Ar įmanoma užbėgti širdies ligai už akių

Ar įmanoma užbėgti širdies ligai už akių

„Vienas pasaulis, vieni namai, viena širdis“. Būtent tokiu šūkiu visoje planetoje Pasaulio sveikatos organizacija bando atkreipti dėmesį į lyg epidemija plintančias širdies ir kraujagyslių ligas.

Širdies ir kraujagyslių ligos pasaulyje kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių ir šis skaičius, deja, vis auga. Manoma, kad 2030 m. jis gali pasiekti 23 mln. mirčių per metus.

Iš karto derėtų paneigti visuomenėje pasklidusį mitą, kad širdies ligos ir insultas dažniausiai pasitaiko tik tarp vyresnio amžiaus vyrų ir pasiturinčių žmonių. Moterų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis tiesiog yra nepakankamai įvertinama.

Pavyzdžiui, Lietuvoje 2011 m. iš visų mirusių vyrų – 48 proc. mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o moterų nuo kraujotakos sistemos ligų mirė net 65 proc. Širdies ir kraujagyslių ligos tapo pagrindine moterų mirties priežastimi.

Pažeidžiamos moterys

Visame pasaulyje plačiai kalbama apie aktualią problemą – didėjantį moterų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau tik trečdalis moterų žino, kad širdies ligos – didžiausia jų sveikatos problema. Kokios gi priežastys galėjo nulemti šiuos pokyčius?

Visų pirma įtakos turėjo gyvenimo būdo pokyčiai. Rūkymas, alkoholio, narkotikų ar kitų kenksmingų medžiagų vartojimas, psichosocialinis stresas gali baigtis moters sveikatos pablogėjimu. Taip pat širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina kontraceptikai.

Mitybos pokyčiai. Vienas iš svarbių rizikos veiksnių – padidėjusi klubų ir liemens apimtis, netinkama mityba. Šiandienos pasaulyje pilna perdirbtų maisto produktų, kurie nepakankamai aprūpina moters organizmą maistinėmis medžiagomis. Dauguma moterų vartodamos šiuos produktus ignoruoja tokius produktus kaip švieži vaisiai ir daržovės. Neigiamą įtaką sveikatai turi ir įvairių, nesubalansuotų dietų laikymasis.

Kūno masės indeksas yra svarbus rodiklis nustatant įvairias ligas, tarp jų ir širdies ir kraujagyslių ligas. Jei kūno masės indeksas nėra aukštas, sumažėja ir rizika susirgti šiomis ligomis.

Mokslininkų ištirta, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas riebiu ir saldžiu maistu.

Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis didelis, didesnė ir širdies ligų rizika. Dažnas produktų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų arba cholesterolio, vartojimas didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį bei skatina aterosklerotinių plokštelių susidarymą arterijose, o tai gali sukelti širdies ligas.

Tyrimais įrodyta, kad produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulinių medžiagų daug nesmulkintuose javuose, avižose, sėlenose, miežiuose, pupose ir daugelyje vaisių bei daržovių. Vaisiuose ir daržovėse taip pat gausu antioksidantų, kurie gali sumažinti širdies ligų riziką.

Omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio lygį ir širdies ligų riziką. Puikūs omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai yra riebiosios žuvys (silkė, skumbrė, lašiša, sardinė ir upėtakis), daiginti kviečiai, rapsų ir sėmenų aliejus.

Nustatyta, kad mononesotieji riebalai mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį nemažindami didelio tankio lipoproteinų kiekio. Puikus mononesočiųjų riebalų šaltinis yra riešutai, alyvuogių aliejus, alyvuogės, moliūgų sėklos ir avokadai.

Sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, kad riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 35 proc. (20–35 proc.) paros maisto davinio energinės vertės. Produktai, kuriuose gausu cholesterolio – pienas, kiaušiniai, sūris ir mėsa – neturėtų būti išbraukti iš vartotinų produktų sąrašo, bet jų turi būti vartojama saikingai.

Ignoruoja judėjimą

Neabejotinai, savo daro sėslus gyvenimo būdas. Kai kurios moterys tiesiog nemėgta aktyvios veiklos, yra ignoruojamas bet koks judėjimas pėsčiomis. Nepakankamas fizinis krūvis – labai svarbus širdies ligų rizikos veiksnys. Reguliarus mankštinimasis mažina bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų, blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, didina didelio tankio lipoproteinų, gerojo cholesterolio kiekį, mažina insulino rezistenciją, gerina gliukozės toleranciją, apsaugo nuo metabolinio sindromo, antrojo tipo cukrinio diabeto, teigiamai veikia krešėjimo sistemą.

Judėjimas padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį. Be to, tai būtina nutukimo gydymo programos dalis. Fizinis aktyvumas koronarinės širdies ligos riziką sumažina tiesiogiai veikdamas širdį ir kraujagysles bei mažindamas įvairių kitų rizikos faktorių įtaką.

Kuo geresnis fizinis pajėgumas, tuo lengviau širdžiai išstumti reikiamą kiekį kraujo. Reguliariai besimankštinančių žmonių pulso dažnis retesnis, fizinio krūvio metu jis dažnėja ne taip staiga – t. y. širdis dirba gerokai taupiau, lėčiau kyla kraujospūdis, kvėpavimo dažnis. Baigus treniruotę visų rodiklių reikšmės greičiau tampa įprastinės.

 

Perspėjamieji širdies infarkto požymiai:

• nemalonūs pojūčiai krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų;

• diskomfortas ir (ar) skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;

• oro trūkumas kartu su nemaloniu pojūčiu krūtinėje;

• Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Perspėjamieji insulto požymiai:

• staigus rankos, kojos, vienos veido pusės nusilpimas;

• staigus suvokimo, kalbos sutrikimas;

• staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;

• staigus koordinacijos, pusiausvyros, eisenos sutrikimas;

• staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų