Pastebima, kad dalis žmonių vis dar neigiamai vertina skundimąsi ir nesuvokia to kaip pilietiškumo.

Bėdos – triukšmas ir higiena

Bėdos – triukšmas ir higiena

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentas pernai gavo daugiau pagrįstų skundų nei prieš metus. Pastebima, kad dalis žmonių vis dar neigiamai vertina skundimąsi ir nesuvokia to kaip pilietiškumo.

Centro Panevėžio departamentas pernai sulaukė 80 skundų. Specialistai išnagrinėjo 42 ir pusė jų buvo pagrįsti. 2015 metais pagrįstų buvo 40 procentų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Vidos Vyčienės manymu, pagrįstų skundų daugėja dėl to, kad daugelis žmonių, tik įsitikinę, jog yra pažeidimų, juos rašo. Vedėjos teigimu, yra du kraštutinumai. Paprastai lietuviai nemėgsta skųstis ir kenčia, kol tampa nebeįmanoma. Kita kategorija piktinasi viskuo, nors nieko blogo nėra.

„Skundų, ko gero, galėtume sulaukti ir daugiau, bet žmonės skundimąsi įsivaizduoja kaip kažkokį labai negatyvų dalyką. Iš tikrųjų skundas reikalingas tam, kad būtų užkirstas kelias blogiui. Pavyzdžiui, jeigu žmogus pasiskundė kokiu nors objektu, mes ten nueiname. Jei randame pažeidimų, priverčiame tą objektą susitvarkyti. Apskųsdamas pažeidėjus asmuo absoliučiai nieko negatyvaus nedaro. Tiesiog jis yra pilietiškas“, – aiškina V. Vyčienė.

Pasak jos, įstatymas įpareigoja apie planinę kontrolę įspėti prieš tam tikrą laiką, tačiau net ir tada randama pažeidimų.

„To tikro vaizdo, kokį mato atėjęs paslaugos klientas, tikrindami mes ne visada galime matyti. Skundai – viena iš sričių, per kurią mes matome tikresnį vaizdą. Taigi nieko blogo, kad žmonės skundžiasi. Jei yra bėdų, reikia apie tai informuoti“, – sako V. Vyčienė.

Jos teigimu, dalis skundų paklysta. Kitaip tariant, žmogus įsivaizduoja, kad tai departamento kompetencija, tačiau iš tiesų taip nėra. Tad kai kurie skundai persiunčiami kitoms institucijoms.

„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras gali daryti ne viską, kas gyventojams atrodo. Anksčiau buvo tokia sanitarijos-epidemiologijos stotis, į kurią galėjai kreiptis beveik visais klausimais. Dabar kompetencijos pasikeitusios. Įstatymas įpareigoja mus gilintis į tam tikras sritis, ir mes negalime daryti to, kas neleidžiama“, – aiškina ji.

Pasak V. Vyčienės, nemažai skambinančiųjų teiraujasi, į ką reikėtų kreiptis. Beje, ne visi žmonės linkę pasisakyti kas esantys – tarsi bijo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja V. Vyčienė pastebi, kad dalis gyventojų skųstis tiesiog vengia.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja V. Vyčienė pastebi, kad dalis gyventojų skųstis tiesiog vengia.

Higiena, triukšmas, temperatūra

Pernai daugiausia skųstasi dėl netinkamos patalpų ar įrangos priežiūros – gauta 12 skundų. Iš jų aštuoni buvo pagrįsti. 2015–2016 metais gyventojai taip pat dažnai skundėsi dėl stacionarių triukšmo šaltinių keliamo akustinio triukšmo – atitinkamai 10 ir 9 skundų.

Diferencijuojant išnagrinėtus skundus pagal Panevėžio departamento kompetenciją, matyti, kad daugiausia – 34 skundai – gauta dėl paslaugų ar sričių. Išskirsčius skundus pagal tai, dėl ko skųstasi, paaiškėjo, kad dėl švietimo įstaigų – 13 skundų, taip pat dėl objektų, skleidžiančių triukšmą, – 9 skundai, kirpyklų – 8 skundai. Panevėžio departamento duomenimis, pernai išnagrinėjus gautus skundus nustatyta, kad buvo pažeista 21 teisės aktų nuostata.

Pasak V. Vyčienės, nemažai skundų sulaukiama dėl triukšmo. Pavyzdžiui, skundžiamasi triukšmingai veikiančiais kokiais nors įmonės įrenginiais. Šalia gyvenantys žmonės dėl įkyraus triukšmo negali užmigti. Jos teigimu, dabar specialistai nagrinėja skundą dėl vienos Panevėžio rajone esančios parduotuvės, kurios durų negalima uždaryti tyliai. Jos trankomos ir gyventojai veltui prašo savininko, kad sutvarkytų. Specialistai matavo keliamą triukšmą – jis ribinis, tačiau normos neviršija.

„Formaliai neviršija, bet yra kitas dalykas – elementarus padorumas. Jeigu tos durys nuolat dunksi, tai labai emociškai veikia žmogų“, – sako ji.

Du skundai buvo dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančios higienos. Kaip minėta, skundžiamasi ir dėl to, kad kirpyklose nesilaikoma švaros – nevalomi, nedezinfekuojami instrumentai, naudojami tie patys apdangalai, nešvarios darbo vietos ir pan. Pasak V. Vyčienės, vienas skundas buvo dėl to, kad klientą, kai jam nuskuto sprandą, išbėrė pūliniais.

Praėjusią žiemą skųstasi ir dėl švietimo įstaigose esančios per žemos temperatūros. V. Vyčienės tvirtinimu, tuomet taikytos ir nuobaudos. Šiemet kol kas dėl to nesiskųsta.

Kaip sako skyriaus vedėja, žmonės, išvardiję pastebėtus pažeidimus, kartais nurodo ir tai, kam jokios įtakos specialistai negali daryti. Pavyzdžiui, skundžiasi, kad nesilaikoma higienos reikalavimų, ir piktinamasi, kad kyla kainos. Joms departamento specialistai jokios įtakos negali daryti.

Gyventojai mėgsta skųstis ir dėl kvapų. Pavyzdžiui, kad laiptinėje smirda ir pan. Tačiau tokius nagrinėti – ne Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencija. Pernai tokių skundų buvo mažiau.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų