Atlaiduose Krekenavoje politikai ne tik meldėsi

Atlaiduose Krekenavoje politikai ne tik meldėsi

Žolinės atlaidai pirmadienį Krekenavos bazilikoje sutraukė tūkstančius žmonių. Nemažai iš čia kilusių ir po visą Lietuvą išsibarsčiusių krašto gyventojų, gimtinėje turinčių tėvus ar gimines, atvyko iš anksto – juk Krekenavoje Žolinė švenčiama nuo pat šeštadienio.

Žolinės atlaidai Krekenavos bazilikoje. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.

Visi susirinkusieji į Žolinės atlaidus netilpo Krekenavos bazilikoje klausyti Šv. Mišių. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.

 

Šeštadienį Krekenavos bazilikoje buvo meldžiamasi už ligonius, sekmadienį – Jaunimo ir šeimų dieną – tikintiesiems bažnyčioje koncertavo žinomas šalyje bosas Liudas Mikalauskas ir pianistė Audronė Juozauskaitė. Jie atliko dainas, sukurtas pagal šventojo, popiežiaus Jono Pauliaus poeziją. Sakralinės muzikos koncertas buvo skirtas šio iškilaus dvasininko atminimui.

 

Į atlaidus – paskui premjero kortežą

Pirmadienį, dar likus daugiau kaip valandai iki pusiaudienį numatytų Šv. Mišių Krekenavos bazilikoje, nuo Panevėžio Krekenavos link nusidriekė automobilių kolona. Tik susidarė ji ne vien dėl į atlaidus plūstančių tikinčiųjų gausos: policijos su švyturėliais lydimas, nuo Vilniaus pusės įsuko juodas premjero Algirdo Butkevičiaus limuzinas. Pastarojo vairuotojas uoliai laikėsi kelio ženkluose nurodytų greičio apribojimų, tad iš paskos važiuojantiems automobiliams nebuvo kaip paspausti greičio pedalų – mėginančių lenkti Vyriausybės galvos kortežą neatsirado.

Tiesa, kaip netrukus paaiškėjo, premjeras buvo ne vienintelis į Krekenavą sekmadienį skubėjęs politikas.

Jau Krekenavoje, ant garsiosios bazilikos laiptų, tikinčiuosius pasitiko tautiniais rūbais vilkinčios merginos. Jos dalijo gėlių puokšteles, visiems linkėjo geros šventės ir šypsodamosios purtė galvą, kai kas nors norėdavo mainais įduoti nedidelę auką už šventinį žolynų ryšelį – juk tokia tradicija. Tik akylesnieji, pamatę prie puokštės prisegtą kortelę su vienos Seimo narės, vėl ketinančios į jį kandidatuoti, sveikinimais, sumojo, kad ne bažnyčios iniciatyva čia tokios sutiktuvės. Juolab kad ir pati politikė, apsitaisiusi tautiniais rūbais, įeinantiesiems į baziliką puokšteles dalijo.

Vietos gyventojai juokavo dabar jau tikrai žinantys, kad šie metai – rinkimų, mat tradiciškai prieš kiekvienus rinkimus politikai rodo išskirtinį dėmesį jų miesteliui ir bazilikai per didžiuosius atlaidus.

Žolinės atlaidai Krekenavos bazilikoje. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.

Politikų bandymų pasireklamuoti per atlaidus dažnas ir nepastebėjo šventiniame šurmulyje. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.

 

O kad atlaidai Krekenavoje išties didūs, neginčys niekas. Visi susirinkusieji netilpo bazilikoje klausyti Šv. Mišių, kurias laikė šeši vyskupai : Linas Vodopjanovas, naujasis Panevėžio vyskupijos ganytojas, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupijos augziliaras Kęstutis Kėvalas, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Žmonės dėkojo dangui už gražų orą, kad net ir nepatekę į šventovės vidų galėjo jose dalyvauti: Šv. Mišios buvo transliuojamos per garsiakalbį, tad kai kurie dvasininkų žodžių klausėsi ir susėdę ant žolės pasitiestų paklotų.

Beje, naujajam Panevėžio vyskupui L. Vodopjanovui krekenaviškiai iškilmingas sutiktuves surengė dar sekmadienį miesto aikštėje ir palydėjo iki bazilikos. Vyskupo garbei vietos gyventojai žolynais išpuošė tiltą, kuriuo jis ėjo.

Kaip ir dera per Žoline, aukšti dvasininkai pašventino tikinčiųjų atsineštus žolynus, derliaus vaisius. Šįmet jie, be kita ko, kvietė melstis ir už taiką bei ramybę pasaulyje, už tai, kad etninės grupės, valstybės nustotų tarpusavyje kariauti.

 

Naujovė – piligrimo pasas

Bažnyčia Žoline laiko pačia seniausia ir garbingiausia Švč. Marijos švente. Pagal katalikišką tradiciją tikima, kad tą dieną Marija su kūnu ir siela buvo paimta į dangų.

Etnologai gi sako, kad Žolinė buvo švenčiama dar pagonybės laikais ir tik įvedus krikščionybę tapo bažnytine švente – Bažnyčia prisitaikė nemažai senesnių tradicijų, susijusių su svarbiausių lauko darbų pabaiga, su vasaros ir rudens sandūra.

Vyskupas L. Vodopjavonavas prieš didžiuosius atlaidus tikintiesiems priminė, jog šiuose popiežiaus Pranciškaus paskelbtuose Jubiliejiniuose Gailestingumo metuose Krekenavos bazilika yra ir Gailestingumo šventovė.

„Žolinės atlaidų šventimas kartu su Mergele Marija ir Ja pasitikinčių bendruomene dovanoja mums širdies ir sielos atgaivą, išlaisvina mus iš baimių, neramybės, nesaugumo ir kaltės. Tam reikia tik išdrįsti kartu su Marija priartėti prie Jos Sūnaus Jėzaus Kristaus ir pasisakyti, kad norime patirti Tavo, Dieve, gailestingumą ir atleidimą“, – sakė jis.

Žolinės atlaidai Krekenavos bazilikoje. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.

Naujajam Panevėžio vyskupui Linui Vodopjanovui krekenaviškiai Žolinės išvakarėse surengė iškilmingas sutiktuves. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.

 

Vyskupas kalbėjo, kad akivaizdžiausias gailestingumo troškimo ženklas šiuose Gailestingumo metuose yra įžengimas pro Gailestingumo duris. Jo Ekscelencija patikino, kad Gailestingumo durys Krekenavos bazilikoje, taip pat ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, yra plačiai atvertos ne tik Žolinės atlaiduose, bet ir visus šiuos metus.

Vyskupo teigimu, tikroji atlaidų dvasia – tai patyrimas, kad Dievas niekada nenustoja mūsų laukęs susitikimui ir gyvenimą keičiančiam atnaujintam santykiui. L. Vodopjavonas kvietė visus patirti ir sustiprinti tikėjimą, kuris mums padeda nepalūžti gyvenime.

Krekenavos bazilikos šventoriuje visiems norintiesiems buvo dalijami piligrimo pasai, išleisti Gailestingumo jubiliejaus proga. Juose nurodytos šventovės, tarp jų ir Krekenavos Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra, kurias piligrimai kviečiami aplankyti.

Pasuose paliktos vietos kiekvienos šventovės antspaudams.

Krekenavoje žolinės atlaidų dalyviai, išsėmę piligrimų pasus, gavo ir pirmąjį antspaudą. Šiuos dalijusios vienuolės sakė, kad jie niekuo neįpareigoja ir nesuteikia jokių lengvatų. Tai tiesiog savotiški tikinčiųjų dvasiniai gidai.

 

Stebino didžiulė mugė ir nemažos kainos

Krekenavoje per Žolinės atlaidus tradiciškai vykstanti mugė šiemet dar labiau išsiplėtė – prekybininkų palapinės nusidriekė link pat apžvalgos bokšto į baziliką vedančiame kelyje.

Ant prekystalių buvo galima rasti pačių įvairiausių maisto produktų, pradedant sūriais, žuvimi, konditerijos gaminiais, ir baigiant dešromis. Viena paklausiausių prekių buvo vadinamieji kermošiaus saldainiai, kainuojantys nuo 20 centų iki 2 eurų. Kai kurie pirkusieji neslėpė jų net nevalgysiantys ir vaikams laižyti neduosiantys, o tiesiog kuriam laikui pasidėsiantys namuose – kaip atlaidų simbolį.

 

Žmonės rikiavosi prie naminės duonos pardavėjų, ypač prie vieno vyriškio, prekiavusio tamsiais, kvepiančiais, didžiuliais duonos kepalais. Bes pirko ne kiekvienas. Plonesnės piniginės savininkus gąsdino duonos kaina – 5 eurai už kilogramą. Viena pirkėja, pamačiusi, kad už palyginti nedidelį duonos gabalėlį teks pakloti 5,65 euro, pardavėjo paprašė paieškoti mažesnio. „Čia ir taip mažas – mažesnių nebeturiu, baigiu viską išsiparduoti“, – į kalbas nesileido šis.

Žmonės kraipė galvas ir vertindami žuvies kainas. Šią vasarą atostogavusieji pajūryje tikino, kad Krekenavoje, mugėje, jos gerokai aukštesnės.

Žolinės atlaidai Krekenavos bazilikoje. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.

Kokie gi atlaidai be mugės? A. BANKAUSKAITĖS nuotr.

 

Tautinėmis juostomis ir kitais austais tautiniais atributais prekiaujanti panevėžietė Urtė Salikaitė tik šypsojosi matydama apgultas maisto produktų, įvairių daiktų palapines. Pasak merginos, jos prekėmis masės niekada nesidomėjo ir nesidomės. Tačiau U. Salikaitė prasta prekyba nesiskundė.

Džiaugėsi, kad per tris dienas pavyko parduoti ne taip mažai gaminių, kurie visi išausti jos, mamos ir tėčio rankomis.

U.Salikaitė pasakojo, kad juostų ir kitų austinių gaminių įvairioms progoms neretai užsisako mišrios lietuvių ir užsieniečių šeimos.

Atlaidų dalyviai neaplenkė ir Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo palapinės. Jo vadovė Rita Vaitkienė sakė, kad per nepilnas tris dienas kraujo paaukojo apie pusšimtis įvairaus amžiaus žmonių.

„Mes jau penkti metai per Žolinę organizuojame donorystės akciją Krekenavoje ir visada mums tai būna ne darbas, o šventė, nes čia susirenka nepaprastai geranoriški žmonės. Tvyro labai gera atmosfera“, – kalbėjo gydytoja.

Inga SMALSKIENĖ

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų