Pasak Stanislovo Čepaičio ir Sauliaus Bačiulio, aviatoriai ant sparnų neš žinią Europai ir pasauliui apie Lietuvos valstybės istorinius įvykius. V. Bulaičio nuotr.

Aviatorių idėja privers pakelti akis į dangų

Aviatorių idėja privers pakelti akis į dangų

To, ką išradingi Panevėžio aviatoriai sumanė valstybės šimtmečio sukakčiai, Lietuva dar nematė. Vienu metu visoje šalyje į padangę turėtų pakilti neįsivaizduojama galybė orlaivių: nuo vaikų išlankstytų popierinių lėktuvėlių iki oro balionų, sklandytuvų ar legendinių skraidymo aparatų.

Rekordo siekiančių panevėžiečių akcijos svarbiausias akcentas – Lietuvoje pagamintų orlaivių Taikos ir laisvės paradas, sujungsiantis dvi sostines: laikinąją ir Aukštaitijos. Istoriniam skrydžiui iš Panevėžio į Kauną pakilsiančių lėktuvėlių būrio priekyje skris neregėtas aparatas: panevėžiečio baigiama surinkti aviacijos pionieriaus prancūzo Anri Farmano 1908-aisiais sukurto biplano kopija.

Orlaivių paradas

Rekordinis skrydis iš Panevėžio į Kauną planuojamas liepos 15 dieną. Taip idėjos sumanytojai panevėžiečiai nusiteikę paminėti dvi Lietuvai svarbias sukaktis – valstybės šimtmetį bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 85-metį. Būtent tądien 1933-iaisiais iš Niujorko skrydžiui per Atlantą pakilo S. Dariaus ir S. Girėno pilotuojamas lėktuvas „Lituanica“.

Į akcijos organizacinius reikalus panirę Panevėžio aviatoriai nusiteikę sukurti įspūdingą reginį danguje – iš Aukštaitijos sostinės į Kauną skris visi Lietuvoje pagaminti skraidantys aparatai: savadarbiai ir sukurti gamyklose.

Nors idėja ką tik užgimusi, jos autoriaus panevėžiečio aviatoriaus Sauliaus Bačiulio teigimu, jau atsiliepė septyni aviatoriai, panorusieji dalyvauti istorinėje šimtmečio akcijoje. Manoma, kad su lietuviškais orlaiviais į padangę liepos 15-ąją skrydžiui į Kauną jų pakils keliskart daugiau.

„Matome didelį aviatorių entuziazmą ir ne tik iš Panevėžio“, – teigė S. Bačiulis.

Alternatyva karinėms demonstracijoms

Virš Panevėžio apsukę garbės ratą, orlaiviai skris iki Kauno ir, po maždaug poros valandų skrydžio, iš padangių pasveikinę kauniečius, nusileis S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Aleksote.

Skrydžiui vadovaus ir orlaivius ves panevėžietis Stanislovas Čepaitis, pilotuojantis paties sukonstruotą prancūzų aviatoriaus Anri Farmano prieš 100 metų pagaminto biplano „Farman 3“ kopiją.

„Šitas paradas bus alternatyva militaristinėms demonstracijoms, kur žygiuoja visi vienodi kaip degtukai ir iki ausų ginkluoti. Mes nešime žinią Lietuvai, Europai ir pasauliui apie Lietuvos valstybės istorinius įvykius, mūsų dabarties siekius, bendrystę su taiką ir laisvę mylinčiais pasaulio žmonėmis“, – sako S. Bačiulis.

Anot jo, parade skrisiantys orlaiviai bus papuošti moksleivių sukurtais plakatais su Lietuvos, Europos Sąjungos, NATO – taikos ir laisvės – simbolika.

Legendinio biplano kopija pakilti į dangų Stanislovas Čepaitis tikėjosi jau prieš keletą metų, tačiau tąkart aviatoriaus planus sugriovė angare kilęs gaisras, nuniokojęs ir dalį bebaigiamo konstruoti orlaivio.

Pakels akis į dangų

Orlaivių paradas – tik dalis Panevėžio aviatorių sumanytos šimtmečio akcijos. Pasak S. Bačiulio, tuo metu, kai Aukštaitijos sostinėje pakilęs būrys pasieks Kėdainius, visos Lietuvos aeroklubuose vienu metu į orą pakils visi, norintieji prisidėti prie rekordo – bet kokie skraidantys aparatai: lėktuvai, sklandytuvai, parasparniai, skraidyklės, oro balionai.

O parado dalyviams pasiekus Kauną ir leidžiantis oro uoste, visoje šalyje vienu metu į padanges bus paleisti aviamodeliai ir galybė popierinių lėktuvėlių.

Maža to, idėjos sumanytojai valstybės šimtmečio proga ruošia dovaną Kaunui – išridenti iš muziejaus „Lituanicos“ kopiją, pagamintą Panevėžyje žinomo aviatoriaus Vlado Kensgailos.

„Teoriškai ji galėtų skristi“, – legendinės „Lituanicos“ garbės ratą virš Kauno planuoja S. Bačiulius.

Lietuvą pakelti akis į dangų priversiančia akcija panevėžiečiai tikisi pasiekti bent jau šalies rekordą.

Vieno iš jos organizatorių, Panevėžio aeroklubo vadovo Lauryno Griauzdės teigimu, simboliška, kad unikalaus reginio sumanytojai panevėžiečiai. Aukštaitijos sostinė nuo seno garsėja aviacijos tradicijomis. Čia veikiantis aeroklubas – seniausias Lietuvoje, o panevėžiečiai garsėja jų rankomis sumeistrautomis orlaivių konstrukcijomis.

Pakartos istoriją

Kol šimtmečio akcijos ore sumanytojai pasinėrę į organizacinius rūpesčius, netoli Panevėžio, Bistrampolio dvaro pašonėje, didžiuliame angare S. Čepaitis triūsia prie rekordinio skrydžio „vinimi“ būsiančios legendinio biplano „Farman 3“ kopijos.

Lėktuvėlį iš medžio, drobės ir trupučio metalo bebaigiantis konstruoti S. Čepaitis žino, kad po angaro skliautais gimstantis orlaivis – lygiai toks pat, į kokį prieš 103-ejus metus sėdosi garsusis aviatorius ir lėktuvų konstruktorius, pirmasis Europos lakūnas, apskridęs aplink pasaulį, A. Farmanas. Mat panevėžietis kopiją kūrė pagal 1910-aisiais vokiečių inžinieriaus Rozendalio padarytus biplano originalius brėžinius.

Konstruktorius jau bene dešimtmetį prie jų palinkęs nagrinėja kiekvieną detalę – kur ir kaip ji turi būti pritvirtinta.

Originalius brėžinius panevėžiečiui gauti padėjo aviacijos mylėtojas vokietis, vedęs lietuvaitę. Tai jis svarbių dokumentų ieškojo muziejų archyvuose.

Visas biplanas – nuo ratų iki stipinų – sumeistrautas S. Čepaičio rankomis. Net detalės lietos tame pačiame angare. Tik krėslą, tokį pat, kokiame sėdėdamas Europos dangų raižė A. Farmanas, pagal pateiktą 1908-ųjų nuotrauką panevėžiečiui iš vytelių nupynė tautodailininkai.

Svajoja paskraidyti

Biplano kopija pakilti į dangų S. Čepaitis tikėjosi jau prieš keletą metų, tačiau tąkart aviatoriaus planus sugriovė angare kilęs gaisras, nuniokojęs ir dalį bebaigiamo konstruoti orlaivio. Nuo liepsnų nukentėjo propeleris, važiuoklė, apdegė sparnas.

Galerija

Pasak S. Čepaičio, šiuo metu jau atkurtos visos dalys – beliko orlaivį surinkti. Aviatorius tą privalo suspėti iki šventinio skrydžio į Kauną, bet dar prieš jį biplanas turės būti išbandytas virš Panevėžio rajono laukų.

Reta diena, kai beveik dešimtmetį orlaivį konstruojantis aviatorius prie jo neprisėda.

„Kiti visą gyvenimą renka pašto ženklus, degtukų dėžutes. Dar kiti žvejoja. Kiekvienas savaip iš proto kraustosi“, – juokauja S. Čepaitis.

Jis nusiteikęs su „Farman 3“ kopija pakilti virš Panevėžio ne tik istoriniam skrydžiui.

„Jei 1908-aisiais tokiu skraidė, kodėl dabar negalėtume?“ – drąsiai nusiteikęs konstruktorius.

Skaičiuojama, kad pasiskraidymas „Farman 3“ nebus itin brangus – automobilinio variklio varomam biplanui valandos skrydžiui prireiks maždaug 10-ies litrų degalų. Savadarbiu lėktuvėliu S. Čepaitis greičio rekordų nesumuš – biplanas per valandą įveiks vos 60–70 kilometrų.

Lėktuvas iš medžio

Nors lėktuvėlis dvivietis, S. Čepaitis dar nežino, ar skrydžiui į Kauną už nugaros sodinsis keleivį. Visgi jau rikiuojasi eilė pretendentų, trokštančių ekstremaliai pasiskraidyti.

Pats S. Čepaitis, baigęs orlaivių techninės eksploatacijos studijas, visą gyvenimą paskyrė aviacijai, jai atidavė daugiau nei keturias dešimtis metų.

„Čia daugiau hobis nei pragyvenimo šaltinis“, – svarsto aviatorius. „Farman 3“ kopija – trečiasis jo sukonstruotas skraidantis aparatas.

Atviras orlaivis iš pirmo žvilgsnio atrodo itin trapus ir lengvutis. Visgi konstruktorius nuramina: iš uosio ir tuopos sukonstruotas biplanas tvirtutėlis. S. Čepaičiui pačiam keista, kodėl praėjusio amžiaus pradžioje A. Farmanas orlaiviui pasirinko šiuos medžius. Dėl to panevėžietis lėktuvo kūrėjas turėjo nemažai vargo – rasti ilgą uosį be šakų, tiesiomis rievėmis, nes tik toks nelūžta.

Ir nors panevėžiečio biplanas sudomintų ne vieną antikvarinės aviacinės technikos kolekcininką užsienietį, S. Čepaitis tikina, jog savo gaminio neparduotų netgi už didelius pinigus.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų