Apdovanojimų ceremonijoje – ir ašaros, ir juokas

Apdovanojimų ceremonijoje – ir ašaros, ir juokas

Jau tapo tradicija, kad artėjant gražiausioms metų šventėms Panevėžyje pagerbiami tie, kurie labiausiai stengiasi dėl miesto ir jo gyventojų. Ne išimtis ir šie metai. Ketvirtadienio vakarą Santuokų rūmuose iškilmingai apdovanoti 2016-ųjų Metų panevėžiečiai.

Agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus Šeimos namų vadovei Irmai Zabulionytei,  „Kalnapilio-Tauro grupės“ gamybos vadovui Antanui Laučiui, poetei Elvyrai Pažemeckaitei, dailininkui Ramūnui Grikevičiui ir  Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai onkologei Stasei Melaikienei įteiktos Juozo Lebednyko sukurtos skulptūrėlės. Anksčiau laureatai būdavo pamaloninami ir piniginėmis premijomis, bet šį kartą nuspręsta jų atsisakyti.

Per renginį ypatingas apdovanojimas įteiktas Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonui Romualdui Zdaniui. Jam skirta speciali dienraščio „Sekundė“ ir savaitraščio „Panevėžio balsas“ nominacija „Už žmogiškumą“. Klebonui dovanota Remigijaus Kriuko iš stiklo sukurta skulptūrėlė.

Laureatai kuklinosi ir tvirtino, kad naujasis titulas labai malonus, tačiau netikėtas. Pasak jų, mieste galima rasti daugybę žmonių, kurie Metų panevėžiečio vardo nusipelnė labiau.

Tačiau su tuo nesutiko pasveikinti atvykę svečiai. Jie kartu su apdovanotaisiais juokėsi, verkė ir laureatams negailėjo didžiausių puokščių. Jaukiame pagerbimo vakare netrūko gerų emocijų, siurprizų ir net kuriozinių situacijų.

Pagerbtas už žmogiškumą

Jau tradicija tapo, kad kasmet Metų panevėžietį renka ne tik miesto Savivaldybės sudaryta darbo grupė, bet ir dienraščio „Sekundė“ bei savaitraščio „Panevėžio balsas“ redakcija. Šį kartą be ilgų diskusijų nuspręsta pagerbti ir apdovanojimą „Už žmogiškumą“ įteikti R. Zdaniui.

Dvasininko iniciatyva parapijos namų rūsyje įrengta jauki erdvė jaunimui, prieš kiekvienas Kalėdas bažnyčią puošia išskirtinė prakartėlė, o panevėžiečiai jau spėjo pamėgti antrus metus Gyvūnų dienos proga organizuojamą minėjimą, kai dėmesys atkreipiamas į beglobių keturkojų problemą ir pašventinami žmonių atsinešti augintiniai.

Atsiimdamas apdovanojimą  kunigas ne tik dėkojo, bet ir parodė puikų humoro jausmą.

„Tikrai nesu vertas šio apdovanojimo. Galvodamas apie tai prisiminiau smagų anekdotą. Per mišias  yra momentas, kai joms vadovaujantysis skaito maldą už popiežių ir vyskupą. Sako: „Meldžiamės už Tavo tarną popiežių“. Jeigu maldą skaito pats vyskupas, jis dar prideda: „Ir mane, nevertą Tavo tarną.“ Vieną kartą šį intarpą teko skaityti šalia stovinčiam kunigui, ir jis nieko negalvodamas pasakė: „Meldžiamės už mūsų popiežių Pranciškų ir šį nevertą mūsų vyskupą.“ Po mišių vyskupas pasikvietė kunigėlį ir sako: „Kai aš sakau, kad esu nevertas – viskas gerai. Bet tu daugiau nedrįsk taip sakyti“,  – juokavo R. Zdanys.

Dvasininkas pakartojo, kad nesijaučia nusipelnęs šio apdovanojimo, tačiau džiaugiasi, kai, atlikęs kokį nors darbą ar suteikęs pagalbą, išgirsta nuoširdų padėkos žodį. Paklaustas, kaip nepritrūksta jėgų ir noro nuolat įgyvendinti originalias idėjas, R. Zdanys pripažino esantis svajotojas.

„Klebonijoje kartu su kolegomis kartais atsisėdame prie stalo ir prisikuriame tiek idėjų, kad sugebame įgyvendinti tik penktadalį arba ketvirtadalį jų. Kitais metais planuojame remontuoti bažnyčią ir paversti ją tikru brangakmeniu. Taip pat norėtume šventoriuje įrengti sūpynes vaikams – tam, kad mažieji galėtų neiti į pačią bažnyčią, bet per mikrofoną girdėtų kunigo balsą ir žaisdami priprastų prie pamaldų. Idėjų išties daug. Kai jos bus įgyvendintos, planuoju dar daugiau svajoti ir kurti“, – „Sekundei“ pasakojo klebonas.

Dvasininkas prisipažino, kad stengtis dėl Panevėžio ir jo gyventojų niekada nenustos, ir prasitarė, kad naujausią sumanymą bus galima pamatyti jau Kalėdų naktį ant bažnyčios frontono.

Tradicija. Kasmet „Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ kolektyvas skiria nominaciją „Už žmogiškumą“. Šį kartą laureatu tapo dvasininkas Romualdas Zdanys. T. Šiaudinio nuotr.

Tradicija. Kasmet „Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ kolektyvas skiria nominaciją „Už žmogiškumą“. Šį kartą laureatu tapo dvasininkas Romualdas Zdanys. T. Šiaudinio nuotr.

Pagalba neliko nepastebėta

Metų panevėžietės apdovanojimą gavusi gydytoja S. Melaikienė miestiečių įvertina už profesionalumą, nenuilstamą rūpinimąsi pacientais ir sugebėjimą ištarti motyvuojamus žodžius ir suteikti palaikymą sunkiausiomis akimirkomis. 30 metų Aukštaitijos sostinėje dirbanti medikė atsiimdama statulėlę tvirtino esanti laiminga ne tik dėl pripažinimo, bet ir dėl to, kad sugebėjo  pasirinkti tinkamą gyvenimo kelią.

„Visuomet sakau: reikia dirbti taip, kad pats pas save norėtum ateiti. Nesvarbu kas būtum: gydytojas, mokytojas,  inžinierius ar statybininkas. Labai mėgstu savo veiklą, galbūt kiti tai  pastebėjo ir įvertino“,  – džiaugėsi laureatė.

Melaikienei vakarą praskaidrino ne tik pripažinimas, bet ir siurprizas: jos sūnus Gabrielius kartu su mokyklos drauge Rugile atliko kūrinį „Time to say goodbye“ („Metas ištarti sudie“). Jautrios akimirkos metu ašaras šluostėsi ne tik išdidi mama, bet ir dauguma į renginį susirinkusiųjų.

Šalia. Gydytoja S. Melaikienė savo pacientus palaiko net sunkiausiomis ir beviltiškiausiomis akimirkomis. T. Šiaudinio nuotr.

Šalia. Gydytoja S. Melaikienė savo pacientus palaiko net sunkiausiomis ir beviltiškiausiomis akimirkomis. T. Šiaudinio nuotr.

Kita graudinama vakaro akimirka tapo I. Zabulionytės padėkos kalba. Buvusi dienraščio „Sekundė“ dizainerė-maketuotoja apdovanojimą pelnė už puikų vadovavimą „SOS vaikai“ Panevėžio skyriui, nuoširdumą ir paramą nelaimės ištiktiems žmonėms. Atsiimdama padėką ji vos tramdė nuoširdžias ašaras ir privertė nosinaičių ieškoti visus.

„Daugeliui mūsų šie metai atnešė daugybę išbandymu, tačiau tuo pačiu dovanojo neįkainojamos patirties, neužmirštamų akimirkų. Visa tai įveikti mums padėjo kantrybė, viltis ir palaikymas. Didžiausias džiaugsmas gyvenime yra tuomet, kai žmogus gali jaustis reikalingas, kai turi mylinčią šeimą, nuostabų kolektyvą… Šis įvertinimas bus dar didesnė paskata stengtis ir padėti kitiems. Myliu tai, ką darau, tai – visas mano gyvenimas“, – graudindamasi kalbėjo I. Zabulionytė.

Pagalba. I. Zabulionytė apdovanojimą pelnė už puikų vadovavimą įstaigai ir paramą sunkumus išgyvenantiems žmonėms. T. Šiaudinio nuotr.

Pagalba. I. Zabulionytė apdovanojimą pelnė už puikų vadovavimą įstaigai ir paramą sunkumus išgyvenantiems žmonėms. T. Šiaudinio nuotr.

Menas buvo įvertintas

Šiais metais nepamiršti ir miesto kultūriniu gyvenimu besirūpinantys panevėžiečiai. Už literatūrinės kultūros puoselėjimą, organizuojamus festivalius „Panevėžio literatūrinė žiema“ apdovanojimą pelniusi E. Pažemeckaitė, tvirtino, kad pagerbimo nusipelnė ne tik ji, bet ir kolegės poetė Solveiga Ska bei Greta Ratkutė.

„Jeigu šio titulo būčiau nupelniusi kaip rašytoja, garbė tektų man vienai. Nes dažniausiai tie, kurie supa rašantįjį, jam tik trukdo. Tačiau šį kartą viskas kitaip. Esu dvipusis žmogus: ne tik užsiskleidęs rašantysis, bet ir aistringai festivalinis, kuriam jį supantys gali tik padėti ir visai netrukdyti“, – garbe su kolegėmis dalijosi poete.

Už indelį miesto kultūrai buvo įvertintas ir dailininkas R. Grikevičius. Už Panevėžio dailės garsinimą Lietuvoje ir užsienyje titulą pelniusiam menininkui šie metai buvo ypatingi. Vos prieš porą mėnesių pelnė kitą, ne ką mažiau reikšmingą įvertinimą –  pirmą kartą Savivaldybės teikiamą Kultūros ir meno premiją. Tačiau kūrėjas neketina sustoti ir jau dabar svarsto, kokių naujų darbų imtis.

„Net negavęs apdovanojimų, aš vis tiek nuolat kurčiau. Sausio mėnesį ketinu pristatyti personalinę parodą Vilniuje, vėliau Maskvoje bus atidarytas grupinė mano ir kitų Lietuvos dailininkų paroda. Išties turiu įvairiausių pasiūlymų, konkursų, kvietimų dalyvauti, tačiau labai smagu, kai tavo darbai įvertinami“, – „Sekundei“ pasakojo menininkas.

Įvertintas. Dailininkui R. Grikevičiui šis apdovanojimas jau buvo antras per pastaruosius porą mėnesių. Visai neseniai jam įteikta Savivaldybės įsteigta Kultūros ir meno premija. T. Šiaudinio nuotr.

Įvertintas. Dailininkui R. Grikevičiui šis apdovanojimas jau buvo antras per pastaruosius porą mėnesių. Visai neseniai jam įteikta Savivaldybės įsteigta Kultūros ir meno premija. T. Šiaudinio nuotr.

Pasveikintas telefonu

Ne visiems Metų panevėžiečiams apdovanojimai buvo įteikti tiesiai į rankas.  Dėl įtemptos darbotvarkė UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ gamybos vadovas A. Laučys negalėjo dalyvauti renginyje, tačiau tai nesutrukdė išgirsti plojimus ir mero sveikinimą. Renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas paskambino laureatui telefonu ir suteikė galimybę pajusti šventišką nuotaiką bei miestiečių dėkingumą. Kiek anksčiau verslininkas „Sekundei“ prisipažino, kad  įvertinimas ne tik teikia džiaugsmą, bet ir didina atsakomybę.

„Metų panevėžiečio titulas – didelis įvertinimas man, kaip savo miesto patriotui, kaip savo srities profesionalui. Daug metų dirbu „Kalnapilio-Tauro grupėje“, ši bendrovė jau yra Panevėžio miesto ir visos Aukštaitijos, aludarių krašto, simbolis, todėl toks dėmesys – ne tik įvertinimas, bet ir įpareigojimas ateities darbams. Džiaugiuosi, kad metų pabaiga bus pažymėta man tokiu svarbiu įvertinimu. Noriu padėkoti visiems, kurie manimi pasitiki, mane remia ir skatina siekti didelių darbų mūsų miesto labui“, – teigė A. Laučys.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų