Privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustu automobiliu avariją sukėlusiam Raimundui Pankevičiui valstybės institucijos pateikė nemenkas sąskaitas. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Avariją primins skola valstybei

Avariją primins skola valstybei

 

Liaudies išmintis byloja, kad šykštus moka du kartus. Aktyvus Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių lyderis Raimundas Pankevičius įsitikino, kad ir užmaršumas gali kainuoti didelius pinigus.

Dar prieš metus bylą prieš jį į teismą padavusią Panevėžio žydų bendruomenę laimėjusiam R. Pankevičiui vėl teko varstyti teismo ir valstybės institucijų duris. Šį kartą panevėžietį nemalonumai užgriuvo dėl sukeltos avarijos ir, kaip po jos paaiškėjo, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdrausto automobilio.

Nors Panevėžio apylinkės teismas prieš porą savaičių paskelbė nutraukiantis baudžiamąją bylą, R. Pankevičiui dar ilgai teks mokėti už savo klaidas.

Teistumo išvengė

Į teismą atvedęs eismo įvykis panevėžiečiui nutiko pernai spalio pabaigoje.

Bylos duomenimis, anksti ryte, dar patamsiais, apie 7.37 val., Smėlynės ir Aguonų gatvių sankirtoje automobiliu „Volvo“ iš šalutinio kelio R. Pankevičius, sukdamas į dešinę, nepraleido jam iš kairės pagrindiniu keliu važiuojančio dviratininko ir jį partrenkė.

Iš nelaimės vietos dviratininkas išvežtas į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Nelaimėliui gydytojai diagnozavo galvos sumušimą, stuburo slankstelio lūžimą. Sužalojimus dviratininkui teko gydytis ligoninėje, o vėliau sanatorijoje.

Nors dėl avarijos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla perduota teismui, R. Pankevičius teistumo išvengė. Įvertinęs, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi, lankė sužalotą žmogų, geranoriškai sumokėjo patirtą žalą ir šis jam atleidęs, Panevėžio apylinkės teismas nusprendė kaltinamąjį irgi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Žalą skaičiuoja tūkstančiais

Vis dėlto šiuos nemalonumus R. Pankevičiui dar ilgokai primins likusi skola. Nors nukentėjusysis ir atleido, patvirtinęs, kad vairuotojui neturi pretenzijų ir ateityje neturės, šiam pamiršti avarijos neleidžia valstybės institucijos. Mat per eismo įvykį paaiškėjo, kad R. Pankevičius jau porą dienų važinėjo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedraustu automobiliu.

Išlaidas, kurias būtų padengusi draudimo bendrovė, dabar tenka mokėti pačiam avarijos kaltininkui iš savo kišenės.

Teismo sprendimu iki spalio 31-osios R. Pankevičius „Sodrai“ turės dalimis atlyginti 1 554 eurus.

Jis guodžiasi iki teismo nebūtų priėjęs, jei būtų susipratęs, jog turi atsiskaityti ne tik su Ligonių kasa už sužalotojo gydymą, bet dar ir su „Sodra“, mokėjusia žmogui ligos išmoką.

„Nesigyniau esąs nekaltas. Žinojau, kad žmogui turiu atlyginti žalą, dar policija įspėjo, kad ir Ligonių kasai. Nesupratau, kad skolingas ir „Sodrai“. Pats nustebau, kai sulaukiau pranešimo iš teismo“, – pasakojo R. Pankevičius.

Kiek iš viso jam kainavo atlyginti žalą valstybei ir nukentėjusiajam, avarijos kaltininkas neatskleidžia. Anot jo, piniginę teko paploninti ne vienu tūkstančiu eurų.

Nematė, ką nutrenkė

Lemtingas avarijos rytas panevėžiečiui ilgam įstrigs atminty. Daugiau nei 30 metų vairavimo stažą turintis R. Pankevičius tvirtina pirmą kartą patyręs tokį nemalonų incidentą.

„Aš tikrai to dviratininko nemačiau. Buvo tamsu, ištisai važiavo mašinos ir spigino žibintais. Viena kolona pravažiavo, mačiau, kad kita dar tolokai, ir tada sukau į dešinę“, – pasakoja vairuotojas.

Pasak R. Pankevičiaus, netrukus išgirdęs keistą garsą, tarsi akmenukas būtų trenkęsis į mašiną. Panevėžietis pasakoja žvilgtelėjęs per veidrodėlį ir nustebo ant gatvės išvydęs kažką juoduojant.

„Jau buvau nuvažiavęs apie 100 metrų. Apšvietimas buvo toks, kad niekaip nesupratau, kas ten guli, tik pagalvojau, kad negali ant gatvės būti kažkokio juodulio“, – vis dar susijaudinęs pasakojo avarijos dalyvis.

R. Pankevičius sustojo ir tik tada sako pamatęs gulintį dviratininką. Šiam iškvietė greitąją ir pats bandė padėti. Anot vairuotojo, dviratininkas buvo sąmoningas, dar paprašęs dviratį nuvežti į darbovietę.

Atvykusi greitoji sužalotąjį išvežė į ligoninę. Medikai pagalbą siūlė ir pačiam R. Pankevičiui. Nors šis atsisakė, visgi pripažįsta jautęsis nekaip.

„Man buvo taip bloga, kad pareigūnai leido policijos mašinoje ant užpakalinės sėdynės pagulėti“, – pasakojo panevėžietis.

Kaltina draudikus

R. Pankevičius guodžiasi, kad nukentėjusysis jam pykčio nejaučia: sužalojimus ilgokai gydęsis žmogus aiškino suprantantis, kad kiekvienas vairuotojas ne iš blogos valios gali tapti avarijos kaltininku.

Pats R. Pankevičius sako iš brangiai jam kainavusios istorijos pasimokęs, jog ne tik gatvėje verta būti atidesniam. Jis tvirtina nuo šiol nepasitikėsiantis draudikais ir pats kartkartėmis užmesiantis akį į draudimo polisą.

„Trisdešimt metų toje pačioje draudimo bendrovėje draudžiuosi ir visada likus mėnesiui iki termino pabaigos draudėja paskambindavo perspėti. Ir dabar laukiau ramus – pirmą kartą nepaskambino. Kai nuėjau aiškintis, tik atsiprašė, kad mane pamiršo. Va kiek man kainavo tas jų užmaršumas, o mano pasitikėjimas“, – aiškino panevėžietis.

Išgarsėjo konfliktu su žydais

R. Pankevičius vadovauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio skyriaus Politinių kalinių ir tremtinių frakcijai, vienijančiai apie 300 narių. Prieš metus jis jau trečią kartą perrinktas frakcijos pirmininku.

Anksčiau R. Pankevičius aktyviai reiškėsi Panevėžio politikoje, praėjusią kadenciją buvo miesto Tarybos narys. Tačiau bene labiausiai tuometis politikas išgarsėjo ne tik vietos, bet ir Lietuvos žydų bendruomenę papiktinusiais pasisakymais.

R. Pankevičius buvo kaltinamas, kad dar 2014-ųjų rugsėjį, būdamas Panevėžio tarybos nariu, posėdyje svarstant klausimą dėl žydų labdaros organizacijos „Džoint“ veiklos atminimo įamžinimo Panevėžyje, viešai neigė nacistinės Vokietijos nusikaltimus žydų tautai ir asmenims, sakydamas, kad Lietuvos holokausto aukos pačios vienos kitus išžudė, kad Lietuvos getuose veikusi žydų policija prisidėjo prie žudynių per dieną myriop pasiųsdama tūkstančius tautiečių.

Tokį jo pasisakymą teismas įvertino kaip neetišką, o gauti duomenys iš Lietuvos istorijos instituto, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro patvirtino, kad kai kurie R. Pankevičiaus teiginiai neatitinka nustatytos istorinės tiesos.

Tačiau teismas nenustatė, kad R. Pankevičius savo pasisakymu siekė neigti holokaustą, kaip istorinį faktą, ar iškreipti jo esminius aspektus, ir kaltinamąjį išteisino.

Tokį Apylinkės teismo sprendimą ir prokuratūra, ir Panevėžio žydų bendruomenė apskundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau ir šis R. Pankevičiaus pasisakymuose neįžvelgė žydų kaip tautos diskriminavimo ir holokausto tyčinio neigimo.

 

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų