Prie konteinerių suversti kalnai atliekų kirs per daugiabučių namų gyventojų kišenes – jiems didėja apskaičiuotų atliekų kiekiai. V. Bulaičio nuotr.

Atliekų tyrimas padalijo miestą

Atliekų tyrimas padalijo miestą

Ažiotažą dėl bendrabučio principu nustatytų privalomų išvežti atliekų kiekių kėlusiems panevėžiečiams Savivaldybė turi dvi naujienas – gerą ir blogą. Suskaičiavus pernai mieste išmestų atliekų kiekius, jų normos mažėja individualių namų gyventojams, tačiau didėja įsikūrusiesiems daugiabučiuose.

Pagal atliktus skaičiavimus pastarieji esą šiukšlina net dvigubai daugiau. Nors pagal perskaičiuotas normas bent jau individualių namų gyventojams galėtų mažėti atliekų tvarkymo kaina, Savivaldybė tokių vilčių stengiasi nesuteikti – per ateinančius porą metų vėl gresia šiukšlių kainą pernai Panevėžyje gerokai sukėlusio atliekų įvežimo į sąvartyną mokesčio augimas. Šiukšlių tvarkytojai tvirtina, kad panevėžiečius nuo auksinės atliekų kainos išgelbėtų tik sąmoningumas – jų rūšiavimas.

Takoskyra auga

Savivaldybės įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ visus praėjusius metus svėrė iš 14-os grupių nekilnojamojo turto objektų – individualių namų ir daugiabučių gyventojų, garažų, sodininkų bendrijų, maitinimo, švietimo įstaigų bei kitų juridinių asmenų – surenkamas atliekas.

Pagal įmonės pateiktus kiekius Savivaldybės užsakymu bendrovė „Jostra“ panevėžiečiams apskaičiavo naujas privalomas atliekų normas.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, tyrimas parodė, kad mieste surenkamų atliekų kiekis nekinta, tačiau persiskirstė atskiroms grupėms tenkantys šiukšlių kiekiai.

Toks normų perskaičiavimas rodo didėjantį skirtumą tarp gyvenančiųjų individualiuose namuose ir daugiabučiuose.

Iki šiol individualaus namo vienam gyventojui buvo nustatyta per metus išvežti 1,33 kub. m mišrių atliekų. Jiems norma mažėja 10 proc. – iki 1,091. Tai reiškia, kad jei individualaus būsto gyventojui dabar privaloma sumokėti už 8 mažus atliekų konteinerius per metus, jiems nustatytas kiekis mažėja iki 6 konteinerių.

Tačiau normų perskaičiavimas skausmingas įsikūrusiesiems daugiabučiuose. Iki šiol vienam daugiabučio gyventojui tekusi norma siekė 2 kub. m per metus. Po perskaičiavimo ji kyla 10 proc. – iki 2,231 kub. m.

T. Juknos teigimu, suvaldyti mieste prie konteinerių nelegaliai atliekas verčiančius pažeidėjus Savivaldybė planuoja įrengdama vaizdo kameras.

Atliekų žemėlapis stulbina

Padidėjimą ir didžiulį skirtumą tarp daugiabučių ir individualių namų gyventojų sukaupiamų atliekų kiekių T. Jukna aiškina prie bendrų konteinerių gatvėse suverčiamais nelegaliais sąvartynais. Per metus tokių atliekų surenkama apie 2000 tonų, kai į pačius konteinerius panevėžiečiai jų primeta 18 tūkst. tonų.

Per tyrimą sudarytas atliekų kiekių žemėlapis atskleidžia, kad prie konteinerių nelegalius sąvartynus suverčia vis dėlto ne patys daugiabučių namų gyventojai.

Iš mieste esančių 260-ies konteinerių aikštelių 40-yje sukaupiama net 38 proc. daugiau atliekų nei kitose, nors konteineriai paskirstyti taip, kad visiems tektų maždaug tas pats gyventojų skaičius.

Pasak T. Juknos, visos šios 40 vietų yra lengvai pasiekiamos ne tik vietiniams gyventojams – prie įvažiavimų į miestą, magistralinių, pagrindinių gatvių.

T. Juknos teigimu, tokia situacija nėra atsitiktinė. Per pirmąjį šių metų pusmetį Savivaldybė surašė beveik trisdešimt administracinių teisės pažeidimų protokolų už prie konteinerių išverstas atliekas.

Tačiau iš pričiuptų pažeidėjų, dėl kurių auga atliekų normos daugiabučių žmonėms, 12-a atsipirko tik įspėjimais, o 15-ai skirtos piniginės baudos. Šios irgi tik simbolinės. Pirmą kartą sučiuptam šiukšlintojui bauda tesiekia nuo 15 Eur. Tik pakartotinai įkliuvusiajam už nelegaliai išverstas atliekas gali tekti sumokėti iki 300 Eur.

Neišsivers be vaizdo kamerų

Suvaldyti miestą teršiantiems ir atliekų kainą keliantiems nevaloms Savivaldybė nusiteikusi įsigyti ir konteinerių aikštelėse sumontuoti vaizdo stebėjimo kamerų. Šiuo metu Panevėžys teturi tris tokias kilnojamąsias kameras, o jų vieta keičiama kas mėnesį.

„Vaizdo stebėjimo kamerų prie konteinerių reikia kur kas daugiau, nes tik tokia priemonė yra efektyvi kontrolė“, – mano T. Jukna.

Visgi, anot jo, pastaraisiais mėnesiais matomas ir pačių gyventojų augantis nepakantumas šiukšlintojams.

„Iš gyventojų gavome nemažai filmuotos medžiagos, kaip prie daugiabučių namų konteinerių sustoję automobiliai atsikrato atliekomis – šiferiu, baldais ar pan. Pagal pateiktą medžiagą ne vienas pažeidėjas buvo nubaustas“, – „Sekundei“ tvirtino pavaduotojas.

Savivaldybei prisiimti finansinę naštą už prie konteinerių suverčiamų atliekų tvarkymą, T. Juknos nuomone, nebūtų išeitis. Iš miesto biudžeto per metus jau paklojama apie 40 tūkst. Eur nelegaliems sąvartynams mieste tvarkyti. Esą tam skyrus daugiau lėšų, Savivaldybei tektų mažinti išlaidas kitiems miesto ūkio darbams atlikti.

Ramybė prieš kainų smūgį

Pagal perskaičiuotas normas Savivaldybės taryba tvirtins naujus atliekų tvarkymo įkainius. Visgi nė vienai iš 14-os nekilnojamojo turto objektų grupių pigimo nežadama.

„Jei perskaičiuotume kainas šiandien, individualiems namams jos mažėtų, bet kitąmet jos gali didėti visiems“, – pripažįsta T. Jukna.

Atliekų išvežimo kainą sudaro pastovioji dalis, kuri liktų ta pati, ir kintamoji, priklausoma nuo nustatytos atliekų normos bei kitų dedamųjų, kurių esminė – šešių apskrities savivaldybių įsteigto Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRAC) taikomas vadinamasis vartų mokestis.

„Neturime duomenų, ar vartų mokestis kitiems metams keisis, bet jis priklauso nuo infliacijos, taršos mokesčio, minimalaus atlyginimo didėjimo. Sunku tikėtis, kad išliktų toks pat“, – mano T. Jukna.

Paskutinį kartą smūgį gyventojų piniginėms sudavęs vartų mokestis augo pernai gruodį, kai nuo 18,99 Eur be PVM už toną į sąvartyną įvežamų mišrių atliekų šoktelėjo saugiau nei dukart – iki 39,95 Eur be PVM.

PRAC direktoriaus Gintauto Ulio teigimu, šiuo metu skaičiuojama, kokia galima vartų mokesčio tendencija 2018-iesiems. Direktorius ramina, jog ateinančiais metais jis gali keistis nedaug, tačiau neslepia, jog 2019-ieji finansiškai bus sunkūs ir įmonei, ir paslaugos gavėjams.

Dėl po poros metų atliekų tvarkytojams keturis kartus išaugsiančio taršos mokesčio gresia ir vartų mokesčio drastiškas šuolis. Be to, pasak G. Ulio, PRAC laukia neišvengiamos investicijos – baigiant išnaudoti už ES paramą įrengtą sąvartyną Dvarininkų kaime, numatyta statyti naują jo dalį. Kadangi ES paramos suteikimo laikotarpis baigiasi, įmonei teks skolinsis iš bankų, o statybų sąnaudos kirs žmonėms išpūsdamos atliekų išvežimo kainą.

Kiekviena šiukšlė auksinė

Atliekų vežėjos įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktoriaus Rolando Ramūno nuomone, kainą už šiukšlių tvarkymą geriausiai suvaldytų panevėžiečių sąmoningumas.

Ažiotažą dėl esą neprotingai apskaičiuotų privalomų išvežti atliekų kiekių kėlę individualių namų gyventojai gali triumfuoti – jiems normos mažėja. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Anot jo, nors prie konteinerių suverstas atliekas surenka įmonės šiukšliavežiai, tačiau toks nerūpestingumas gyventojams sugrįžta bumerangu – didžiulės sąnaudos įskaičiuojamos į šiukšliavežių paslaugų kainą.

„Žmonės turbūt nė neįsivaizduoja, kiek kainuoja kiekviena prie konteinerių palikta jų šiukšlė. Šitų nelegalių sąvartynų tvarkymo sąnaudos gerokai didesnės nei konteinerių. Įmonė negali maišyti atliekų, todėl surinkti, ką gyventojai suvertė, siunčiame tris mašinas – vieną stambiagabaritėms atliekoms, kitą žaliosioms, o trečią visoms kitoms, paliktoms ant šaligatvio. Trys mašinos turi aptarnauti tą prie konteinerių paskleistą netvarką, užuot žmonės tvarkingai atsikratytų atliekomis ir užtektų vieno šiukšliavežio“, – teigė R. Ramūnas.

Prie konteinerių paliekamo šnopo kiekiai jau keletą metų išlieka stabilūs, tačiau mišrių buitinių atliekų, kurias gyventojai išverčia į konteinerius, mažėja, o tai, direktoriaus teigimu, reiškia, kad jei ant šaligatvių neaugtų nelegalūs sąvartynai, šiukšlių kaina daugiabučių gyventojams gerokai sumažėtų.

„Jei jau susikrovė laužą į automobilį, nejaugi sunku jį ne prie konteinerių išversti, o pavėžėti iki vienos iš trijų nemokamų stambiagabaričių atliekų aikštelių“, – stebisi R. Ramūnas.

„Panevėžio specialus autotransportas“ panevėžiečius mokyti tvarkos bandys užsiimdamas švietėjišku darbu – daugiabučių namų laiptinėse rengiamasi iškabinti informacinius lankstinukus. Juose gyventojai bus raginami stambiagabarites, taip pat žaliąsias atliekas vežti į vieną iš trijų mieste veikiančių aikštelių – Senamiesčio, Savitiškio gatvėse ar Pilėnų g. įsikūrusio „Panevėžio specialaus autotransporto“ aikštelę.

Komentarai

  • Daznai laukiu autobuso sustojime ties Sermuksniu gatve-kitapus Smelynes gatves yra siuksliu konteineriai.Kiek ten Rozyno rajono gyventoju atveza savo siuksles-nepapasokosi.Toj pusej nuosavi namai turi savo siuksliu konteinerius,bet taupumo sumetimais siukslemis atsikrato kitur.

    • Aš irgi matau ten išpilamas šiukšles, tik kažkaip nepastebėjau, kad ant kaktos šiukšlintojui būtų užrašyta – Rožyno gyventojas 🙂

  • Nereikėjo įvesti tokios kvailos tvarkos,kad atvežus į aikštelę kokį daiktą reikia laukt eilėje kol užregustruoja visus duomenis ir t.t. Jau buvo sumažėję prie konteinerių išmestų daiktų.Kad norės dėl sulūžusios kėdės tokio laiko gaišimo ir lyg tai svarbu kas ir kuo atvežė

    • Šiukšlių pridavimas į stambiagabaričių atliekų aikštelę tapo kone pasų poskyrio registracijos procedūra, Vienas vargšas aikštelės prižiūrėtojas dabar turi surinkti dokumentus, suregistruoti atvežantį šiukšles tarsi kokį nusikaltėlį, suvesti duomenis į kompiuterį, dar lapelį atspausdinti ir atiduoti…Visai nupušot su tokiais reikalavimais. Ne sumažinsit o padidinsit šiukšlinimą. Neužtenka automobilio numerį nurašyt arba nufotografuot? Pora kartų ten tą procedūrą pralaukęs sąžiningai žmogus rimtai pradės apie pamiškę galvot, o ne aikštelę …

      • Atsakyti
    • tikrai

  • Tamsta neturetum kalbeti ko nezinai. Koks gali buti Rozyno taupumas jei jie moka uz tiek konteineriu kiek nepripildo. Mokes uz tuscius ir dar ves kur nors siuksles ? Nenusisnekekit ponia. O Ruta teisi.

    • tai todėl ir nepripildo savo konteinerio nes prie daugiabučių meta kad jam mažiau mokėt būtų

  • matau teisingus komentarus,bet gerbiamiems miesto gyventojams nori priminti,kad ta tvarka sugalvojo,primete ir jos keisti nenori Aplinkos ministerija.visuose miestuose tas pats,ir visos savivaldybes nieko negali sioje vietoje padaryti.Lygiai taip pat nieko negali padaryti ir del ministerijos ivesto tarsos mokescio,kuris kyla kiekvienais metais,bei ministerisjos isgalvotu savartyne esantciu privaciu siuksliu rusiuotoju (MBA),kurie ir sukelia vartu mokesti.tik vienas instrumentas musu miesto rankose-saziningas rusiavimas ir nedarymas savartynu salia konteineriu.

    • Atsakyti
    • Aišku. Tai kam tada savivaldybės reikalingos jei, kaip rašote „nieko negali padaryti“. O gal tiksliau parašykite, pvz. -ką bent bandė padaryti? Tobula demagogija pas Jus.

      • Atsakyti
  • Nuosavam name rūšiuojam, konteinerių per mėnesį net nepripildom.. Paskaičiuota, jog individualiems namams norma sumažėjo, tačiau kainos nežada mažinti – argi ne puiku

  • Šalia konteinerių padangas ir įvairias plastmasines detales išverčia senus automobilius nelegaliai ardantys asmenys. Kažkodėl aplinkosaugininkai visiškai nekovoja su jais. Pvz. prie Ramygalos gatvės kapinių pastoviai išdygsta krūvos mašinų panelių, gumų ir padangų. Ne iš kapinių gi tokios atliekos.

  • Draugai Rožyne gyvena nuosavame name, turi konteinerį, jį užpildo per savaitę. Visas kitas šiukšles veža į bendrus konteinerius.

    • Atsakyti
  • Nu jo, kraukit viską ant daugiabutininkų. Tik nenustebkit kada sulaukę Laisvės a. piketo.

  • Tikrai reikia piketo dėl šiukšlių. Kaip nuostolinga šiukšles išvežti? Rūšiuojam- gatavai gauna antrines žaliavas- už jas gauna pajamų. Ir dar visokie reikalavimai, filmavimai. Žinot mielieji, aš tvarkau už DYKĄ miestą- prie daugiabučio turiu gėlyną, už savo pinigus perku ir sodinu gėles. Bet nuravėjus neturiu kur dėti žalių atliekų. Tai žalias atliekas gal su autobusu man vežti iki tos aikštelės- mašinos aš neturiu. Netvarkysiu, pasiuskit. Gražaus miesto niekam nereikia.

    • Atsakyti
  • Nu atsikrato gyventojai siuksliu kazkur kitur,kad tik ne namuose-taigi kiekvienas siuksliu konteinerio isvezimas kainuoja.

Rodyti visus komentarus (15)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų