Auksiniai socialiniai būstai

Auksiniai socialiniai būstai

Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė iškreiptą situaciją, kai socialiniai būstai už valstybės ir Europos Sąjungos lėšas įrengiami kelis ar net dešimt kartų brangiau, nei kainuotų rinkoje. Kodėl senus apleistus pastatus rekonstruojančios ir socialiai remtiniesiems išpuoselėtus butus įrengiančios savivaldybės teisinasi neturinčios kitos išeities?

Upytės gyventojus pribloškęs Panevėžio rajono savivaldybės sumanymas į seną, kone avarinės būklės namą investuoti šimtus tūkstančių eurų įrengiant jame aštuonis socialinius būstus pasirodė įtartinas ir aukščiausiai šalies audito institucijai – Valstybės kontrolei.

Šioji dėl Savivaldybės investicijų į vietos gyventojų auksiniu pramintą namą kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Valstybės kontrolės auditas parodė, kad didelės investicijos į socialinių būstų plėtrą iš tikrųjų neišsprendžia esminės problemos, kad labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės greičiau sulauktų pastogės. Kai kurios savivaldybės socialinius būstus įsigyja kelis ar net dešimt kartų brangiau nei rinkos kaina. Tarp tokių „rekordininkų“ minimas ir Panevėžio rajonas.

Net ir dešimtkart brangiau

Valstybės kontrolė rimtai sukritikavo savivaldybių vykdomą socialinių būstų politiką – jų plėtrą ir paskirstymą savo pastogės neišgalintiems įsigyti remtiniesiems. Gavusios Europos Sąjungos lėšų socialiniams būstams įsigyti, savivaldybės, užuot už šiuos pinigus pasistengusios nupirkti kuo daugiau namų socialiai pažeidžiamiausiems savo gyventojams, dažnai pasirenka brangiausią tokių būstų įsigijimo būdą – statyti naujus arba rekonstruoti nebenaudojamus, apleistus pastatus.

Pasak Valstybės kontrolės auditorių, kai kuriose savivaldybėse tokių už ES ir biudžeto lėšas planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti senų pastatų vidutinės kainos, palyginti su rinkos kainomis, skiriasi nuo dviejų iki net dešimties kartų. O tai reiškia, kad savivaldybės už tuos pačius pinigus socialiniais būstais aprūpina kur kas mažiau žmonių nei galėtų.

Abejonių auditoriams kilo dėl dvylikos šalies savivaldybių, tarp jų ir Panevėžio rajono, sprendimų, susijusių su socialinių būstų įsigijimu.

Įžvelgė korupcijos apraiškų

Valstybės kontrolės dėmesį atkreipė Panevėžio rajono savivaldybės užmojai ES ir biudžeto lėšomis įrengti socialinius būstus sename pastate Upytėje.

Dar praėjusių metų sausį šį pastatą Savivaldybė už 21 tūkst. Eur nupirko iš bendrovės Upytės eksperimentinis ūkis, kuriai vadovauja rajono Tarybos narys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Audrius Zalatoris. Jis taip pat yra ir kaimo bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininkas.

Auditoriai, pradėję nagrinėti alternatyvas, kurias galėjo ir pati Savivaldybė išnagrinėti, teigia pastebėję, kad ne veltui upytiečiai šį namą jau praminė auksiniu.

Auditoriai suskaičiavo, kad pagal projekto kainą renovuotame name socialinio būsto kvadratinis metras atsieis 1200 Eur, o tai yra net keturis kartus brangiau nei būstus remtiniesiems perkant rinkos kaina.

Surinktą informaciją apie Panevėžio rajono savivaldybės sprendimą įrengti brangius socialinius būstus sename, Tarybos nario vadovaujamai bendrovei priklausiusiame pastate Valstybės kontrolė perdavė tirti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

„Matome, kad yra korupcinio pobūdžio apraiškų, kai kažkur kažkam kažkas priklauso, kaip tas pastatas, kuris buvo įsigytas Panevėžio rajone iš uždarosios akcinės bendrovės Upytės eksperimentinio ūkio, – teigia Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė.

Šio pastato pirkimas jau ir anksčiau buvo patekęs į valstybės institucijų akiratį.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dar pernai konstatavo, kad Savivaldybės tarybai sprendžiant dėl pastato pirkimo, A. Zalatoris nenusišalino balsuojant ir taip supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Auksinis namas atpigo

Panevėžio rajono savivaldybės vadovai teigia, jog Valstybės kontrolės skaičiavimai ir socialinio būsto įrengimo bei rinkos kainų palyginimai nėra teisingi. Nors šiam projektui skirta per 500 tūkst. Eur Europos Sąjungos ir rajono biudžeto lėtų, tačiau, administracijos direktoriaus Eugenijaus Lunskio teigimu, senam pastatui rekonstruoti bus išleista perpus mažiau. Anot jo, viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi Panevėžio statybos įmonė pastatą rekonstruoti ir butus remtiniesiems įrengti įsipareigojo už 210,5 tūkst. Eur.

E. Lunskis motyvuoja, jog už tiek pinigų pastatas bus sutvarkytas nepriekaištingai.

„Būstai bus kaip nauji“, – teigia direktorius.

Anot jo, už sutaupytus pinigus planuojama dar nupirkti socialinių būstų.

Pasiūla netenkina

Už 210,5 tūkst. Eur rekonstruotame sename apleistame name Savivaldybė įrengs aštuonis socialinius būstus, du iš jų bus pritaikyti neįgaliesiems. Ar tokių investicijų racionalumu suabejojusi Valstybės kontrolė pagrįstai įžvelgė galimos korupcijos apraiškų ir kreipėsi į STT, E. Lunskis sako nenorintis komentuoti.

Šiuo metu pastogės rajone laukia maždaug 100-as socialiai remtinųjų. Savivaldybė iki šiol yra suteikusi apie 300 būstų. Paskutinį kartą rajono Savivaldybė socialinius būstus pirko prieš trejetą metų, kai paskutinį kartą buvo gavusi tam lėšų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

E. Lunskio teigimu, net ir turint lėšų nupirkti rinkoje socialinį būstą nėra paprasta.

Socialiai remtinųjų koncentracijos besibaiminantiems ir tam kategoriškai besipriešinantiems Aldonos ir aplinkinių gatvių gyventojams T. Jukna siūlo susitaikyti su būsima kaimynyste – daugiabučio rekonstrukcija prasidės kitąmet. T. Šiaudinio nuotr.

Socialiai remtinųjų koncentracijos besibaiminantiems ir tam kategoriškai besipriešinantiems Aldonos ir aplinkinių gatvių gyventojams T. Jukna siūlo susitaikyti su būsima kaimynyste – daugiabučio rekonstrukcija prasidės kitąmet. T. Šiaudinio nuotr.

„Pats būdavau komisijoje ir galiu pasakyti, kad nupirkti socialinį būstą sudėtinga – arba kaina užkelta, arba būklė netinkama gyventi“, – „Sekundei“ tvirtino administracijos direktorius.

Socialinio daugiabučio idėja gyva

Kad socialinį būstą nupirkti sunkiau, nei rekonstruoti tam seną pastatą, tvirtina ir Panevėžio miesto savivaldybė. Šioji gyventojų pasipiktinimą sukėlė nusprendusi socialinius būstus įrengti buvusiame mokinių bendrabutyje miesto centre Aldonos g. Į šį socialinį daugiabutį numatyta investuoti 1,7 mln. Eur Europos Sąjungos bei apie 300 tūkst. Eur miesto biudžeto lėšų. Už šiuos pinigus ketinamas rekonstruoti pastatas yra maždaug 3000 kv. m. Taigi jame socialinio būsto kvadratinis metras gali atsieiti preliminariai 666 Eur.

Daugiabutyje planuojama įrengti 60 socialinių butų, iš jų 80 proc. – vieno kambario būstai.

Miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, buvusio bendrabučio rekonstrukcija turėtų prasidėti jau kitąmet.

Tam kategoriškai priešinasi socialiai remtinųjų koncentracijos besibaiminantys Aldonos ir aplinkinių gatvių gyventojai. T. Jukna mano, jog šiems teks susitaikyti su būsima kaimynyste.

„Visi norime daugiau privatumo ir ramybės, bet kaimynų nepasirinksi, juolab gyvenant mieste. Socialiai remtinieji irgi mūsų miesto gyventojai – reikia susitaikyti, kad jie gyvena šalia“, – sako T. Jukna.

Buto laukia ilgiau nei dešimtmetį

Panevėžyje socialinio būsto eilėje laukia 410 remtinųjų. Iš jų 46 jaunos, iki 35-erių metų, šeimos, 32-i daugiavaikės, 32 našlaičiai, 86 neįgalūs asmenys, kiti – bendrajame sąraše žmonių, kurie įsigyti būsto neįstengia dėl mažų pajamų.

Į socialinį būstą pretenduoti gali asmuo, jei jo pajamos neviršija 3264 Eur per metus, jei šeimoje du trys asmenys, jų bendros metinės pajamos negali viršyti 6426 Eur, o keturių ir daugiau asmenų šeimai jos turi būti ne didesnės nei 1938 Eur kiekvienam per metus.

Socialinių reikalų poskyrio specialistės Rasos Rimšienės teigimu, socialinio būsto Panevėžyje laukiama maždaug 10 metų. Šiuo metu eilėje esantis pirmas romų tautybės žmogus prašymą gauti pastogę be patogumų pateikęs dar 2005 m.

Pastaruosius trejus metus Panevėžio savivaldybė nėra nupirkusi nė vieno socialinio būsto. Motyvuojama, jog tam nebuvo gauta valstybės lėšų. Šįmet Panevėžys planuoja socialiai remtiniesiems nupirkti dešimt vieno ir trijų kambarių butų už 259 tūkst. Eur iš Savivaldybės sutaupytų lėšų. Pasak R. Rimšienės, patirtis rodo, jog tai bus nemenkas iššūkis.

„Mes negauname, ko norime. Porą metų yra tekę net grąžinti dalį pinigų į valstybės biudžetą nesuradus pirkti tinkamų butų. Dažniausiai Savivaldybei siūlomi apleisti, gyventi net netinkami butai. Be to, teisės aktai neleidžia tokių butų pirkti buvusiuose bendrabučiuose“, – teigė R. Rimšienė.

Komentarai

  • toks netaupimas perkant visokius apleistus butus – namus, tikrai bado akis. Yra pavyzdziu, kai i gerai suremontuota busta isikele zmones, nustebo, nes atvaziave kiti remonto darbus atliekantys darbininkai, islupo geras duris, istate netinkancias, per siauras ir su gerom isvaziavo. Buna visokiu kuriozu, kai megstanciai pakilnoti cierka, sudeda dantis uz 16 tukst euru, o po to vaikams neturi uz ka nupirkti partybu sasiuvinio. Keistai visa tai atrodo…

    • Dantis ne valdzia sudejo, be to ir cierkos ta moteris nebekilnoja 🙂

  • 1 k butas kainuoja apie 15.000, nesunku suskaiciuoti kiek ju galima nuirkti uz 500.000, niekada nesuprasiu kodel jiems yra perkami 2-3 k,butai. 3 k bute turi gyventi 3 soc,seimos, Dabar „vienisa“ (pasirodo tokiu mazai, daznai ten gyvena ir sugyventinis) motina su 2 vaikais gyvena 3 k, naujo planavimo bute, tai ar cia ne absurdas? Nemanau, kad jie turi gyventi euro remontuotame bute, tvarkingas, kuklus kambarys – taip, ie bendrabucio tipo, nekalbu apie neigaiuosiu, jiems pirmenybe ir visi patogumai,

    • Pvz, musu name parduodamas 2 k, butas, seno planavimo, uz 18.000. Daugiavaikei soc seimai kaip tik.

  • man keista, kad jei zmogus laukia eilėje socialinio busto, tai jau būtų lyg antrarūšis, atseit jis gali gyventi bet kur, gal net palapinėje, tai kokie mes baisūs pasidarėme, dar kaimynas turi būti toks koks man patinka, absoliutus nuzmogėjimas, o tarybiniais laikais kas nors klausdavo koks bus kaimynas, dziaugeisi,kad gavai kur gyventi, bet manau tokie kurie nenori, kad socialiai remtini apsigyventų šalia, neduok dieve, kad jų šeimos nariams nereiktų socialinio busto, įdomu kokią giesmę tokie teisuoliai giedotų, menkystos tapome, savanaudziai, niekindami kitaip gyvenime susiklosčiusias sąlygas

    • Nenuostabu, kad žmonės baidosi socialinių būstų kaimynystės, nes didelė dalis jų gyventojų – jau kelios kartos iš pašalpų gyvenantys, darbo neieškantys ir girtuokliaujantys žmonės. Kodėl valstybė jiems europiniais ir mokesčių mokėtojų pinigais turi puikius būstus parūpinti, o ne, pavyzdžiui, normalioms jaunoms šeimoms, priverstoms bankų skolininkais visą gyvenimą būti, kad savo būstą įsigytų? Gal netyčia esate mačiusi, kaip atrodo socialiniai būstai, kai juose jūsų minimi „nuskriaustieji“ kelerius metus pagyveno? O man teko – nugyventi, vėl remonto reikalaujantys. Už dyka gautų namų jie net nesivargina saugoti…

      • Atsakyti
  • Aš iš viso nesuprantu socialinių būstų dalinimo prasmės. Pateisinu tokią paramą jei, tarkim, žmogų ištiko nelaimė – gaisras, tapo nusikaltimo auka, liga, dėl kurios neteko savo turto. Bet kodėl suteikti būstus girtuokliams, sveikiems, bet tingintiems dirbti? Tokiems ir po tiltu būtų gerai. Pati savo gyvenimą, o man 35, susikūriau – mokslus baigiau, darbą radau,butą nusipirkau – tik juodu savo pačios darbu, iš niekur nė cento negavusi. Tai kodėl mano,kaip mokesčių moketojos, pinigais turi būti remiami veltėdžiai?

  • Mistika, kad tik įsikišus audito įmonei minėtasis būstas atpigo per pusę. Reiktų rimtesnei įmonei atlikti auditą ir būtų viskas aišku, kur tie pinigai atsiranda ir išeina. Taip pat gal žinote kas atlieka tokias veiklos audito analizes ir visus kitus organizavimus? Po kol kas žinau tik šią įmonę: http://www.iprocess.lt/imones-veiklos-analize/4593569766 gal kam teko susidurti?

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų