičpetrio, Eduardo Cinzo, Henriko Nagio.

Gautoje rankraščių siuntoje taip pat yra Vydūno, Vaclovo ir Mykolo Biržiškų, Jono Griniaus, Aleksandro Štromo, Vandos Sruogienės, Broniaus Kviklio ir kitų Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenų autografai.

Fragmentiškas dokumentų pasaulis

Anot bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vedėjos, kartu su K. Barėno palikimu į bibliotekos rankraštyną pateko ir ekonomisto, visuomenininko, Šiaulių krašte gimusio Stasio Kuzminsko dokumentai. Jie sudaro 36 saugojimo vienetus. Tai – kai kurie asmeniniai dokumentai, Užsienio reikalų ministro įsakymų dėl S. Kuzminsko veiklos 1931–1939 metais nuorašai, įvairūs rankraščiai (1923–1948), S. Kuzminsko susirašinėjimas su Stasiu Žymantu bei kiti dokumentai, atspindintys jo veiklą Tautinės paramos fonde, Lietuvos jūrininkų užsienyje sąjungoje, Mažosios Lietuvos rezistenciniame sąjūdyje bei kitose.

Rankraščių skyriui 29 laiškus ir 8 fotografijas mokytojo, muziejininko, visuomenininko Petro Bliumo, kilusio iš Baroniškių kaimo Panevėžio rajone ir 1944 metais pasitraukusio į Vakarus, perdavė buvusi mokinė Stefanija Bražytė-Navickienė. Laiškai ir sveikinimai iš buvusio mokytojo ją pasiekė 1972–1986 metais.

2019-ųjų pradžioje amžino poilsio iškeliavusio poeto, kinematografininko Jono Meko rinkinys bibliotekoje – fragmentiškas.

J. Mekas 1943 metais baigė Biržų gimnaziją, redagavo „Panevėžio apygardos balsą“, lankė J. Miltinio teatro studiją, o 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus.

Bibliotekos archyve fiksuojami 27 saugojimo vienetai, kurių chronologinės ribos 1960–1997 metai. Tarp jų – keletas J. Meko autografų, kelios nuotraukų kopijos, kuriose įamžintas J. Meko portretas, šeimos nariai, menininko viešnagės Lietuvoje.

Net 55 (1963–2002 metų) saugojimo vienetus sudaro keliautojo, verslininko, mecenato Valterio Rasko (Vlado Rasčiausko), kuris mokėsi Panevėžio gimnazijoje, rinkinys.

1926-aisiais V. Raskas išvyko į Kanadą, vėliau persikėlė į JAV, kur vertėsi turistinių kelionių organizavimu, aktyviai rėmė Panevėžio vaikų globos namus. V. Rasko fonde – atvirlaiškiai, kelionių nuotraukos, atvirukai.

1994 metais iš JAV į Lietuvą, Panevėžį, grįžo ir Marijampolės rajone, Asiūkliuose gimęs gydytojas, mecenatas, vertėjas ir rašytojas, pasirašinėjęs Jotvingio slapyvardžiu, Albinas Šmulkštys.

Jo rinkinyje – autobiografija, kūrybos dokumentai: eiliuota kūryba, publicistika, vertimų rankraščiai, Gercigės (Latvija) pilies tyrinėjimų medžiaga, laiškai „Katalikų pasaulio“, „Naujojo židinio“ redakcijoms, Jurgai Ivanauskaitei, Kęstučiui Girniui, Gertrūdai Rinkūnienei, LR Seimo nariams dėl Valdovų rūmų statybos. Yra laiškų A. Šmulkščiui bei nuotraukų – portretinių, visuomeninės veiklos, ekskursijų. Dokumentai sugrupuoti į 47 saugojimo vienetus, jų chronologinės ribos 1920–2000 m.

Apskrities bibliotekoje saugomi ir iš Šiaulių kilusio dailininko, dirbusio tapybos, lakštinės grafikos, scenografijos srityse, Vytauto Osvaldo Virkau rinkinys. Jį perdavė autoriaus bičiulis Algirdas Neveravičius, iš viso saugomi 79 kūrybos dokumentai: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Šiaulių P. Višinskio bibliotekos ir kiti ekslibrisai, pašto ženklų projektų nuotraukos.

Saugomas net ir stručio kiaušinis

O nuo 1991-ųjų G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje pradėta kaupti asmeninė dailininko Stasio Eidrigevičiaus kolekcija. Dokumentus perdavė ir nuolat ją pildo pats dailininkas bei jo seserys Apolonija ir Genovaitė.

S. Eidrigevičius gimė Pakruojo rajone, Mediniškių kaime, o vaikystę praleido netoli Panevėžio esančiame Lepšių kaime.

Šiuo metu Lenkijoje gyvenančio dailininko rinkinyje saugomi jo kūrybos dokumentai – ne tik knygos ir žurnalai su autoriaus iliustracijomis, bet ir kurti plakatai, atvirukai, parodų katalogai, laiškų giminėms kopijos, menininko seserų atsiminimai.

Iš viso suskaičiuojamas 431 vienetas menininko kolekcijos spaudinių. Iš jų – 61 autorinis plakatas, 81 atvirukas, 111 knygų (leistų arba iliustruoti, apipavidalinti leidiniai).

Bibliotekos archyvuose gausu įdomių asmeninių dokumentų: dailininkui rašytų laiškų ir įvairių sveikinimų, kvietimų į renginius, pasiūlymų dalyvauti parodose. Nemažai S. Eidrigevičiaus asmeninio ir kūrybinio gyvenimo nuotraukų: jo kurtų meninių fotografijų, instaliacijų kadrų, nuotraukų iš renginių, parodų, kelionių, susitikimų.

Saugomi ir menininko kurti ekslibrisai, kitų autorių S. Eidrigevičiui adresuoti originalūs meno kūriniai, kiti eksponatai – dvi kaukės, paletė, dailininko margintas stručio kiaušinis, įvairūs suvenyrai su autoriaus įrašais.

Bibliotekos direktorės kabinete galima apžiūrėti nuo 2007-ųjų metų dailininko kuriamus piešinius ant sienos.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų