Biblioteka šventė bičiulių būryje

Biblioteka šventė bičiulių būryje

Minėdama 95-ąjį gimtadienį Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ketvirtadienio popietę į Juozo Miltinio dramos teatrą sukvietė gausų būrį savo bičiulių.

Pirmoji valstybinė viešoji biblioteka Panevėžyje pirmąją knygą išdavė 1922 metų rugsėjo 1-ąją. Tai buvo įdomus laikas, kai ėmė „spiestis tautos intelektualai“. Biblioteka tapo svarbiu miesto ir viso krašto kultūros židiniu, subūrusių ne tik skaitytojus, bet ir inteligentiją.

Dabar bibliotekos duris kasdien praveria 600 lankytojų, kurie pasiskolina per 1 200 leidinių. Virtualiai bibliotekoje kasdien apsilanko 800 lankytojų. Per metus paskolinama 362 tūkstančiai leidinių, sulaukiama kelių šimtų tūkstančių realių ir virtualių lankytojų, surengiama 700 įvairių kultūrinių, edukacinių ir kitokių renginių, kuriuose dalyvauja per 19 tūkst. lankytojų.

Biblioteka gimtadienio proga ne tik sulaukė daugybės šiltų sveikinimų ir dovanų, tarp jų ir šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir kitų, bet ir pati savo bičiuliams dovanojo dovanas. Susirinkusieji galėjo pasiklausyti koncerto, išvysti dramą „Kelio pradžia“, kurioje atsispindi bibliotekos kūrimosi pradžia.

Bibliotekos direktorė Rima Maselytė po spektaklio sėdėdama teatro scenoje sakė esanti nepaprastai laiminga. Viena priežastis – asmeninė.

„Pagaliau ir aš gavau vaidmenį J. Miltinio dramos teatre“, – juokavo ji.

Be to, gimtadienio proga išleista knyga „Kelio pradžia“, nušviečianti bibliotekos veiklą 1921–1940 metais. Joje atsispindi, kaip gyveno, kuo džiaugėsi to meto žmonės, kaip pagarbiai susirašinėdavo, yra dokumentai apie kraštą, kultūrą ir pan. Pasak direktorės, bibliotekos istorijoje buvo laikas, kai visko stigo – neturėta net nuosavų namų. Atgimimo laikotarpiu reikėjo labai daug išminties ir bičiulių, siekiant įrodyti, kad miestas nusipelnė tokios bibliotekos.

„Manau, kad geriausias laikas yra šiandien. Esame laimingi šiandien pakvietę į tokią šventę“, – sako R. Maselytė.

Ji dėkojo visiems, kurie kūrė biblioteką, išsaugojo senuosius fondus, dabar joje dirbantiems žmonėms, skaitytojams. Taip pat tiems, kurie dovanojo bibliotekai viso gyvenimo kolekcijas – meno, rankraščių archyvus, turtingas namų bibliotekas.

„Be jūsų biblioteka nebūtų tokia, kokia yra šiandien“, – sakė ji.

Pagerbė bibliotekininkus

„Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka išskirtinė ne tik dėl savo garbingos istorijos. Ji yra tapusi kultūros reiškiniu. Veiklos, iniciatyvos, projektai, gebėjimas įtraukti įvairių interesų, visų amžiaus grupių žmones – tai kuria unikalumą. Bitės biblioteka yra garantuotos kokybės ženklas. Visa tai – kiekvieno čia dirbančiojo nuopelnas bei kiekvieno lankytojo džiaugsmas. Todėl šiandien kuo nuoširdžiausiai linkiu – drąsiai svajoti ir įgyvendinti svajones. Neabejoju, kad su jūsų profesionalumu, entuziazmu, lankytojų palaikymu ir įsitraukimu 95-eri bibliotekos metai – dar tik graži pradžia“, – sveikindamas bibliotekininkus sakė miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Šventės proga būriui bibliotekos darbuotojų įteiktos mero padėkos.

Kultūros ministrės patarėjas Evaldas Stankevičius į šventę taip pat atvyko su padėkomis bibliotekos darbuotojams: Rimai Maselytei, Genovaitei Astrauskienei, Raimundui Klimavičiui, Edmundui Breivei, Albinai Saladūnaitei, Janinai Janickienei ir kitiems.

Karolina Masiulytė-Paliulienė sako, kad jos senelis Juozas Masiulis bendravo su G. Petkevičaite-Bite ir linkėjo, kad šios žymios kultūros veikėjos, senelio Juozo Masiulio, Juozo Miltinio dvasios inspiruotų skaitymus.

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas prof. Domas Kaunas juokavo, kad tikriausiai visoje teatro salėje nė vienas neturi tiek pažįstamų, kiek jis, nes 40 metų mokė studentus bibliotekininkus.

Jo teigimu, Panevėžio biblioteka susijusi su Lietuvos mokslų akademija. G. Petkevičaitė-Bitė buvo Lietuvos mokslų draugijos – Lietuvos mokslo akademijos pirmtakės – narė.

Knygos ir žmonės

Daugiau nei 50 metų bibliotekininke dirbusi Stasė Mikeliūnienė sako prisimenanti pirmąją bibliotekos vadovę Elžbietą Jodinskaitę – buvo jos skaitytoja.

„Mokiausi mergaičių gimnazijoje ir eidavome skaityti į biblioteką. Ji kontroliuodavo vaikus, kad perskaitytų knygas, prašydavo papasakoti apie jas“, – pamena ji.

Vėliau moteris pati dirbo bibliotekoje. Pasak S. Mikeliūnienės, negalima palyginti anų laikų bibliotekos su dabartine – buvo visai kitos galimybės. Nepaisant to, biblioteka visą laiką buvo šviesos nešėja, net ir per tuos penkis dešimtmečius trukusią okupaciją. Pasak bibliotekininkės, nepaisant ideologiškai sunkių metų, biblioteka sugebėjo išsaugoti senąsias, tarpukariu išleistas knygas. Pasak S. Mikeliūnienės, tai buvo pagrindas kuriant retų knygų fondą.

„Sakyčiau, kad tai didelis nuopelnas ir išsaugojimas“, – sako ji.

J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas sako, kad mokykla ir biblioteka glaudžiai susijusios.

„Man biblioteka asocijuojasi su knygomis ir žmonėmis“, – tvirtino direktorius.

Pasak direktoriaus, kažkas yra pasakęs, kad žmogus per gyvenimą turi būti perskaitęs 100 knygų, bet norint žinoti kokių, reikia perskaityti tūkstančius.

Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius įsitikinęs, kad bibliotekos geriausi laikai – šiandien. Pasak jo, niekada ji nebuvo tokia graži, pilna įvairiausio amžiaus žmonių, norinčių kurti stipresnę bendruomenę. A. Pranckevičius linkėjo tapti pirmąja išmaniąja biblioteka Lietuvoje, kurioje robotai ir žmonės suras bendrą kalbą – juk ir miestas sparčiai žengia robotikos linkme.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų