„Betliejaus“ dubenėlius stums į šalį

„Betliejaus“ dubenėlius stums į šalį

Du šimtus varguolių maitinanti labdaros valgyklėlė „Betliejus“ jau netrukus turėtų užleisti vietą šešiems orios senatvės nusipelniusiems gyventojams. Kur tuomet miesto skurstantieji gaus sriubos lėkštę dar nenuspręsta.

2010 metais Šv. Juozapo globos namų įkurta Panevėžio labdaros valgykla „Betliejus“ kiekvieną dieną sulaukia iki 70 valgančiųjų. Gana skurdžiame, ankštame ir retai šildomame kambarėlyje susispaudę varguoliai dar iki nustatytos pietų valandos kaip išganymo laukia atidaromo valgyklos langelio garso. Vos jam prasivėrus nešini plastikiniais kibirėliais, dubenėliais visi sustoja į eilę pirmojo šiltesnio dienos kąsnio.

Niekas čia ilgai neužsibūna, per daug nesišnekučiuoja – trumpam prisėda prie nedidelio stalo ir grįžta atgal į gatvę.

„Kiekvieną dieną čia ateinu jau visą mėnesį. Iki pensijos man dar toli, gyvenu vienas. Neturiu jokios galimybės prasimaitinti pats ir šie pietūs – dažniausiai vienintelis mano maistas per visą dieną. Bet vis geriau nei nieko“, – „Sekundei“ sakė daržovių sriubos laukiantis Sigitas.

Jis gyvena privačiame name Rožyno kvartale ir iki labdaros valgyklos atvažiuoja dviračiu.

Penkerius metus sriubos ar karštos košės į valgyklą ateina ir panevėžietis Martynas. Tokios pagalbos, anot jo, reikia ne tik seniems, bet ir jauniems žmonėms.

Už vienintelį šiltą dienos valgį vidutinio amžiaus vyras stengiasi maitintojams atsidėkoti savo darbu. Jo pagalbos reikia atliekant įvairius nesunkius darbus Šv. Juozapo globos namuose.

Padėti neatsisako ir nuo pat įsikūrimo čia valganti Teklė. Neįgali moteris pasakojo gaunanti tik 130 eurų pensiją. Didžiąją dalį jos išleidžia vaistams ir mokesčiams, tad nebelieka iš ko pietų pasigaminti.

Reikia keisti

Būtent pačių varguolių pastangomis, pasak Šv. Juozapo globos namų direktoriaus Patriko Skrudupio, ateityje ir gali būti organizuojama taip reikalinga labdaringo maitinimo paslauga.

Šiuo metu pietus gatvėse skurstantiems žmonėms išverda minėtų globos namų valgyklos darbuotojai, o išdalyti padeda valgyklos vadovas Vidas Pečiulis. Maisto produktais įstaigą aprūpina „Maisto bankas“, ūkininkai, įmonės ir kiti geros valios žmonės.

Tačiau jau po kelerių metų tikimasi pakeisti šį maitinimo modelį. Direktorius puoselėja mintį Panevėžyje įkurti naują užimtumo centrą, kur lankytojai ne tik gautų pietus, bet ir patys juos padėtų gaminti, užsiimtų kitomis veiklomis. Tikima, kad taip žmonės greičiau grįžtų į visavertį socialinį gyvenimą.

„Skurstantys žmonės akivaizdžiai praranda socialinius įgūdžius. Jiems geriau, kai valgis jau yra paruoštas, nei patiems jį pasigaminti. Gal tai lemia bendras šių žmonių nusivylimas – jie jaučiasi niekam nereikalingi, nieko verti“, – „Sekundei“ teigė P. Skrudupis.

Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis įsitikinęs, kad žmones vėl reikia pratinti gamintis maistą.

Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis įsitikinęs, kad žmones vėl reikia pratinti gamintis maistą.

Reikalingas valgyklos pastatas

Tačiau kol kas toks projektas dar nepradėtas ir jo finansavimas rimtai neapgalvotas. Staiga sukurti naują viziją, kaip pamaitinti varguolius, ko gero, privertė visai kitas Šv. Juozapo globos namų pradėtas projektas „VšĮ Šv. Juozapo globos namų infrastruktūros modernizavimas ir paslaugų plėtra įkuriant savarankiško gyvenimo namus“. Jo tikslas – suteikti orų gyvenimą senyviems ir neįgaliems panevėžiečiams.

Projekte numatyta įkurti šešis mažus butus, kur šeimininkai gyventų savarankiškai ir gautų minimalias socialines paslaugas. Naujus būstus planuojama įrengti dabartiniame „Betliejaus“ valgyklos pastate.

Iki praėjusių metų labdaros tikslais buvo naudojamas tik vienas šio namo kambariukas, kituose gyveno žmonės. Bet pernai atlaisvintas namas pagal panaudos sutartį iš Panevėžio vyskupijos kurijos 35 metams išnuomotas Šv. Juozapo globos namams.

Pagal savarankiško gyvenimo namų projektą 80 kv. m medinį namą žadamą rekonstruoti iš esmės ir net padidinti iki 100 kv. m.

Nors savarankiško gyvenimo namai Lietuvoje – nebe naujiena, projekto autorius žada naudotis olandų pavyzdžiu, kur gyventojams suteikiama daugiau laisvės ir patogi buitis.

Perkels netoli

„Šiuo metu yra pateikta paraiška dėl projekto ir iki pavasario lauksime atsakymo. Idėjai jau pritarė miesto Taryba. Įgyvendinti jį galvojame 2019 metais“, – teigė P. Skrudupis.

Direktorius patikino, kad rasti vietą naujai labdaros valgyklai ar parengti užimtumo centro projektą laiko dar yra.

„Pati maitinimo pagalba turės likti, bet jai reikės ieškoti kitos erdvės“, – sakė Šv. Juozapo globos namų direktorius.

Toli iškelti valgyklos neplanuojama. Ji esą galėtų atsirasti Vaižganto gatvėje ar kažkur aplink dabartinę „Betliejaus“ vietą.

„Šiuo klausimu tarėmės ir su miesto valdžia. Mums buvo pasiūlyta Nevėžio mokykla, bet ten žmonėms bus per painu. Reikia rinktis geografiškai dabartinei valgyklai artimą vietą“, – svarstė P. Skrudupis.

Trūksta sistemos

Kalbėdamas apie maitinimo pagalbą, pašnekovas šiuo klausimu pasigedo vieningos Panevėžio miesto tvarkos. Dabar, anot jo, vienos organizacijos teikia savo klientams maisto paketus, maisto talonus, kitos kviečia į valgyklas. O finansuoti tokias paslaugas esą darosi vis sudėtingiau.

Labdaros valgyklai „Betliejus“ valdžia padėjo tik pastatyti biotualetą.

„Per 60 Lietuvos savivaldybių yra įvairių maitinimo pavyzdžių. Panevėžys taip pat turėtų priimti vieningesnį modelį“, – mano P. Skrudupis.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė „Sekundei“ sakė, kad šiuo klausimu tariamasi su miesto organizacijomis. Kol kas nėra konkretaus sprendimo, kaip įvesti vieningą pagalbos sistemą: „Dabar organizacijoms duoti namų darbai, kaip visa tai reikėtų sutvarkyti – kokį aprašą, taisykles vertėtų parengti. Maitinimo paslauga reikalinga, ir ne iš vienų rankų. Bet tokia pagalba turi būti tvarkinga – ji neturėtų būti teikiama didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. O dėl paramos – kviečiame organizacijas ruošti projektus.“

S. Jakštienės teigimu, dėl valgyklos perkėlimo dar nėra apsispręsta. Parama esą neturėtų nutolti nuo dabartinės jos vietos. Svarstoma varguolius maitinti net iš vagonėlio.

Praranda įgūdžius

Apie savo klientų maitinimą paklaustos Panevėžio šeimos namų direktorė Irma Zabulionytė ir Panevėžio socialinių paslaugų centro nakvynės namų vadovė Lina Kazokienė teigė, kad šiose įstaigose žmonėms yra suteikiama galimybė pavalgyti.

Šeimos namuose veikia labdaros valgykla, kur dirba savanoriai. Per dieną čia tenka pagaminti 50–70 pietų porcijų. Kartais virtuvėje padeda ir patys centro gyventojai.

„Mūsų mamoms reikia savo vaikučius žiūrėti, neturi jos laiko virtuvėje padėti. Bet būna, kad kokią morką nuskuta“, – sakė Šeimos namų vadovė I. Zabulionytė.

Maisto produktais remia „Maisto bankas“, verslininkai, žemdirbiai. Rasti valgyklos veiklai finansavimą, pasak direktorės, vis sunkiau.

I. Zabulionytė pritaria, kad Panevėžio organizacijoms reikia vienodos tvarkos maitinimui organizuoti.

Į atnaujintus nakvynės namus užėję gyventojai taip pat turi galimybę maitintis. Jiems įrengta virtuvė, kur galima pasigaminti valgį. Tačiau lankytojai, pasak Socialinių paslaugų centro direktorės L. Kazokienės, čia užsuka retai.

Kai kurie atsineša iš parduotuvės pirkto maisto, kiti net nenori patys pasirūpinti savo valgiu.

„Turime tokią bėda, kad žmonėms trūksta atsakomybės. Budėtojai kartais randa paliktą įjungtą viryklę, netvarką. Daugelis jau ir praradę maisto gaminimo įgūdžius. Kai kuriuos sunku net į dušą nuvaryti, o įkalbėti pasigaminti valgyti – dar sunkiau. Žmonės ateina pernakvoti ir daugiau nieko nenori daryti“, – kalbėjo L. Kazokienė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų