Panevėžio pirties auditas dar kartą patvirtino liūdną tiesą – nors mieste tai vienintelė vieta išsiperti vantomis, visgi per menkai populiari, kad Savivaldybei finansiškai apsimokėtų ją išlaikyti. T. Šiaudinio nuotr.

Baigiasi Panevėžio pirties era

Baigiasi Panevėžio pirties era

Vantos mėgėjams senka laikas pasivanoti sovietinėje aplinkoje – anuos laikus menančioje Panevėžio pirtyje. Apgailėtinai atrodančią ir daug metų nuostolingai dirbančią pirtį pačiame miesto centre Savivaldybė nusiteikusi privatizuoti.

Tiesa, tai nebe pirmas jos toks užmojis. Kadaise bandymą miestui nuostolingą pirties verslą perleisti į privačias rankas sustabdė vantomis apsiginklavusių pirtininkų piketas prie valdžios rūmų.

Savivaldybės kontrolierių baigtas Panevėžio pirties auditas dar kartą patvirtino liūdną tiesą – nors Aukštaitijos sostinėje tai vienintelė vieta išsiperti vantomis, visgi per menkai populiari, kad Savivaldybei finansiškai apsimokėtų ją išlaikyti.

Bendrovės veikla jau daug metų nuostolinga. Nors įmonė per pastaruosius ketvertą metų nuostolius sumažino perpus ir pernai jie siekė 13,3 tūkst. Eur, visgi audito išvados negailestingos: esant tokioms tendencijoms, pirčiai šviečia bankrotas.

Remtinųjų gretos tirpsta

Pirties veiklos rezultatai jau keletą metų tik blogėja: sąnaudos didėjo daugiau negu pajamos, mažėjo lankytojų skaičius, o kapitalinio remonto besišaukiantis pastatas eina prastyn.

Praėjusiais metais, palyginti su 2015-aisiais, pirties paslaugomis pasinaudojusių panevėžiečių gretos sumenko: 2015 m. joje turškėsi 16294-i pirties mėgėjai, o 2016 m. – 15722. Iš jų 17 proc. – socialiai remtinieji, už kurių pėrimąsi pirtyje sumokėjo Savivaldybė.

Nors iki šiol buvo deklaruojama, kad Savivaldybės pirtis Panevėžiui reikalinga kaip socialinė paslauga – galimybė nusiprausti neturintiesiems tokių sąlygų namuose, audito rodikliai rodo, kad tokių klientų sparčiai mažėja. Pavyzdžiui, pernai apsilankymų pirtyje su Savivaldybės talonais sumažėjo 593, tai yra 18,5 proc., o mokančių visą kainą sumažėjo tik 23-imis klientais, kas tesudaro 0,2 proc.

Kad panevėžiečiams pirtis reikalinga ne kaip vienintelė galimybė apsišvarinti, bet pramoga išsivanoti vantomis, rodo ir tai, jog per 70 proc. pernai mokėjusiųjų visą kainą daugiau naudojosi bendra pirtimi ir tik 11 proc. lankytojų ėjo praustis į dušus ir vonias.

R. Pauža rengiasi teikti politikams siūlymą Panevėžio pirtį privatizuoti. T. Šiaudinio nuotr.

Primoka už kiekvieną klientą

Savivaldybės kontrolieriai teigia, jog pirtį iš finansinės duobės ištrauktų padidinta apsilankymo pirtyje kaina, galiojanti dar nuo 2009-ųjų.

Auditoriai atkreipė dėmesį į keistą pirties kainų reguliavimo politiką. Nors įmonės direktoriui įstatymai suteikia teisę nustatyti paslaugos įkainius, kažkodėl juos reguliavo ne pirties finansiniais rodikliais turėjęs būti suinteresuotas vadovas, bet politikai – Savivaldybės taryba. Jos sprendimu valandos maudynės Panevėžio pirtyje suaugusiesiems įkainotos 4,34 Eur, vaikams iki 12 metų 2,32 Eur.

Dar prieš metus pirties direktorius siūlė Savivaldybei paslaugas pabranginti bent iki 5 Eur. Savivaldybė nesutiko, tačiau nusprendė pati pridėti pirčiai po 66 centus už kiekvieną apsilankiusįjį. Šitaip už 2016-uosius iš miesto iždo pirčiai buvo sumokėta apie 10 tūkst. Eur, tačiau įmonė vis tiek metus baigė nuostolingai, o finansinė padėtis liko apgailėtina.

Dvi dienas per savaitę lankytojams atvira pirtis per savaitgalį už bilietus surenka 1000–1500 Eur. Tiek įmonė sumoka vien šalto, karšto vandens ir elektros tiekėjams.

Pirties buhalterė pripažįsta šiuo metu sukanti galvą, iš ko sumokėti atostoginius nuo birželio 30-osios mėnesiui atostogauti išeinantiems visiems darbuotojams.

„Ką pasirinkti – nemokėti „Aukštaitijos vandenims“, „Panevėžio energijai“, kad darbuotojai gautų atostoginius?“ – svarsto buhalterė.

Alų praskiedžia lietus

Panevėžiečiai juokauja, kad Savivaldybei priklausanti pirtis yra savotiškas Grūto parkas Aukštaitijos sostinėje, kur per daugiau nei dvi dešimtis Nepriklausomybės metų taip ir neatsikratyta sovietinio paveldo.

Pirties patalpos pasenusios ir morališkai, ir fiziškai. Jų būklė itin prasta: suskilinėjusios sienos, lubos, nusidėvėjusios grindys, pasenusi elektros instaliacija, per šildymo sezoną patalpos šildomos tik teikiant pirties paslaugą – penktadienį ir šeštadienį, susidėvėjusi įranga ir inventorius. Per kiaurą stogą pliaupia lietus. Panevėžyje pirtininkai dalijasi anekdotu, kaip pirties kavinėje keliant bokalą tiesiai į alų prapliupo vanduo per kiaurą stogą.

Baisus estetinis vaizdas atgraso ne tik potencialius lankytojus. Nors pirtis yra pačiame miesto centre, dėl apgailėtinos būklės neišgalima išnuomoti jai nereikalingų, laisvų maždaug 200 kv. m patalpų, nors už jas prašoma simbolinės kainos – 3,38 Eur už kv.m.

Sudomino išlaidos degalams

Patikrinimą pirtyje atlikusiems auditoriams atkreipė dėmesį ne tik į įmonės veiklos neefektyvumą ir stabiliai prastėjančią finansinę padėtį. Tikrintojai turėjo nemažai pastabų ir įmonės direktoriui dėl netinkamai organizuotų viešųjų pirkimų konkursų, netinkamai atliktos inventorizacijos, per didelių, nepagrįstų įmonės išlaidų. Auditoriai atkreipė dėmesį, jog direktorius kas mėnesį išnaudodavo visą leistą už degalus kompensuoti sumą – 90 Eur, tačiau kur važinėjo, jiems liko neaišku. Kelionės lapuose važiavimo tikslas visais atvejais nurodytas vienodas – „darbo reikalais“, be to, važinėta kiekvieną darbo dieną vidutiniškai po 46 km.

Tikrintojams paaiškinta, jog direktorius važinėjo pirčiai reikalingų prekių. Tačiau, kaip teigiama audito išvadose, pirčiai atsargų pristatymas kainuoja labai brangiai. Į vieną ar kelias pakeliui esančias parduotuves Panevėžyje direktorius nuvažiuodavo nepagrįstai didelius atstumus.

Šiuo metu Panevėžio pirtis nuolatinio vadovo neturi – prieš porą mėnesių susirgus direktoriui, laikinai vadovauti paskirta jo pavaduotoja.

Siūlys privatizuoti

Auditorių išvadas gavusi Savivaldybės administracija neslepia nenusiteikusi toliau iš miesto kišenės išlaikyti vegetuojančios pirties.

„Aš, kaip direktorius, teiksiu siūlymą šitą objektą vis dėlto privatizuoti. Pakėlus kainas, pirties paslaugos tikrai taps nepatrauklios, o investicijų į pastatą reikia didelių. Nemanau, kad Savivaldybei dabar tai būtų prioritetas“, – patvirtino administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Be to, anot jo, miestui nebelieka būtinybės išlaikyti pirtį baigiant miesto poliklinikos patalpose įrengti dušus, skirtus socialiai remtiniems gyventojams nusimaudyti.

Tam Panevėžio miesto taryba iš Savivaldybės biudžeto skyrusi 100 tūkst. eurų.

Už juos suremontavus 199 kv. m buvusias miesto poliklinikos patalpas Nemuno g., socialiai remtini žmonės ten galės ne tik praustis, bet ir išsiskalbti bei išsidžiovinti drabužius. Rekonstrukciją numatyta užbaigti iki liepos.

„Įrengus dušus pirties paslauga pasidarys nebeaktuali. Savivaldybei nederėtų užsiimti komercine veikla ir tokie objektai turėtų būti privatizuoti“, – įsitikinęs R. Pauža.

Savivaldybės prastos verslininkės

Kodėl savivaldybės turėtų teikti pirties – komercines – paslaugas, pripažįsta nė vienos priežasties neįžvelgiantys ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikai.

Jiems sudarant Lietuvos savivaldybių indeksą, savivaldybės, tebeturinčios komercines paslaugas teikiančių įmonių – vaistinių, viešbučių, knygynų, taip pat pirčių, buvo vertinamos prastesniais balais. Pasak indekso vadovės Aistės Čepukaitės, dažniausiai šios įmonės savivaldybėms tėra papildoma finansinė našta.

„Jei pirtis dirba nuostolingai, ją išlaikyti tenka Savivaldybei iš mokesčių mokėtojų, to paties miesto gyventojų, pinigų. Tokia veikla miestui neneša naudos. Tai nėra nei socialinė rūpyba, nei švietimas, o tiesiog komercinė veikla, kuo užsiimti savivaldybei nederėtų“, – teigia A. Čepukaitė.

Nors rodikliai rodo, kad komercinės įmonės savivaldybėms yra nuostolingos, vis dėlto, LLRI duomenimis, Lietuvoje vis dar veikia 70 joms priklausančių pirčių, šešios vaistinės, du viešbučiai, dešimt knygynų.

„Mes siunčiame aiškią žinią: tai yra privataus sektoriaus veikla. Savivaldybėms derėtų greičiau jų atsisakyti“, – pabrėžė A. Čepukaitė.

Komentarai

  • Cia reikia paklausti zmoniu ..bet jeigu yra taip kaip raso-tipo viskas susideveje.Zinoma per tiek metu sovietInis paveldas tiesiog sugriuvo ir nieko cia nuostabaus

  • Seniai ją uždaryt reikia. Jei mieste yra paklausa pirčiai, nusipirks verslas ir tą sovietinį griozdą gal sutvarkys.

  • ir vel valdzia rodo ūkiskumo pavyzdi…kodel kitu miesto zmoniu pinigais ivairus verslininkai turi megautis vantu kvapais..nebe tie laikai,kada nera daugiau kur pasedeti su vantele pirtyje.

    • Atsakyti
  • Atgyvena ir yra atgyvena – juo daugiau kad šitiek metų ale direktoriaus valdyta. Netvarka gryna visuos kampuos. Higienistai seniai turėjo uždaryti ir nekrėsti juokų.

  • Valdininkai kazkodel nesistengia galvoti, skaiciuoti.Lėšų yra. Yra EU parama. Ka daryti miestieciams , kurie neturi namuose patogumu?
    Pirtis reikalinga miestui.

    • Atsakyti
    • Taigi lietuviškai jums rašo, kad neturintiems kur nusiprausti baigiami įrengti dušai poliklinikoje Nemuno g.

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų