Savivaldybės pasiūlyta vieta Panevėžio LEZ pasirodė per maža gamyklai statyti net 40 ha ieškojusiam stambiam investuotojui.

Atidavė aukso kiaušinį

Atidavė aukso kiaušinį

Strategiškai patogi Panevėžio geografinė vieta – pagrindinė korta, išnaudojama investuotojams vilioti, pasirodo nesanti tokia galinga, kai į šį regioną koją bando kelti pramonės gigantas.

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių – Vakarų medienos grupė (VMG), šimtamilijoninėms investicijoms nusižiūrėjusi Panevėžį būtent dėl patogaus susisiekimo su Skandinavija ir Vakarų Europa, vis dėlto naujai gamyklai su 400 darbo vietų statyti pasirinko Akmenės laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Investuotojas teigia, jog Aukštaitijos sostinė neišgalėjo jam pasiūlyti ne mažesnio nei 40 ha sklypo.

Rinkosi tuos, kurie laukė

Akmenė gali švęsti sulaukusi stambaus žaidėjo. Čia VMG ketina investuoti 180 mln. eurų – iki 2020 metų žada pastatyti medžio drožlių gamyklą, o vėliau – ir baldų gamybos įmonę. Investuotojas planuoja akmeniškiams sukurti apie 400 naujų darbo vietų.

„Svarstydami, kuriame rajone plėstis, pasirinkome tą, kuriam reikia investicijų ir gyvybės“, – žiniasklaidai yra teigęs VMG valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas.

VMG grupę sudaro pagrindinė bendrovė VMG ir keturios jos antrinės įmonės. Grupė turi gamyklas Klaipėdos mieste ir rajone, Baltarusijoje. Didžiąją dalį produkcijos VMG parduoda Švedijos „Ikea“ įmonėms. 2016-aisiais VMG uždirbo 16,403 mln. Eur pelno – 7,3 proc. daugiau nei 2015 metais.

„Paprastas, primityvus dalykas – Panevėžyje mums buvo per mažas plotas ir tiek. Ieškojome mažiausiai 40 ha sklypo su geležinkeliu greta, parengtu detaliuoju planu. Akmenė visa tai turėjo. Ta Savivaldybė buvo labiau pasiruošusi priimti didelius investuotojus“, – „Sekundei“ aiškino S. Paulauskas.

Verslas nelaukia

Milžiniško sklypo naujam medienos pramonės lopšiui ieškojusiai kompanijai Panevėžys išgalėjo savo laisvojoje ekonominėje zonoje pasiūlyti vos 15 ha.

Aukštaitijos sostinėje VMG būtų tekę rūpintis trūkstamą plotą prisidurti nuperkant sklypus iš privačių žemės savininkų, pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į pramoninę, rengti sklypo detalųjį planą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Toks kelias investuotojui pasirodė nepriimtinas dėl didelių laiko sąnaudų. Pasak S. Paulausko, tokia procedūra būtų užtrukusi apie porą metų.

„Ilgai sprendėme dėl Panevėžio, bet čia būtume tiek praradę laiko, kad nebūtume sugebėję įvykdyti įsipareigojimų jau kitų metų gale Lietuvoje pradėti gaminti konstrukcinę medžiagą. Panevėžyje visi dėl mūsų stengėsi, ir Savivaldybė, ir LEZ valdytojai, bet įvertinome laiko sąnaudas“, – teigė VMG valdybos pirmininkas.

Gamyklos statybas Akmenės rajone kompanija planuoja pradėti jau šių metų gegužę.

Panevėžio nepasirinkęs investuotojas ramina, kad Aukštaitijos sostinėje esą ir taip daug pramonės įmonių, o Akmenėje jų trūksta.

VMG šimtus žmonių žadančiai įdarbinti gamyklai vietos taip pat žvalgėsi ir Šiauliuose bei Visagine.

Panevėžiui ne pagal išgales

Panevėžio LEZ iš viso sudaro 47 ha. Iš jų 12 ha skirti infrastruktūrai ir netinkami statyboms. Iš kitų 35 ha šiuo metu išnuomota maždaug pusė.

Tačiau LEZ direktorius Rokas Krivonis pripažįsta, kad netgi jei VMG reikalingo dydžio žemės sklypo klausimas būtų išspręstas, nebūtų suspėta sukurti stambiam investuotojui reikalingos infrastruktūros.

„Jiems reikėjo didelių elektros pajėgumų. Pastatyti paprastą transformatorinę nebūtų užtekę. LEZ esami investuotojai sunaudoja 20 kartų mažiau elektros, nei VMG būtų reikėję“, – tvirtino R. Krivonis.

Potencialus investuotojas pasirinko kitą rajoną po dvi savaites trukusios intensyvios analizės.

Siūlė, ką galėjo

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos teigimu, esą buvo padaryta viskas, kas įmanoma, o vietos verslo plėtrai ieškančių investuotojų pasirinkimą lemia daugelis veiksnių: darbo jėga, verslui suteikiamos lengvatos, patogesnis sklypas ir kiti niuansai.

„Negalime kaltinti, kad Panevėžys kažko nepasiūlė. Ką turėjome, tą pasiūlėme“, – sako R. Pauža.

Administracijos direktorius pripažįsta, jog žemės klausimas yra vienas iš stabdžių verslo plėtrai ir investicijoms į regionus: laisvų valstybinės žemės sklypų nėra, o nuosavybę susigrąžinusiems privatiems savininkams Savivaldybė neturi jokios įtakos. Anot R. Paužos, didelis palengvinimas savivaldybėms būtų, jei savo teritorijose pačios valdytų žemę ir galėtų priiminėti atitinkamus sprendimus.

„Dabar žemė arba valstybinė, arba privati. Mes investuotojui galime pasiūlyti tik LEZ“, – teigė R. Pauža.

Anot jo, laisvos valstybinės žemės stygius kiša koją ne tik pritraukiant naujų investicijų, bet ir regionuose jau veikiančioms įmonėms.

„Besiplečiančiam verslui prireikus papildomo žemės ploto, mes net negalėtume organizuoti aukciono. Įstatyme įtvirtinta, kad kol nebaigtas žemės nuosavybės atkūrimas privatiems savininkams, negalima aukciono būdu pardavinėti žemės sklypų. Tokių investicijas stabdančių veiksnių yra ir daugiau. Kalbame, kad reikia skatinti regionus, kurti juose darbo vietas, bet reikia ne kalbų, o realių veiksmų“, – problemą mato R. Pauža.

Ramygaloje šalia judraus kelio „Via Baltica“ įkūrusi pramonės parką Panevėžio rajono savivaldybė jame dar neturi nė vieno investuotojo.

Žemės nerado ir rajone

VMG didžiulio laisvo sklypo gamyklai žvalgėsi ir Panevėžio rajone, tačiau ir čia neatsirado tokio, kuris atitiktų medienos plokščių gamintojo reikalavimus.

Rajono meras Povilas Žagunis pripažįsta, jog visgi strategiškai patraukli vieta, kelias „Via Baltica“ ir būsimoji „Rail Baltica“ vėžė, kuo verslą vilioja Panevėžio miestas ir rajonas, dar toli gražu nėra viskas, ko reikia investuotojui.

VMG pageidavo sklypo greta geležinkelio. Rajone tokio laisvos valstybinės žemės sklypo neatsirado, o privatūs investuotojo nedomino.

Dėl verslui patrauklių sklypų stygiaus Panevėžio rajonas stambų investuotoją praranda nebe pirmą kartą. Prieš porą metų žemės reikalai sužlugdė įmonės, nusiteikusios rajone statyti padangų gamyklą, planus. Tąkart 40 ha ploto ieškojusi kompanija buvo nusižiūrėjusi tris privačius sklypus. Dviejų savininkai sutiko juos parduoti už verslininkui priimtiną kainą, tačiau trečiajam užsiprašius dvigubai daugiau, investuotojas atsisakė planų kurtis Panevėžio rajone.

Ramygala nesuklestėjo

Magiškais magnetais, į savivaldybes pritraukiančiais investuotojų, netapo ir kadaise kaip grybai po lietaus dygę bei brangiai kainavę pramonės parkai.

Lietuva kaip vieną iš būdų pritraukti investicijų pasirinkusi naujų pramonės teritorijų kūrimą, po žeme užkasė 56,53 mln. eurų. Tiek valstybei ir Europos Sąjungai kainavo šalyje įrengti septynias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) ir penkis pramonės parkus. Visgi dalis šių brangiai kainavusių teritorijų tapo ne žadėtais verslo lopšiais, o chrestomatiniais europinės paramos iššvaistymo pavyzdžiais.

Ramygaloje, šalia judraus kelio „Via Baltica“, įkūrusi pramonės parką Panevėžio rajono savivaldybė jame dar neturi nė vieno investuotojo.

Šį 8,5 ha vadinamąjį verslo lopšį 2015-aisiais Savivaldybė už 3 tūkst. 270 eurų metinį mokestį išnuomojo nekilnojamojo turto plėtotojai bendrovei „Naudingas plotas“.

Dar kelių dešimčių arų sklypą už 151 eurą per metus aukcione 80-iai metų išsinuomojo vietos ūkininkas.

Taigi daugiau nei 4,6 mln. eurų kainavęs pramonės parkas Panevėžio rajonui kol kas uždirba 3 tūkst. 421 eurą per metus.

Sutartis kol kas bevertė

Pasak P. Žagunio, Savivaldybė ne kartą rašė raštus ir ragino įmonę „Naudingas plotas“ imtis darbo – rūpintis, kaip žadėjusi, išnuomoti pramonės parko sklypus investuotojams.

„Gavome atsakymus, kad dirba, kituose rajonuose jau išnuomoję dalį sklypų. Laukiame, gal ir mums ateis eilė“, – sako meras.

Savivaldybė turi galimybę sutarties sąlygas peržiūrėti po šešerių metų nuo jos pasirašymo.

P. Žagunis pripažįsta, kad jei situacija nesikeis, su „Naudingas plotas“ tęsti esamos sutarties Savivaldybei neapsimokės.

„Sklypo paskirtis ne mokesčius už žemę surinkti, o kurti pridėtinę vertę“, – teigė P. Žagunis.

Ramygalos pramonės parkui dar prieš kurį laiką šiokio tokio solidumo teikė metalo konstrukcijų tvora. Dabar ir jos nelikę. Ilgapirščiams pradėjus ją dalimis vogti, o policijai taip ir nesuradus kaltininkų, Savivaldybė nusprendė tvorą visai išardyti.

Komentarai

  • keistas pavadinimas, koks auksinis kiauśinis, jei tokio dydžio sklypo Panevežyje net nėra.

  • „Naudingas plotas“ ne nuomininkų ieško, o savo įmonės akcijas (su teise į valstybinės žemės nuomą) už kosminę kainą pardavinėja per NT portalus. Keista, kam Panevėžio rajono savivaldybei prireikė šių spekuliantų ???

  • Šūdas tos 400 darbo vietų tokiam miestui kaip Panevėžys, tik didžiulį plotą užimtų…. sakyčiau 4000 bus įdarbinta, tada galima būtų vadinti, kad tai aukso kiaušinis, dabar pats tas Akmenei.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų