M. Garucko nuotr.

Aukso kiaušinis rieda link Panevėžio

Aukso kiaušinis rieda link Panevėžio

Kelis Europos miestus sujungsianti greitojo geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ artėja prie Panevėžio.

Ispanijos kompanija imasi projektuoti vėžės atkarpą nuo Kauno iki Ramygalos, o vasarą pajudės ir likusios atkarpos iki Lietuvos ir Latvijos sienos projektas. Planuojama, kad jau po poros metų užvirs moderniosios vėžės, eisiančios pro Panevėžį, statybos darbai.

Didžiausias per pastarąjį šimtmetį infrastruktūros projektas Baltijos regione – „Rail Balticos“ geležinkelis Aukštaitijos sostinei atneš naudos tiek, kiek miestas ir regionas pats sugebės jos pasisemti.

Ilgiausias geležinkelio tiltas

Moderniosios greitojo geležinkelio vėžės projektavimo darbų konkursus rengianti bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonė „RB Rail“, įsikūrusi Rygoje, atkarpą nuo Kauno iki Ramygalos projektuoti atrinko Ispanijos įmonę „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U“. Iš viso šiam konkursui pasiūlymus pateikė keturi konsorciumai. Ispanų pripažintas ekonomiškai naudingiausiu. Laimėtoja 78 kilometrų geležinkelio atkarpos projektą parengti pasisiūlė už 6 979 893 Eur (be PVM).

Per 24 mėnesius kompanija turės sudėlioti šio ruožo geležinkelio pamatų ir antstatų statybos bei detalųjį techninį projektus.

„Rail Balticos“ ruožo Kaunas–Ramygala ilgis sieks 78 km. Preliminariame techniniame projekte numatyta, kad šiame ruože bus septyni kelio viadukai, 11 geležinkelio viadukų, trys žalieji tiltai ir keturi geležinkelio tiltai, įskaitant ir ilgiausią geležinkelio tiltą Baltijos šalyse.

Sutartis su vėžę projektuosiančia Ispanijos įmone bus pasirašyta jau kovo mėnesį.

Po metų užvirtų statybos

Vasarą turėtų pajudėti ir atkarpos nuo Ramygalos pro Panevėžį iki Lietuvos ir Latvijos sienos projektavimas.

Šiuo metu paskelbto konkurso laimėtojas, „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento specialisto Domo Jurevičiaus teigimu, turėtų paaiškėti gegužės–birželio mėnesiais.

Nuo Ramygalos iki sienos su Latvija 92 kilometrų modernaus geležinkelio ruože turėtų iškilti trys tiltai, 14 automobilių ir 20 geležinkelių viadukų, 4 žalieji tiltai, o už šešių kilometrų nuo Panevėžio link Šiaulių numatoma keleivių stotis.

Visgi į valstybės planus neįtraukta Aukštaitijos sostinės pašonėje statyti to, ko labiausiai laukia regiono verslas – krovinių terminalo, nors šiam vieta numatyta.

„Atlikta studija parodė, kad Panevėžio regionas negeneruoja tiek krovinių, jog atsipirktų terminalo statybos. Keleivių stotis numatyta, o terminalas atsirastų nebent tuo atveju, jei bus pervežama pakankamai krovinių arba verslas, matydamas jo naudą, pats imsis statybų“, – teigė D. Jurevičius.

Anot jo, geležinkelio vėžės atkarpos nuo Kauno iki Ramygalos realūs statybos darbai startuos 2020 m. pirmąjį ketvirtį, o nuo Panevėžio iki Lietuvos ir Latvijos sienos – 2021 m. pirmąjį ketvirtį. Visa „Rail Baltica“, sujungsianti Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, turi būti nutiesta iki 2026 m.

Terminalas – privati iniciatyva

Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių užsakymu logistikos centro prie „Rail Balticos“ galimybių studija atlikta dar 2016 m.

Aiškinantis tokio krovinių terminalo galimybes greta Panevėžio, apklaustos Panevėžio, Šiaulių, Utenos regionų įmonės, tirtas Šiaulių viešojo logistikos centro krovinių srautas, „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo tam tikromis kryptimis augimas. Atsižvelgta ir į Panevėžį kertančios rusiškos vėžės apkrovą ir galimas pasiekti šalis.

Atlikus analizę konstatuota, kad toks terminalas generuotų apie 230 tūkst. tonų krovinių srautą per metus.

Apklausoje įvertinus geležinkelio transporto naudojimo tendencijas trisdešimčiai metų, prognozuota, kad pagal optimistinį scenarijų potencialūs krovinių srautai 2029 m. pasiektų 731 tūkst. tonų krovinių.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius tvirtina, jog jau dabar, nuo atliktos studijos praėjus ketveriems metams, stebima krovinių srautų augimo tendencija.

Nors Panevėžyje pervežamų krovinių apimtys mažesnės nei Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos regionuose, tačiau, pasak V. Matkevičiaus, Panevėžio rajone iškilęs terminalas tenkintų ne tik vietos, bet viso Šiaurės ir Rytų Lietuvos regiono verslo poreikius.

„Didžiųjų Panevėžio įmonių vadovai patvirtino, kad šiuo metu krovinių srautai netgi didesni nei prieš keletą metų rengiant studiją. Jei bus realus poreikis, privatus kapitalas tikrai labai greitai terminalą pastatys. Abejoju, kad valstybė čia kištų pinigus, nebent matys tame naudą“, – teigė Panevėžio PPAR direktorius.

Prieš naujosios geležinkelio vėžės iškilus krovinių terminalui, anot V. Matkevičiaus, daugeliui įmonių, šiuo metu krovinius eksportuojančių kelių transportu, tektų pertvarkyti savo logistikos struktūrą.

Verslas mato galimybę

Regiono verslininkus vienijančios asociacijos vadovas teigia girdintis ir skeptiškų pastebėjimų dėl nutiesus „Rail Balticos“ vėžę tuštėjančio Panevėžio laukiančių naujų iššūkių. Esą greitoji geležinkelio vėžė gali tapti dar viena paskata kilti emigracijos bangai. Visgi V. Matkevičius su tokia nuomone nesutinka. Juolab ir nekilnojamojo turto ekspertai su „Rail Baltica“ sieja miesto augimą.

Pradėjus europine vėže kursuoti greitiesiems keleiviniams traukiniams, Kaunas iš Panevėžio bus pasiekiamas per 38 minutes, panašiai truks ir kelionė iš Panevėžio iki Rygos. O tai reiškia, kad Panevėžys gali tapti patrauklia alternatyva rinktis gyvenamąjį būstą šios vėžės jungiamuose didmiesčiuose dirbantiems žmonėms.

„Rail Balticos“ atsiradimas yra papildoma galimybė miestui ir regionui ir judesys tik į priekį“, – įsitikinęs V. Matkevičius.

Pagrindiniai faktai apie „Rail Balticą“

Didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų; Skirtas keleiviams ir kroviniams vežti;

Bendras geležinkelio vėžės ilgis: 870 km;

Nekenkia aplinkai – varomas elektra, tad sukelia mažiau triukšmo ir vibracijos; Didžiausias greitis: 240 km/val. (keleivinių traukinių), 120 km/val. (krovininių traukinių);

Kaunas iš Panevėžio bus pasiekiamas per 38 minutes, panašiai truks ir kelionė iš Panevėžio iki Rygos;

Daugiau nei 5 mlrd. eurų investicija regione;

Įgyvendina Estija, Latvija ir Lietuva;

ES Šiaurės jūros–Baltijos TEN–T koridoriaus dalis;

Finansuoja ES (EITP), Estija, Latvija ir Lietuva;

Suteikia įvairiarūšio ir daugiarūšio gabenimo galimybes;

Bus baigtas 2026.

Komentarai

  • Pasakė Mat-kevičius…

  • Pakartojo Kin-dziulis

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų