Apie ką įspėja skaudanti gerklė

Apie ką įspėja skaudanti gerklė

Gerklės skausmas – vienas pagrindinių persišaldymo simptomų. Kartais gerklė tik parausta, ją ima perštėti, bet būna ir taip, kad nebegalima nei valgyti, nei kalbėti, nei miegoti.

Labai dažnai gerklės skausmą apsunkina ir prastoka organizmo būklė – kankina pervargimas, stresas, nusilpęs imunitetas. Tada prireikia rimtesnės pagalbos. Tačiau gerklės skausmo priežasčių gali būti įvairių. Ir tik žinant tikrąją, galima pradėti gydytis.

Ryklės uždegimas

Gerklės skausmas gali būti dviejų rūšių: sukeltas ryklės uždegimo arba tonzilių uždegimo, anginos. Uždegimo tikimybę didina nusilpusi imuninė sistema, alergenai, emociniai veiksniai.

Ryklės uždegimą dažniausiai sukelia virusai, nors gali būti ir kitos priežastys – ligos, bakterijos, garsus ir ilgas kalbėjimas, dainavimas.

Tuomet jaučiamas sausumas burnoje, gerklę peršti, skauda, skausmas ypač sustiprėja valgant ar geriant.

Be to, jaučiamas bendras silpnumas, iš pradžių dažniausiai nekarščiuojama, bet vėliau temperatūra dėl ryklės uždegimo gali pakilti per 38 laipsnius karščio. Kai kada pradedama kosėti, tačiau kosulys lengvas. Tai gali tęstis net iki kelių savaičių.

Sergant angina, padidėja ir parausta tonzilės, ant jų atsiranda gelsvų taškelių ar baltai gelsvų apnašų – pūlingas tonzilitas.

Skaudėti gerklę gali ir dėl nudegimų, sergant vėžiu, leukemija, taikant chemoterapiją.

Dar viena, rodos, elementari priežastis – nuolatinis kvėpavimas pro burną. Tai gali sukelti burnos sausumą, o kartu ir gerklės skausmą. Tokie patys pojūčiai gali atsirasti ir dėl sauso aplinkos oro.

Pojūčiai – įvairūs

Kaip apibūdintumėte gerklės skausmą? Tai gali būti aštrus, pjaunantis, duriantis ar, priešingai, maudžiantis skausmas, o gal iš viso tik perštėjimas ar sausumo pojūtis.

Gali varginti viršutinės gerklės dalies, vidurinės ar apačios skausmas, abiejų pusių ar tik vienos pusės.

Laikas, kai kankina skausmas, taip pat gali būti įvairus: tik rytais arba tik vakarais, o gal visą dieną. Nustatyti tikrąją gerklės skausmo priežastį gali tik gydytojas specialistas. Todėl savarankiškai patariama gydyti tik paprasčiausius skausmus, pavyzdžiui, sausumo pojūtį, perštėjimą. Dėl sausumo dažniausiai kyla ir skausmas.

Šie pojūčiai dažniausiai sustiprėja kalbant ar iš pat ryto pirmą kartą valgant. Skausmas sumažėja ar išnyksta sudrėkinus ryklės gleivinę, pavyzdžiui, atsigėrus, o kitą rytą ir vėl pasireiškia.

Tačiau kartais dėl gerklės skausmo peršalimo nereikia kaltinti.

„Kaltas“ būna svetimkūnis gerklėje. Šiuo atveju skausmas pirmą kartą pajuntamas valgant, nes aštrus svetimkūnis gali įsirėžti į gleivinę. Dažniausiai tai žuvies ašakos arba aštrios kaulų skeveldros.

Ryjant kelis kartus iš eilės, gali susidaryti įspūdis, kad skausmas mažėja. Bet kokiu atveju labai svarbu atsispirti pagundai prastumti kaulą giliau ryjant kietą maistą – dažniausiai pasirenkama duona. Tai kartais padeda, tačiau pasislinkęs kiek toliau svetimkūnis gali įsmigti į stemplės gleivinę. O tai kur kas pavojingiau, nes kaulo galiukas gali nulūžti ir supūliuoti.

Galimos komplikacijos

Kaip išvengti gerklės skausmo? Pirmiausia derėtų neperšalti, reikia ypač saugoti kojas, kad jos nesušaltų ir nesušlaptų. Būtina vengti stresų. Jei žmogus patiria nuolatinį stresą, dažnai būna pervargęs, neišsimiegojęs, jį gerklės skausmas vargina dažniau.

Savo dienotvarkę patartina sudaryti taip, kad būtų laikomasi optimalaus darbo ir poilsio režimo.

Ypač svarbu dažnai plauti rankas, nes būtent per jas greičiausiai plinta įvairių infekcinių ligų sukėlėjai. Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, artėjant gripo epidemijai, reikėtų dažniau valyti dulkes namuose ir darbo patalpose.

Nesigydant tam tikrais atvejais galimos komplikacijos, pavyzdžiui, reumatas. Tad stiprus, ilgai trunkantis ir pasikartojantis gerklės skausmas – signalas, kad būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Pagalbos medicinos įstaigoje reikia ieškoti ir tais atvejais, jei pasidaro sunku nuryti maistą, kvėpuoti, jei kartu su gerklės skausmu pasireiškia sąnarių, ausų skausmai arba kaklo srityje patinsta, jei pakyla aukšta temperatūra, kūną išberia. Sunerimti reikėtų, kai užkimimas trunka ilgiau nei dvi savaites, kai atsikosėjama krauju ar jo pastebima seilėse.

Pagelbės vaistai

Gerklės ir burnos ligoms gydyti skirti skysčiai ir aerozoliai. Dažniausiai purškiamieji ir skalavimo skysčiai vartojami kaip dezinfekuojamieji ir uždegimą slopinantys preparatai.

Kai kurie gali būti vartojami ir profilaktiškai, jeigu uždegimas virusinis – kad peršalimas nesikomplikuotų ir neprasidėtų bakterinė infekcija. Jeigu uždegimas bakterinės ar grybelinės kilmės, tuomet šie purškiamieji ir skalauti skirti skysčiai naikina gleivinės paviršiuje esančius sukėlėjus.

Visus tirpalus ir purškiamuosius skysčius vartoti geriausia pavalgius, tada patariama mažiausiai pusę valandos nevalgyti ir negerti. Juos galima vartoti ir prieš einant miegoti.

Nuo burnos ir ryklės skausmo vartojamos ir čiulpiamosios pastilės. Kai kuriose jų esančios veikliosios medžiagos naikina bakterijas, grybelius, slopina skausmą. Tačiau skausmą malšinantis poveikis labai skirtingas – nuo silpno iki stipraus, yra net sukeliančiųjų vietinę nejautrą.

Daugelio pastilių sudėtyje būna vitamino C, medaus, mentolio, timololio, eukaliptų ar pipirmėčių aliejaus, anyžių. Visi jie sustiprina pastilių poveikį. Vieni jų didina organizmo atsparumą, kiti nesmarkiai malšina skausmą, mažina ryklės paburkimą, lengvina kvėpavimą.

Naminės priemonės

Tačiau net ir užklupus įkyriam gerklės skausmui nebūtina tuoj pat bėgti į vaistinę. Daug priemonių, kurios padės gerklei, galima rasti ir namie. Labai naudinga gerklę paskalauti šiltu ramunėlių, medetkų ar šalavijų užpilu.

Daug kas mėgsta skaudančią gerklę skalauti druskos ar sodos tirpalu, tačiau to daryti labai dažnai nepatariama – druska pernelyg džiovina gleivinę, be to, skalaujant gerklę, šiek tiek tirpalo ir nuryjama, o soda gali smarkiai sudirginti skrandį.

Skalauti gerklę šiltais vaistažolių užpilais reikia dažnai, iš pradžių kas porą valandų. Skalavimas ne tik šiek tiek dezinfekuoja, bet ir išplauna uždegimą sukeliančius mikroorganizmus, todėl, net jeigu namie nėra jokių vaistažolių, pravartu gerklę paskalauti bent juodąja arbata.

Arbatomis verta ne tik skalauti gerklę, bet ir kuo daugiau jų gerti – liepžiedžių, ramunėlių, čiobrelių arba bent paprastos juodosios arbatos. Naudinga į arbatą įdėti šaukštelį medaus – jis turi daug gydomųjų savybių, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina imunitetą.

Nuo užkimimo ir gerklės skausmo padeda išspaustos svogūnų sultys, sumaišytos su medumi. Taip pat galima gerti svogūnų vandenį (griežinėlius užpilti drungnu vandeniu, palaikyti keletą valandų) ir skalauti juo gerklę.

Be gydomųjų priemonių, svarbu pasaugoti gerklę – neperšalti, einant į lauką kaklą būtina apvynioti šiltu šaliku. Taip pat reikėtų duoti ramybę balsui. Patartina stengtis būti šiltoje aplinkoje. Peršalus būtų puiku šiltai pagulėti bent porą dienų lovoje – ramybė ir šiluma padeda organizmui, ir visos ligos tada praeina greičiau.

Bet kuriuo atveju, ypač kai ligonis karščiuoja, jam pasireiškia daugiau simptomų, o ne vien gerklės skausmas, reikia kreiptis į gydytoją. Nes tik taip galima laiku užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų