Ar Panevėžyje bus vietos senukams?

Ar Panevėžyje bus vietos senukams?

 

Nors Panevėžyje senjorų skaičius neauga, tačiau sulaukusieji pensinio amžiaus sudaro vis didesnę procentinę visuomenės dalį.

Praėjusiais metais Aukštaitijos sostinėje gyveno 19337 panevėžiečiai, vyresni nei 65-erių, tai yra 22 proc. miesto gyventojų. Kasmet Panevėžiui netenkant vidutiniškai 1700 žmonių, dabar čia belikę 88 tūkst. gyventojų. Demografinės tendencijos ir migracija labiausiai praretino darbingo amžiaus asmenų grupę – Panevėžys kasmet vis labiau virsta senjorų miestu. Bendra senėjimo tendencija akivaizdi visoje šalyje. Prognozuojama, kad Lietuvoje daugiausia senjorų, palyginti su jaunesne visuomenės dalimi, bus nuo 2030 iki 2040 metų. Socialinės paslaugos senjorams tampa viena esminių nūdienos aktualijų.

Panevėžio savivaldybė trina rankas: miestas darosi įdomus jau ir privatiems socialinių paslaugų teikėjams. Į Aukštaitijos sostinę dar pernai dėmesį atkreipė vietos senelių globos namams besižvalgantys investuotojai iš Prancūzijos. Kol kas jie analizuoja rinką.

Senukus lanko namuose

O ištisą parą, septynias dienas per savaitę, senelius ir neįgaliuosius jų pačių namuose lankančios ir prižiūrinčios mažosios bendrijos įkūrėja Reda Čiplienė, panūdusi Panevėžyje atidaryti privačius savarankiško gyvenimo namus, teigia atsitrenkusi į savivaldybių ir įstatymų sieną.

R. Čiplienė buvo pirmoji Panevėžyje ir viena pionierių Lietuvoje, įžvelgusi tuščią nišą šiam specifiniam verslui vystyti.

„Kai ėmiau licenciją, Akreditavimo tarnyba dar sunkiai suprato, ką mes veiksime. Buvome pirmosios kregždės Lietuvoje, o dabar jau veikiame trečius metus ir, patikėkit, užsakymų mums tikrai netrūksta“, – pasakojo R. Čiplienė.

Penkių žmonių komanda vos spėja suktis. Mažosios bendrijos klientai – neįgalūs asmenys, seneliai, kuriems dėl sveikatos ir amžiaus problemų jau sunku savimi pasirūpinti. Specialistai juos lanko namuose, teikia socialines ir medicinines paslaugas ištisą parą, be jokių laisvadienių.

„Valdiškos įstaigos socialinis darbuotojas turi jam nustatytas darbo valandas. Bet juk žmogus neišbus nuo penktadienio iki pirmadienio ryto su tom pačiom sauskelnėm dėl to, kad priskirtam darbuotojui priklauso turėti savaitgalį“, – sako R. Čiplienė.

Praėjusiais metais Aukštaitijos sostinėje vyresni nei 65-erių gyventojai sudarė 22 proc. miesto visuomenės. Bendra senėjimo tendencija akivaizdi visoje šalyje. Prognozuojama, kad Lietuvoje didžiausias procentas senjorų bus nuo 2030 iki 2040 metų.
„Sekundės“ archyvo nuotr.

Atsakymas šokiravo

Idėją prižiūrėti savimi pasirūpinti neįstengiančiuosius jų pačių namuose anksčiau farmacijos srityje dirbusi R. Čiplienė nusižiūrėjo nuo norvegų – jos medikė brolienė darbuojasi Norvegijoje.

Trejus metus į namus pas neįgalius, sveikatos bėdų turinčius klientus važinėjanti verslininkė teigia matanti, kad Panevėžyje tokių paslaugų nebepakanka. R. Čiplienė neabejoja, jog mieste pasiteisintų privačių savarankiško gyvenimo namų modelis. Tokioje įstaigoje sveikatos ir jėgų neturintys senukai, neįgalieji galėtų jaustis kaip namuose, tik visada šalia būtų specialistai, kurie jais pasirūpintų.

„Vienišas žmogus nebegali nei pasikūrenti, nei malkų atsinešti, kitas gal po operacijos negali savimi pasirūpinti, negali vienas būti namie, o čia, padedamas kitų, galėtų gyventi. Dabar teikdami paslaugas namuose matome, kad Panevėžiui tokia įstaiga, kur to paties likimo žmonės galėtų apsigyventi, labai reikalinga“, – sako verslininkė.

Panevėžietė apskaičiavo, kad mažoji bendrija būtų pajėgi įsteigti 6-10 vietų tokius namus.

Didžiausia kliūtis šią viziją paversti realybe, pasak R. Čiplienės, reikalingos patalpos. Jas nusipirkti iš karto sumokėdama visą sumą, anot verslininkės, mažoji bendrija neišgalėtų, mat nemažų investicijų reikia ir patalpoms pritaikyti senjorų bei neįgaliųjų poreikiams.

Todėl verslininkė šią idėją nusprendė pasiūlyti savivaldybėms. Ji pripažįsta nesitikėjusi tokio pokalbio, koks įvyko miesto Socialinių reikalų skyriuje.

„Su kolege dviese nuėjome pas skyriaus vedėją Viktorą Michailovą. Pasirodo, buvo paskutinė jo darbo diena. Mums tiesiai šviesiai pasakė, kad Panevėžyje nėra poreikio tokiems savarankiško gyvenimo namams, miestui tokių paslaugų nereikia“, – pasakojo R. Čiplienė.

Naudinga ne tik verslui

Verslininkė nesudėjo rankų ir beldėsi į rajono Savivaldybės duris.

„Prašėme patalpų Vadoklių mokykloje, pardavinėjamame Ėriškių mokyklos pastate. Mes neturime lėšų jų iš karto nupirkti, o skolintis nenorime. Mums būtų priimtiniausia gauti patalpas išperkamosios nuomos būdu – tvarkingai mokėtume įmokas, būtų ir mums patogu, ir nenaudojamo nekilnojamojo turto turinčioms savivaldybėms. Juk mes ir aplinką sutvarkytume, ir tų savivaldybių gyventojams taip reikalingą paslaugą teiktume“, – įsitikinusi savarankiško gyvenimo namų vizijos nepaleidžianti R. Čiplienė.

Visgi, anot jos, nors rajono Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis bendravo geranoriškai, galutinis rezultatas nuvylė.

„Specialistė išaiškino, kad mūsų mažoji bendrija yra pelno siekianti organizacija, o su tokia Savivaldybė negali sudaryti išperkamosios nuomos sutarties. Labai keista situacija. Mes gi neprašome patalpų už dyką, siūlome mokėti išperkamąją nuomą“, – pasakojo R. Čiplienė.

Įstatymo rėmuose

Miesto ir rajono savivaldybių vadovai vienbalsiai tvirtina: senstant visuomenei, auga senjorų priežiūros poreikis. Visgi, kaip pripažįsta E. Lunskis, ne visiems planuojantiesiems užpildyti šią nišą įstatymai yra palankūs.

„Savivaldybė gali patalpas suteikti tik tais būdais, kuriais mums leidžia įstatymas, o išperkamoji nuoma jame nenumatyta. Su R. Čipliene aptarėme įvairius variantus. Siūlėme patalpas Ėriškių mokykloje, dar ir kitur, jei ne pirkti, nors nuomotis. Bet ne išperkamąja nuoma“, – aiškino administracijos vadovas.

Rajone veikia vieninteliai savarankiško gyvenimo namai Ramygaloje. Juose dvidešimt vietų, tačiau dabar visos užpildytos.

„Bendra tendencija, kad tokių paslaugų poreikis auga. Ir dienos centrų, ir savarankiško gyvenimo namų“, – sako E. Lunskis.

Įgauna pagreitį

Panevėžio mieste savimi nepajėgiantiems pasirūpinti seneliams kol kas skirta tik viena įstaiga – Šv. Juozapo globos namai. Juose vienu metu gyvena 90 asmenų. Patekti į juos nėra paprasta. Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus duomenimis, šiuo metu eilėje laukia net 10 senukų.

Nors Socialinių paslaugų įstatymas numato galimybę rinktis bet kurią globos įstaigą visoje Lietuvoje, savimi nebepajėgiančius pasirūpinti senukus artimieji stengiasi įkurdinti kuo arčiau jų pačių. Todėl vietos Panevėžyje būna pasiryžę laukti tiek, kiek reikės – kartais pakanka kelių mėnesių, o kartais laisva vieta atsiranda ir po metų.

Šv. Juozapo globos namai irgi rengiasi iki 2020 m. atidaryti savarankiško gyvenimo namus. Juose vienu metu galės įsikurti šeši gyventojai.

O po poros trejeto mėnesių dar 40 vietų senelių globos padalinys duris turėtų atverti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžiuose Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose. Pastarieji pertvarkyti iš buvusios vaikų globos įstaigos, kai jų gyventojai – vaikai iš masinių globos namų perkelti gyventi į šeimynas.

Laukia prancūzų atsakymo

Panevėžio savivaldybės vicemeras Aleksas Varna teisinasi apie panevėžietės privačią iniciatyvą įkurti mieste savarankiško gyvenimo namus senukams net negirdėjęs.

„Pasiūlyčiau verslininkei dar kartą aptarti tą klausimą“, – sako vienas iš miesto vadovų.

Anot A. Varnos, tebelaukiama atsakymo ir iš Prancūzijos verslininkų.

Savivaldybė ir Prancūzijos kompanijos OPI CONSEIL prezidentas Nicolai Kobliakov dar vasarą pasirašė ketinimų protokolą dėl senjorų kvartalo Panevėžyje. Vakarinėje miesto zonoje numatoma statyti nuo dvejų iki 10-ies šeimos namų, kuriuose galėtų apsigyventi bent 14–70 žmonių. Visgi pasirašytas dokumentas dar niekuo neįpareigoja, o investuotojas, pasak A. Varnos, tebeanalizuoja situaciją.

„Panevėžyje auga pensinio amžiaus gyventojų dalis ir senelių globos namų plėtra darosi miesto prioritetine sritimi. Pats esu susidūręs su slauga. Seną mamą slaugėme namuose ir žinau, kokia tai atsakomybė ir rūpestis. Vaikams, anūkams reikia į darbą važiuoti, po darbo patiems pailsėti. Namuose slaugomas senas žmogus, o ypač nepakylantis iš patalo, negaus tokios kokybiškos priežiūros, kokią suteikia specialistai globos namuose“, – teigia A. Varna.

Komentarai

  • Panevėžys turėtų ne apie robotiką svaigti, bet realiai galvoti ir planuoti, kas tais visais seneliais pasirūpins. Reikia ne 90 vietų glohos namų, o 900.

  • Džiugu, kad tokių žmonių tik atsiranda – nereiktų jų stabdyti, o padėti jiems.

  • koks jis prancūzas su rusiška pavarde? Ar atsiras tuose namuose lietuviams vietos?

  • Jei jau iškilo toks klausimas, vadinasi tikrai reikalingi tokie namai. Aš jau matau vietą tiems namams. Manau buvusi Verdenės mokykla Parko gt. labai butų tinkama vieta, netoli parkas. Kasmet čia kareivius suveža, šaudo aplink ir žmones gąsdina. Jau geriau būtų namai tokiems seneliams. O ir darbo vyresnėms moterims atsirastų, kas yra labai aktualu mūsų mieste. Pagarba tiems žmonėms už tokįą idėją senukų ir neįgaliųjų atžvilgiu.

  • dirbantys jie zmoniu negirdi ir net gi neklauso. Jiems rupestis kaip laimet rinkimus o po to laabai siltai sedet. Jiems juk pagalbos nereikia o jei prireiks-pinigu turi, nusipirks.

    • Atsakyti
  • Senjorų kvartalą reikėtų kurti esamoje Verdenės mokykloje (Parko g. ), prie Karkos mokyklos , tokį pasiūlymą parašė ir komentatorė Angėlė. Vieta rami , nelabai toli parkas. Tai tokias svarbias iniciatyvas vicemeras pamiršo ? Ši iniciatyva ,dėl senelių namų įkūrimo yra 100 kartų svarbesnė už tas visokias
    ROBOTIKAS, tegul nepamiršta to ir tie , kurie dabar sėdi vadovo paste , bet sako-nieko negirdėję… reikia tada jų paklausti : gal pamiršote kada gimėte ir kiek dabar jums metų…??? Slaugos namuose prie Raudonos bažnyčios su senelių patalpinimų yra sena problema, nes atvežtieji ligoniai paliekami gulėti ligoninės kolidoriuje savaitėmis, kai kurie tenai ir plaučių uždegimais suserga ir perserga , o kada į palatas turi būti įkeliamas – tai visiems neaiškus grafikas ….??
    Vien dėl to , kad nėra rimtos pagalbos seniems žmonėms Panevėžyje – reikalinga skubiai, ne eilės tvarka, esamam valdovui A.Varnai skubiai spręsti tą klausimą. Tikimės rezultatų .

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų