Atsidūrusiesiems bėdoje – svaresnė pagalba

Atsidūrusiesiems bėdoje – svaresnė pagalba

 

Siekiama, kad Panevėžyje vienkartines pašalpas ištikus bėdai arba kitais atvejais galėtų gauti daugiau asmenų, o ir finansinė pagalba būtų didesnė. Tačiau tam turi pritarti Panevėžio savivaldybės taryba.

Miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė sako, kad vienkartinių pašalpų dydžiai keisti labai seniai. Per tą laiką pašoko ir vaistų, medicinos bei techninės pagalbos priemonių, ir būsto išlaikymo išlaidos. Nestovi vietoje ir maisto, kitų būtinų prekių, paslaugų, priemonių kainos. Jos teigimu, komisijai, svarstančiai, kam ir kokias pašalpas skirti, buvo aišku, kad jų dydžius reikia keisti.

„Realaus gyvenimo aplinkybės, ekonominė situacija ir padiktavo didelį poreikį keisti aprašą“, – sako ji.

Žmonės, gaunantys tokią pašalpą, taip pat padejuoja, kad pinigai labai nedideli. Pavyzdžiui, dabar gaisro ar stichinės nelaimės atveju, jei nukentėjo gyvenamasis būstas ir turtas, pajamoms neviršijant 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, gali būti skiriama iki 380 eurų vienkartinė pašalpa. Kitose savivaldybėse ši suma gerokai didesnė. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone gaisro metu nukentėjus gyvenamajam būstui, gali būti skiriama iki 3 800 eurų parama, o kai nukenčia ūkinės patalpos, turtas, – iki 1 900 eurų. Šiaulių mieste nukentėjus gyvenamajam būstui ir turtui, jei pajamos neviršija trijų valstybės remiamų pajamų dydžio, gali būti skiriama iki 1 444 eurų, o nukentėjus ūkinėms patalpoms – iki 456 eurų ir pan. Dabar mieste šią paramą norima padidinti. Jei Taryba patvirtins, ji galėtų siekti nuo 570 iki 2 280 eurų. Z. Ragėnienės teigimu, siūlomi nauji dydžiai labai įvairūs. Jie vidutiniškai tris kartus didesni nei dabar, tačiau vedėja priminė, kad kalbama apie bendrą vidurkį – nereikia manyti, kad visi ir gaus tris kartus daugiau nei dabar.

Praplečia sąrašą

Z. Ragėnienė sako, kad kartu siekiama sudaryti sąlygas gauti įvairesnę socialinę paramą – į jos gavėjų gretas siūloma įtraukti dar dvi grupes. Galvojama apie vienkartinę paramą buvusiems globotiniams jų savarankiško gyvenimo pradžioje.

„Žmogus sulaukia aštuoniolikos ir globa baigiasi. Jaunas žmogus pradeda savarankišką gyvenimą, o pinigų tam neturi“, – sako vedėja.

Pretenduoti į tokią paramą galėtų tiek buvę globojami valstybės, tiek fizinių asmenų jaunuoliai. Ji būtų skiriama tik kartą ir tik tiems asmenims, kurie liktų gyventi Panevėžio mieste.

Socialinių reikalų skyriaus turimais duomenimis, 2018 metais pilnametystės sulaukė ar dar sulauks 20 vaikų, 2019 metais tokių bus 13. Tarybai pritarus, jie galėtų gauti vienkartinę 4 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio pašalpą, t. y. 152 eurus).

Sprendimo projektu siūloma numatyti vienkartines pašalpas (pagal socialines paslaugas asmeniui teikiančios įstaigos raštą) būtiniausių baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktų įsigijimui ir pan. išlaidoms apmokėti. Tai būtų vienkartinė, ne didesnė kaip 266 eurų dydžio, pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ar susiklosčius kitokioms sudėtingoms aplinkybėms, kai asmuo neturi galimybių nupirkti vaikui lovytės ar kitų būtiniausių daiktų. Tokiais atvejais, kad būtų apmokėtas tam tikro daikto įsigijimas, tarpininkautų įstaiga. Pavyzdžiui, Panevėžio socialinių paslaugų centras, kuris patvirtintų, kad tikrai yra toks poreikis, ir pasirūpintų, kad būtų apmokėtas daikto įsigijimas būtent tai šeimai.

Prireiks papildomų lėšų

Kaip ir anksčiau, vienkartinę pašalpą gautų grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų, socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigos, kardomojo kalinimo vietos. Taip pat patyrusieji papildomų išlaidų dėl medicininės operacijos, sergantys sunkiomis ligomis, nukentėjusieji nuo gaisro ar stichinės nelaimės. Taip pat tie, kuriems reikia pagalbos įsigyjant asmens dokumentus. Daugiausia į savivaldybę kreipiasi dėl ligos, grįžusieji iš įkalinimo įstaigų, nukentėję gaisro metu.

Z. Ragėnienė sako, kad ir šie atvejai turėtų būti aiškiau reglamentuojami. Nukentėjus nuo gaisro bus prašoma ugniagesių gelbėtojų pažymos apie nukentėjimo lygį. Nuo jo priklausys ir pašalpos dydis. Ligos atveju – priklausys nuo ligos. Kartais pagalbos prireikia ir norint gauti asmens dokumentą. Pasak vedėjos, ne visi turi pinigų susimokėti už pasą ar asmens tapatybės kortelę.

„Dabar juos padaro ne už penkis eurus“, – atkreipia dėmesį ji.

Nors valstybė tam tikroms asmenų grupėms dokumentų darymą apmoka, tačiau, Z. Ragėnienės teigimu, bėda, kad tie žmonės į šią pagalbą negali pretenduoti. Pavyzdžiui, valstybė gali sumokėti už asmens dokumentus socialinės pašalpos gavėjams, tačiau norint gauti pašalpą, žmogus turi turėti asmens dokumentą. Jis atsiduria užburtame rate.

Skaičiuojama, kad patvirtinus naują tvarką, šiais metais papildomai reikėtų maždaug 38 tūkst. eurų. Poreikis apskaičiuotas pagal 2018 metų pirmą–antrą ketvirčiais gavusiųjų pašalpas skaičių (tai yra 131 asmuo), atsižvelgiant į vienkartinių pašalpų padidėjimą. Buvusiems globotiniams ar rūpintiniams padėti 2018 metais planuojamas lėšų poreikis yra 3 000 eurų. Dėl pagalbos daiktams įsigyti gali kreiptis iki 30 asmenų, todėl planuojamas 2018 metams pinigų poreikis yra apie 8 000 eurų. Bendras lėšų poreikis patvirtinus projektą 2018 metams būtų apie 50 tūkst. eurų.

Teigiama, kad rugpjūčio 1 dieną piniginei socialinei paramai buvo nepanaudota apie 500 tūkst. eurų, kurie gali būti skirti vienkartinių pašalpų finansavimui 2018 metais.

FAKTAI

Šiuo metu gaisro ar stichinės nelaimės atveju nukentėjus gyvenamajam būstui ir turtui, jei pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, vienkartinė pašalpa gali siekti iki 10 bazinių socialinių išmokų – 380 eurų. Siūloma – nuo 15 iki 60 BSI, tai yra nuo 570 iki 2 280 eurų.

Sunkios ligos, traumos, operacijos atveju, jei pajamos neviršija 1,5 VRP, – iki 7 bazinių socialinių išmokų dydžio – 266 eurų. Siūloma nustatyti nuo 6 iki 10 BSI, tai yra nuo 228 iki 380 eurų.

Grįžusiesiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo įstaigų dabar skiriama 28,86 euro, siūloma skirti 2 BSI, tai yra 76 eurus, ir pan.

Komentarai

  • Kokie geri ir nekalti norai! Tegu pasižiūri, kas už to slypi: visų pirmiausia, jei jau vedėja braunasi į dydžių svarstymą, tai ne įstatymas, miesto Taryba pati sprendžia dydžius, bet jei ji pati nemoka sutaupyti to skyriaus biudžeto, kodėl teikia tokį gerą norą panevėžiečiams? Galiu įvardyti: socialines paslaugas nori teikti! Nebūkit naivūs, prašyti reikia socialinių garantijų t. y darbo, išlaikymų(tas skyrius jau 9m.nesilaiko Vyriausybės nutarimo, kad socialines pašalpas skirti, tik išnaudojus visus kitus būdus, štai, paprastas pvz. likau našle su trimis vaikais, vyras paliko turto, kadangi vienas tik vaikas buvo vyro, kiti du su nepriteistais išlaikymas, buvome tiesiog pusę metų ignoruojami soc. skyriaus(soc.pašalpos nemokėjo, net apie vienkartinę nėjo kalba, kol per pusę metų nebuvo parduotas nepilnamečio paveldėtas turtas, manau galėjo, jei jau tokie geri leisti disponuoti turtu, iki pilnametystės, tuo lb, kad ir nuomuoti galimėjo, tuo sutaupant socialinio skyriaus biudžetą(turimo turto nuosavybe vertė buvo apie 17kv m), taigi tas papildomas 40 kv m, ar kažkiek tai daugiau nežymiai, jei skaityti ūkinius pastatus, tikrai nebūtų viršijęs turto vertės, reikalingos gauti soc. pašalpai, kol bus priteisti išlaikymai. Išlaikymus priteisia teismas. Nebūnant fiksuoto laikotarpio, per kurį turėtų būti priteisti išlaikymai, bylos buvo galimai tyčia vilkinamos, pagal tų pačių bylų kiekybę, o ne baigties kokybę. Buvo „sutaupyta „2014-2015m.tame skyriuje, dėl to, kad nėra išlaikymų, tik nepilnamečiams soc. pašalpas, o suaugusiam – ne. Be to ir kompensacijos išimties tvarka, be to ir mokesčiai iš tų soc. pašalpų, bet per sk.buhalteriją už jau turimą turtą apie 40kv m. Apie darbo garantijas net nekalbama! Ieškoma būdų “ išreikalauti socialinę žalą? skyriui, kai pinigus skyria Vyriausybė, o pats skyrius su tokiais vadovais galimai nesilaiko jos įstatymų, net ir pardavus turtą (jau būtų trečią ir ne pavogtą-paveldėtą) nesi tikras, kad senatvėje tavęs nepersekios ir tu galėsi kam nori jį perleisti(jei vaikas gautų užaugęs invalidumą, netgi būtų pijokas, netgi turėtų vaikų, pagal įstatymą jis gali pretenduoti net jei yra testamentas,nors tu užrašai pvz.anūkui ), atsimenu Paramos ir Labdaros fondo dabar vykstančią bylą, Sekundės žurnalistams žinoma tema. Kuo aš čia pradėjau? A, tema – vienkartinių pašalpų di didinimas, norimas teikti Z. Ragėnienės realiai įvertinant padidėjusias kainas. O baigsiu tuo, kadangi man visuomet sukelia abejones geranoriškumas ne iš savo kišenės, demonstruojant savo geraširdiškumą, protingumą(o kodėl ji nepateikė raštu, kaip projekto Tarybos nariams, gal ir dar kas būtų susivieniję?), gera reklama -žurnalistai, kad 2010m.iš globos namų, sulaukusiems 18m.buvo skiriama suma 4000LT, ar 10000LT, tiksliai neparašysiu, nemanau, kad panaikintas tas dalykas, bet čia jau reikia patikrinti ir pabendrauti su buvusiais globėjais, kažkaip ir tai kelia abejonių: jei skyrius 2010m.išmokėdavo tas lėšas, tai kodėl db vedėja teigia, kad jiems nėra skiriama, tuomet ne tiesa jos žodžiuose, jei ne soc. paramos skyrius išmokėdavo, tai galima per tos laidos globėjus pasidomėti,per kur dar buvo mokama, tuomet vedėja -jautri. Dėl to paminėto fondo, geriau neberašysiu nuomonės po spaudos straipsnių iš abiejų pusių, nes noriu, kad informacija pateikta būtų objektyvi, objektyviai įvertinta ši, o ten lai sprendžia… Na, jei domitės, ar panevėžiečiai domisi, žino, kas. Labai naudingas straipsnis… socialinėms, savivaldybės paslaugoms, o Vyriausybės prioritetas yra socialinės žmonių garantijos, gerai būtų, kad ir jų teisės, pradedant nuo savivaldos Tarybos narių būtų paisomos.

  • abejojanciai: tamsta apemusi paranoja, todel skubiai dumk pas psichiatrus, ten gausi visus “atsakymus“ , ïssklaidys abejones

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Atsakymas į Abejojanti komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų