Aukštaitijos regioninė dainų ir šokių šventė „Šimtmečio skrynia“

Aukštaitijos regioninė dainų ir šokių šventė „Šimtmečio skrynia“

Panevėžio miesto gyventojai ir miesto svečiai, o jų atvyko gausiai iš viso Aukštaitijos regiono, antrąjį rugsėjo savaitgalį, buvo kviečiami stebėti, mėgautis, dalyvauti Aukštaitijos regioninės dainų ir šokių šventės „Šimtmečio skrynia“ tautinio meno renginiuose, skirtuose Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti.

Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO 2003 m. pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, 2008 m. ši tradicija įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tautinis menas puoselėjamas, saugomas kaip didžiausia vertybė, kaip mūsų protėvių dvasia ir palikimas. Ne visi turėjo galimybę nuvykti šiais metais į sostinę Vilnių ir dalyvauti Šimtmečio dainų šventėje, todėl buvo puiki galimybė Aukštaitijos regiono gyventojams suvažiuoti į Aukštaitijos sostinę. Nemokami renginiai įsiliejo ir į Aukštaitijos sostinės Panevėžio 515 gimtadienio renginius.

Penktadienį žiūrovai buvo pakviesti aplankyti tautodailininko Algimanto Ulevičiaus medžio drožinių parodą.

Šeštadienį miesto centre net tris valandas klegėjo mėgėjų teatrų tarmių klegesys, kur aktoriai ir muzikantai džiugino teatralizuotais pasirodymais ir savo tarmiška šnekta, vėliau „Šimtmečio skrynios“ dalyviai keliavo eisenoje miesto gatvėmis, Senvagės scenoje žiūrovai pirmą kartą išgirdo ir pamatė projektą „Lithuanian trombon & Loreta Sungailienė“, čia gi vyko liaudiškos muzikos kapelų programa „Smagiai aukštaitiškai“.

Sekmadienį vykusiame šventiniame koncerte „Šimtmečio skrynia“ žiūrovus džiugino ir jautriai graudino jungtinės pučiamųjų orkestrų, chorų, liaudies šokių programos, juk skambėjo gražiausi kūriniai iš simbolinės senosios protėvių palikimo skrynios. Gausiai susirinkę žiūrovai išgirdo ir pamatė jungtines Aukštaitijos regiono kolektyvų programas: ,,Auksinės šimtmečio fanfaros“ (pučiamųjų instrumentų orkestrai), „Lietuviais esame mes gimę“ (mišrūs suaugusiųjų ir jaunimo chorai), „ Ryto ratuto“ (jaunių ir jaunučių programa), „Nesimatėm šimtą metų…“ (senjorų programa), „Drobelės“ (jaunimo programa), „Subatvakaris“ (vyresniųjų programa), „Jaunystės verpetas“ (brandus jaunimas). Renginių LED ekrane įspūdingas vizualizacijas su meile kūrė panevėžietis Juozapas Burba.

Į šventę atvyko dalyvauti šie kolektyvai: Panevėžio miesto ir rajono, Biržų, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio, Radviliškio, Šiaulių, Kėdainių, Ukmergės, Marijampolės, Švenčionių, sulaukta ir svečių bei meno kolektyvų, atlikėjų iš Vilniaus. Jungtinėse programose su chorais ir pučiamųjų instrumentų orkestrais dalyvavo atlikėjas Povilas Meškėla, multinstrumentalistas Saulius Petreikis, Šiaulių „Ritmas kitaip“ ir Kupiškio folkloro ansamblis ,,Jaunimo Ramuva“. Iš viso Panevėžyje viešėjo iki 1500 šventės dalyvių apie 67 kolektyvus iš 23 miestų ir miestelių, esančių Aukštaitijos regione.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė, rėmėjai. Renginiai vyko nemokamai Laisvės aikštėje, buvo prieinami visiems. Informaciją apie renginius skleidė dienraštis „Sekundė“, kiti miesto dienraščiai, žinių portalai, turizmo informacijos centras.

Kūrybinė grupė: meno vadovai: Remigijus Vilys, U. Zanevičiūtė-Audejeva, D. Gaspariūnienė, S. Petreikis, D. Palionienė, Z. Rimkuvienė, K. Nainienė, P. V. Murauskas, R. Bakanauskas; scenarijaus autoriai – A. Saladūnaitė, S. Myškienė; režisieriai A. Kėleris, S. Myškienė. Scenografija E. Vilkienės; renginių vedėjai aktorius Albinas Kėleris ir menotyrininkas Viktoras Stanislovaitis; šventę organizavo Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų