Šiukšlių krūvos prie kapinių ar pamiškėse – visuomenės veidrodis – čia atkeliauja net statybinės medžiagos, seni baldai ar automobilių dalys.

Augantys atliekų kalnai – net kapinėse

Augantys atliekų kalnai – net kapinėse

 

Ne taip seniai per visą Lietuvą nuvilnijusios visuotinės talkos „Darom“ organizatoriai pasidžiaugė, kad talkininkų kasmet tik daugėja, o surenkamų atliekų kiekiai mažėja. Tačiau panevėžiečiai tinkamai atsikratyti savo atliekomis dar neišmoko – statybinės medžiagos, seni baldai ar padangos nugula ne tik prie konteinerių, bet ir pamiškėse ar net kapinėse.

Baiminamasi, kad nuo šių metų vasario 1-osios šoktelėjus į sąvartyną priimamų atliekų kainoms, gyventojai jomis atsikratys tiesiog nuošalesnėse vietose.

Kaip pasakojo Panevėžio rajone gyvenanti Algimanta, prieš Motinos dieną ji užsuko į Šlikų kapinaites sutvarkyti artimųjų kapų. Moteris nustebo, kad nedidelės kapinaitės skęsta šiukšlių krūvose. Daugelis kapaviečių jau buvo sutvarkytos, tačiau už kapinių tvoros – kone sąvartynas. Prie pat kapinių yra pastatytas vienas konteineris, tačiau retas kuris ten palikdavo kapinių atliekas – viskas buvo verčiama už kapinių tvoros. Čia mėtėsi ne tik žaliosios atliekos, seni antkapiai ar sudegusios žvakės, bet ir kitas žmonių paliktas „turtas“. Panevėžietės teigimu, anksčiau dėl šiukšlių išvežimo problemų nebūdavo.

„Labai keista, kad niekas nepasirūpino, jog šie atliekų kalnai būtų išvežti prieš Motinos dieną, kai visi važiuoja lankyti savo artimųjų kapų. Suprantu, kad patys žmonės turėtų būti sąmoningesni, bet juk šiukšlių į namus nesiveši“, – tokiu neūkiškumu stebisi moteris.

Velžio seniūnas Andrius Viržaitis teigė, kad ši problema jam puikiai žinoma. Tai ne tik Šlikų kapinaičių, bet ir kitų rajono kapinių bėda. Kad ir kiek konteinerių būtų pastatyta, jų vis tiek bus maža.

„Anksčiau buvome pastatę konteinerį, skirtą statybų atliekoms. Tai buvo visiška netvarka – vežė viską – nuo plytgalių, gelžbetonio iki stiklo. O tai atliekos, kurias reikia rūšiuoti. Dabar pastatėme kubinius konteinerius, bet kai netelpa, žmonės krūvas krauna šalia konteinerių ar pila už kapinių tvoros. Stengiamės pastatyti daugiau konteinerių, bet jų gal ir dešimties neužtektų“, – sako Velžio seniūnas.

Brangus malonumas

Jo teigimu, dalis čia verčiamų šiukšlių – net ne kapinių atliekos. Žmonės tiek prie kapinaičių, tiek prie gyvenvietėse esančių mišrių atliekų konteinerių meta viską – nuo statybų atliekų iki automobilių detalių: padangų ar buferių. Ypač sudėtinga situacija Staniūnų gyvenvietėje prie kapinių bei Liūdynės parko prieigose. Pasak A. Viržaičio, tai ne tik žmonių sąmoningumo stokos, bet ir nenoro mokėti bėda. Nuo šių metų vasario pradžios gerokai išaugus atliekų tvarkymo kainoms, ypač kaimo žmonės yra nepajėgūs už jas susimokėti.

„Po paskutinio sąvartyno vartų mokesčių šuolio gerokai padaugėjo tų, kurie šiomis atliekomis stengiasi atsikratyti įvairiose jų išvežimo vietose, taip tikėdamiesi, kad atliekos bus sutvarkytos nemokamai. Juk 70 eurų už toną atliekų kaimo žmogui – nemaži pinigai. Manau, kad po truputį grįšime į tuos laikus, kai atliekomis buvo masiškai atsikratoma miškuose, kapinėse ar pakelėse“, – pažymi A. Viržaitis.

Norėdama suvaldyti dienomis augančius šiukšlių kalnus, seniūnija prie opiausių vietų jau praėjusią savaitę pastatė vaizdo kameras. Pasak seniūno, po poros savaičių bus galima skaičiuoti ir rezultatus. Tiesa, pažeidėjai nebus baudžiami baudomis. Iš pradžių bus bandoma nevalyvus gyventojus paauklėti žodžiais, o jeigu tai nepadės, teks imtis ir finansinių sankcijų.

„Šiukšles pila ne kas kitas, o vietiniai gyventojai. Vieni kitus pažįstame, tad gal iš pradžių užteks ir pokalbio. Žmonės turi suprasti, kad kaip gyvensime – gražiai ar apsivertę šiukšlėmis, priklauso tik nuo mūsų pačių“, – sako A. Viržaitis.

Panevėžio rajono savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė teigė, kad pasirūpinti prie kapinių iškylančiais šiukšlių kalnais – seniūnijų užduotis, tačiau jie kartais iškyla net per naktį, tad ne visada spėjama sutvarkyti. Konteineriai yra patogiose prieiti ar privažiuoti vietose, todėl žmonės čia tempia net atliekas iš savo namų. Tad prie kapinių paprastai sukaupiama du ar tris kartus daugiau šiukšlių nei iš tiesų jų susidaro.

„Mūsų mirusieji daug aktyviau leidžia laiką nei gyvieji – jie dažniau keičia baldus, buitinę techniką, remontuojasi būstus, kelis kartus per metus keičia automobilių padangas. Juk jeigu yra konteineris, jis negali būti tuščias“, – ironizuoja S. Biveinienė.

Sąmoningumo daugėja

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintaras Ulys įsitikinęs, kad viešosiose vietose – ne tik prie kapinaičių, pamiškėse, bet ir mieste prie konteinerių kylantys didžiuliai atliekų kalnai – ne brangstančių atliekų tvarkymo, o žmonių sąmoningumo klausimas. Mieste ir rajone yra galimybė nemokamai pristatyti nedidelius kiekius tiek statybinių atliekų, tiek padangų ar senų baldų, technikos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Bet dažnas, užuot varginęsis, jomis atsikrato pačiu lengviausiu keliu – palikdami prie konteinerių ar kitose viešosiose vietose. Statybos, remonto ar griovimo paslaugas teikiantys asmenys bei įmonės puikiai žino, ką reikia daryti su atliekomis, bet neatmetama, kad yra ir tokių, kurie nenorėdami mokėti už atliekų sutvarkymą, jomis atsikrato neleistinose vietose.

„Atliekų sutvarkymo kainos nuo vasario 1-osios augo apie 25 proc., tačiau ar dėl to sumažėjo priduodamų šiukšlių kiekiai, dar negalime pasakyti. Mat pavasarį visuomet šių atliekų padaugėja, žmonės tvarkosi, remontuojasi namus, keičiasi baldus ar buitinę techniką. Be to, susidarančių atliekų kiekį lemia ir gerėjantis žmonių gyvenimas. Ar bus pokyčių dėl pabrangusio tvarkymo, matysime tik po kurio laiko. Kita vertus, net jei kainos ir pakilo, dar nereiškia, kad galima atliekomis atsikratyti bet kur ir bet kaip “, – sako G. Ulys.

Nors lietuviai vis dar nemoka ar nenori tinkamai tvarkyti šiukšlių, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius pastebintis, kad bent jau atliekų, kurias žmonės atveža į didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikšteles, daugėja.

„Tai rodo, kad žmonės darosi sąmoningesni ir naudojasi sukurta surinkimo sistema. Dėl tų, kurie netinkamai atsikrato atliekomis, negalime sakyti, kad visi tokie. Tik bėda, kad dėl nevalyvų gyventojų kenčia visi – šiukšlių krūvos nepuošia nei aplinkos, nei žmonių, kurie taip daro“, – teigė G. Ulys.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų