Keliones po Lietuvą rengiantys gidai pastebi vietinio turizmo suaktyvėjimą – net ir pasiplaukiojimui baidarėmis renkamasi ne tik populiarias upes – Ūlą, Šventąją ar Merkį, bet ir esančias šalia. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Atostogų kryptis – savas kraštas

Atostogų kryptis – savas kraštas

 

Vaizdingomis vietovėmis ar įspūdingais lankytinais objektais negalintis pasigirti Panevėžio kraštas nors ir neįtrauktas į populiariuosius turistinius maršrutus, šio sektoriaus atstovai tvirtina Aukštaitijos sostinę išgyvenant savotišką turizmo renesansą.

Populiarūs Turkijos ar Egipto kurortai vis dar išlieka didžiaisiais atostogų traukos centrais, tačiau prasidėjus vasarai suaktyvėja vietinis turizmas. Populiariausios kelionių po Lietuvą kryptys – vienos dienos pažintinės išvykos, kuriose persipina pažinimo džiaugsmas, pramogos ir aktyvi veikla. Nauja tai, kad didžiausi tokių kelionių aistruoliai – ne jaunos šeimos su vaikais ar jaunimas, o senjorai.

Panevėžio turizmo informacijos centro laikinosios vadovės Linos Zupkaitės teigimu, šios įstaigos duris dažniausiai praveria pageidaujantieji vienos dienos ar savaitgalio išvykų po Lietuvą ar artimą užsienį – Latviją. Įvardyti, ko labiausiai pageidauja keliautojai, būtų pernelyg sudėtinga: vieni nori pilių ir dvarų, kiti – pajūrio, treti – įvairių švenčių ir festivalių. Šiuo metu populiariausios kryptys – Anykščiai, Ignalina, Zarasai, šiųmete kultūros sostine tapęs Rokiškis.

Panevėžio krašto pasididžiavimas – girių galiūnai stumbrai – masina ir vietinius turistus, ir
keliautojus iš užsienio. M. Garucko nuotr.

„Vietiniai nelabai nori atverti piniginės kelionėms ir pramogoms. Pageidauja, kad būtų pigu arba dar geriau – nemokamai. Tik kai keliauja kolektyvai, nebeskaičiuojama – pageidaujama kelionių su pažintinėmis ir edukacinėmis programomis, valgių degustacija“, – pasakojo L. Zupkaitė.

Tarp dviejų valstybių sostinių – Vilniaus ir Rygos – įsikūrusiame Panevėžyje gana dažni svečiai – turistai iš kitų Lietuvos regionų ar užsienio. Šiemet Panevėžio kraštu domėjosi keliautojai iš Honkongo, Singapūro, Kinijos, Australijos. Sulaukta ir per Europą dviračiais keliaujančių Nyderlandų, Rusijos gyventojų. L. Zupkaitė sutinka, kad Panevėžio regione lankytinų objektų pasiūla ganėtinai kukli. Turistams rekomenduojama aplankyti stumbryną, Krekenavos regioninį parką, lamų ūkį, Bistrampolio dvarą, dar vieną kitą objektą. Kai kas pageidauja pasivaikščioti ir po miestą, nors jo pagrindinės traukos vietos – Dailės galerija, Kraštotyros muziejus šiuo metu rekonstruojamos.

Turizmo mados

Keliones po gražiausias Lietuvos vietas organizuojanti panevėžietė Daiva Tankūnaitė sako, kad savotiškas turizmo renesansas stebimas jau bemaž dešimtmetį. Pradėjus kilti pragyvenimo lygiui, tapo įprasta atostogos skirstyti į dalis: pavasarį ir rudenį populiaresnės kelionės į užsienį, vasarą lietuviai mieliau atostogauja savo šalyje arba pas kaimynus latvius ir lenkus. Latviją renkasi dėl puikiai išplėtotos infrastruktūros, o Lenkiją – dėl patrauklių kainų.

„Nauja tai, kad anksčiau lietuviai ilgąjį savaitgalį stengdavosi išnaudoti išvykdami pas gimines ar plušėdami savo sode, o dabar bent dieną nori praleisti turiningai – keliaudami ar plaukdami baidarėmis ne tik tokiomis populiariomis upėmis kaip Ūla, Šventoji ar Merkys, bet ir tomis, kurios yra šalia“, – pažymi kelionių agentė.

Kaip ir visose gyvenimo srityse, taip ir turizme egzistuoja tam tikros mados. Pernai labai populiaru tapo keliauti po šalį renkant magnetukus „Surink Lietuvą“, dar anksčiau vietinį turizmą skatino masiniu tapęs savotiškas iššūkis užlipti į visus Lietuvos bokštus. Vis dėlto didžioji dalis keliautojų po Lietuvą renkasi turistų jau išmindžiotus takus, nors atsiranda ir pageidaujančiųjų dar neatrastų vietų.

„Ne vienas savo kelionių albume turi nuotraukų su Milano katedra ar Gibraltaro vaizdais, daugelis puikiai žino, kad šiauriausia Latvijos vieta – Kolkos kyšulys, bet tik vienetai yra apsilankę šiauriausiame Lietuvos taške Aspariškių kaime. Kaip ir nedaugelis yra matęs, koks žavus gali būti virš Čepkelių raisto kylantis rūkas“, – pasakoja D. Tankūnaitė.

Neatrasta lobių skrynia

D. Tankūnaitės teigimu, tokių turistinių perliukų toli nereikia ieškoti – ir Panevėžio apylinkėse yra nuostabių vietų, alsuojančių gamtos didybe, turi nepaprastą istoriją ar pakeri savo poetišku gražiu. Bene daugiausia tokių – Krekenavos regioniniame parke. Šį žavesį atranda ne tik vietiniai, bet ir daug turistų, ypač senjorų, iš kitų Lietuvos regionų.

Krekenavos regioniniame parke pernai apsilankė daugiau nei 93 tūkst. lankytojų, vien 33 tūkst. žmonių ryžosi užlipti į apžvalgos bokštą. KRP nuotr.

„Pamatyti galima tiek, kiek širdis atsivers. Kad ir pačiame Krekenavos regioniniame parke esanti Daniliškio dvaro liepų alėja. Visi dažnai klausia, ar ji kur veda, nes mes dar labai daug turime tos valstietiškos prigimties, kad viskas turi turėti praktiškumo. Bet galima pasodinti liepų alėją tik tam, kad ja pasivaikščiotum. Dabar pražydo gražuolių raktažolių pievos. Tuos vaizdus galima tiesiog fotografuoti akimis, siela, širdimi“, – šypsosi gidė.

D. Tankūnaitė siūlo apsilankyti Ustronėje, kur per pievas iš Vadaktėlių mėgdavo ateiti pailsėti ir kurti Juozas Tumas-Vaižgantas, tuo labiau kad 2019-ieji paskelbti šio rašytojo ir kunigo metais. Verta važiuoti per Nevėžio abi pakrantes ir grožėtis išlikusiomis Česlovo Milošo pievomis, nykstančiu Sirutiškio dvaru, uždegti žvakutę prie dievadirbio Vinco Svirskio kryžiaus, išgerti kavos ant Bakainių piliakalnio.

„Panevėžio rajonas turi mažų gražių dalykų, o juk pasaulis ir susideda iš smulkmenų. Visas grožis yra reginčiose akyse, tereikia parodyti takelį. Jonas Mekas kalbėjo, kad keliais galime nuvažiuoti tik nuo vieno iki kito taško, o tam, kad ką nors pamatytum, reikia pasukti iš šio kelio“, – pataria gidė.

Jos teigimu, nors atrodytų, kad turizmo rinka Lietuvoje perpildyta ir visko turinti, bet visuomet galima atrasti įdomių dalykų. Pavyzdžiui, visai neseniai Naujamiestyje pristatyta nauja edukacinė programa su karaimų virtuve, kur galima paragauti kibinų su silke – tokius karaimai gamindavo tik gedulingiems pietums.

„Mes nepatenkame į prioritetinius turizmo maršrutus, bet tikrai turime kuo didžiuotis. Jeigu tą grožį sugebėjo pamatyti Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, noriu, kad jį atrastų ir panevėžiečiai, ir mūsų miesto svečiai“, – pabrėžia D. Tankūnaitė.

Nors Panevėžio rajonas negali pasigirti esąs turtingas turistiniais maršrutais, tačiau Bistrampolio dvaras lankytojų srautais nesiskundžia. M. Garucko nuotr.

Lankytojų laukia ir naktį

Augančiais lankytojų srautais džiaugiasi ir Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė. Nors dar anksti kalbėti, kokia bus ši vasara, tačiau praėjusių metų rezultatai džiugina: per metus Krekenavos regioniniame parke apsilankė daugiau nei 93 tūkst. lankytojų, vien 33 tūkst. žmonių ryžosi užlipti į apžvalgos bokštą. Krekenavos regioniniame parke atostogų sezonas skaičiuojamas nuo gegužės pradžios. Pasak direktorės, tuomet pasipila turistų pilni autobusai – atvyksta ne tik ekskursijos iš mokyklų ir darželių, bet ir daug keliautojų iš įvairių Lietuvos kampelių, užsienio, nemažai turistų sulaukiama iš Latvijos. Atvykusieji aplanko Panevėžio įžymybę stumbryną, parko ekspoziciją, sparčiai populiarėja įvairios edukacinės programos, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai po pelkę ar programa „Lobiai“.

„Savaitgaliais plūstelėja šeimos su vaikais. Vien per praėjusį sulaukėme apie 200 lankytojų. Veiklos daugybė, o ir pievose galima palakstyti basomis ar įmerkti kojas į vandenį. Tai tampa ne tik gamtos pažinimo, bet ir aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta“, – pažymi A. Kavaliauskienė.

Nauja tendencija ir ta, kad vis dažniau čia užsuka švenčiantieji mergvakarius ar bernvakarius. O prieš dvi savaites ant Nevėžio lieptelio buvo organizuojama net vestuvių ceremonija. Pasak direktorės, romantikos išsiilgę poilsiautojai į parką atvyksta ir naktį. Šiemet baigtas apžvalgos bokšto ir pojūčių tako apšvietimas, kad net naktį būtų galima grožėtis nuostabiais apylinkių vaizdais.

„Nesikuklindami galime sakyti, kad tai pati gražiausia Panevėžio rajono vieta su Nevėžio upės slėniais“, – tvirtina A. Kavaliauskienė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų