Ant svarstyklių – minimali alga

Ant svarstyklių – minimali alga

 

Lietuva bando atsikratyti pigios darbo jėgos įvaizdžio vėl sugrįždama prie minimalios algos kėlimo temos.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį nesusitarė, kiek nuo 2020 metų turėtų didėti minimali mėnesio alga (MMA), todėl sprendimą, kaip ir pernai, priims Vyriausybė.

Profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai mano, jog MMA turėtų didėti apie 10 proc. iki 607 eurų neatskaičius mokesčių, tuo metu darbdaviai siūlė ją didinti iki 580 eurų.

Trišalė taryba yra apsisprendusi, kad minimali alga (MMA) turi siekti bent 45–50 procentų vidutinės algos.

Šiuo metu minimali alga siekia 555 eurus neatskaičius mokesčių.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad siekiant palaikyti MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykį, tikslinga didinti MMA panašiu tempu, kaip auga vidutinis darbo užmokestis. Jis svarsto, kad galbūt dabar būtų tikslinga MMA didinti net mažiau, nei auga vidutinis darbo užmokestis – pasilikti tam tikrą rezervą ir derėtis ne dėl vienerių, o kelerių metų. Tokiu būdu planuojančiam išlaidas, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiam verslui, ypač smulkiajam, būtų aiškiau ir algos kėlimo šuoliai nesukeltų nepatogumų, neprireiktų svarstyti apie darbuotojų atleidimą. Nuosaikesnis atlyginimo pokytis, ekonomisto manymu, esą būtų palankesnis ir patiems darbuotojams – reikštų didesnį stabilumą.

Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, laikai, kai darbuotojai dirbo už centus, nebegrįš.

„Aš ne kartą pasisakiau už MMA reikalingumą ir nuosaikų jos kėlimą. Lietuvoje darbo rinka daugelyje mažesnių miestų ir regionų neveikia efektyviai ir viena pagrindinių derybinių galių darbuotojams tampa būtent minimalus darbo užmokestis. Mes tikrai dar nesame pasiekę tokio lygio, kaip, tarkime, Šveicarija, kuri apskritai nebeturi MMA. Ten atskirai pagal sektorius, pagal darbuotojų kvalifikaciją nustatyti tam tikri rėžiai ir niekas net nedrįsta mokėti mažiau“, – pabrėžia Ž. Mauricas.

Siūlo net gėdos lentą

Ž. Maurico nuomone, Lietuvai derėtų judėti link pažengusių Vakarų valstybių modelio ir, kiek įmanoma, skelbti kuo daugiau informacijos apie atlyginimus: jų vidurkius, medianas, atlyginimus pagal sektorius, pagal išsilavinimą, kvalifikaciją ir pan.

„Asmuo Šveicarijoje žino, kad baigus tam tikrus mokslus, įgijus tam tikrą patirtį, atlyginimų rėžis yra, tarkime, tarp 1 000 ir 1 500 eurų. Jeigu didesnė kvalifikacija, dar daugiau. Tuomet ir derybos dėl algos visai kitokios. Jei darbdavys siūlo 1 500 eurų, o turėtų mokėti 2 000, gali klausti, kodėl taip yra“, – sako ekonomistas.

Anot jo, Lietuvai toks viešumas svarbus ir dėl kitos priežasties – egzistuojančių mitų, kad daugelis čia uždirba minimumą, atlyginimai labai žemi.

„Kai kuriuose sektoriuose jie nebėra tokie žemi ir būtų tikslinga pateikti daugiau tos informacijos“, – neabejoja Ž. Mauricas.

Jo manymu, net vertėtų skelbti įmones, mokančias mažiausiai už tos pačios kvalifikacijos darbą, – savotišką gėdos lentą. Tiesa, tuo turėtų užsiimti ne valstybė, o atsirasti privati iniciatyva.

Už centus nebedirbs

Nors keliant MMA verslas dažnai pabrėžia, kad toks atlyginimo pokytis skaudžiai jam atsilieps, tačiau, pasak Ž. Maurico, tai nėra aktualu didžiajai daliai įmonių, ypač užsienio kapitalo, kur apskritai niekas negauna MMA arba jį gauna labai nedidelė dalis darbuotojų.

„Negalime sau leisti būti pigia darbo jėgos šalimi. Mes turime pasiekti bent 50 procentų Europos Sąjungos vidutinio darbo užmokesčio. Mums ne tiek jau daug trūksta. Idealiu atveju reikėtų pasiekti Vakarų valstybių lygį. Tada jau būtų galima kalbėti apie emigracijos stabdymą, protų nutekėjimą ir panašiai, nes pigia darbo jėga grįstas modelis nėra tvarus“, – mano Ž. Mauricas.

Pasak jo, verslas turi tą suvokti, investuoti į technologijas, procesų efektyvinimą ir nesitikėti, kad laikai, kai darbuotojai kainavo centus, kada nors sugrįš.

„Nemanau, kad jie sugrįš“, – sako banko atstovas.

Pakėlus MMA, įmonių pelningumas mažėja, dėl ko jos priverstos dirbti efektyviau, tačiau dažnu atveju, Ž. Maurico teigimu, galiausiai lieka patenkintos, nes uždirbant daugiau didėja darbuotojų motyvacija. Tiesa, įmonės perspektyvos keliant atlyginimus priklauso ir nuo tam tikrų aplinkybių. Jei ji, pavyzdžiui, veikia mažame miestelyje, kur traukiasi apyvarta, geriau reikia ieškoti kitokių sprendimų.

Atsigręžia mokesčiais

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako, kad MMA tampa labai svarbaus lygio objektu, ypač prieš rinkimus. Kad būtų išvengta politinių įsikišimų, ji susieta su vidutinio darbo užmokesčio augimu. Iki tol, jo pastebėjimu, diskusijos dėl MMA didinimo kartais tapdavo net juokingos. Tiesa, ir dabar, darbdavių atstovo manymu, prasideda tam tikri žaidimai.

Anot D. Arlausko, MMA kėlimo klausimas atsigręžia kitu kampu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dirba ne visu etatu, „Sodrai“ tenka mokėti kaip už visą, o pakilus MMA, ši suma dar išauga.

„Problema, kad „Sodrai“ reikia mokėti nuo visos MMA ir patenkame į nevisiškai sąžiningus spąstus“, – sako konfederacijos vadovas.

Kaimo vietovėse, kur tam tikriems darbams žmogaus nereikia visai dienai, ne atlyginimas tampa problema, o mokesčiai.

Anot Dano Arlausko, MMA kėlimo klausimas verslui atsigręžia kitu kampu. Net jei darbuotojas dirba ne visu etatu, „Sodrai“ tenka mokėti kaip už visą, o pakilus MMA, mokesčių suma dar išauga.

Alga – susitarimo klausimas

Bendrovės „Povydė“, valdančios Panevėžyje veikiantį „Vasario“ prekybos centrą, vadovas Robertas Pretkelis pažymi, kad ir patys verslininkai neturi vieningos nuomonės dėl minimalios algos. Vieni mano, kad jos apskritai reikėtų atsisakyti, kiti išsako kitokias nuomones.

R. Pretkelio manymu, atlyginimas turi būti darbuotojo ir darbdavio susitarimo klausimas.

„Kiekvienas parduoda savo darbo jėgą“, – sako verslo atstovas.

Anot jo, jei žmogus nepritampa ar nenori pritapti darbo rinkoje, jo ir finansinė padėtis vienokia, o jei dirba ir nori dirbti – kitokia. Anot R. Pretkelio, kartais net ir kelias valandas dirbantis žmogus gali gauti daugiau nei minimalią algą. Direktorius teigia, jog jo vadovaujamoje įmonėje minimalios algos kėlimo klausimas nėra aktualus.

„Mes mokame daugiau – kiek susitariame“, – sako verslo atstovas.

Anot jo, minimalią algą darbuotojai tik kartais uždirba bandomuoju laikotarpiu. Tad, verslininko manymu, dabar vykstančios derybos dėl minimalios algos nėra tikslingos. Anot jo, tikslingiau būtų imtis priemonių dėl ekonominės padėties gerinimo.

 

Faktai

Pernai Trišalėje taryboje po ilgų diskusijų nepavyko rasti bendro sprendimo dėl MMA didinimo nuo 2019-ųjų, todėl šį rodiklį tvirtino Vyriausybė – pagal senus skaičiavimus šiemet MMA augo nuo 400 iki 430 eurų, o pagal naują formulę, sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius, – iki 555 eurų prieš mokesčius.

Skaičiai

Šių metų kovą šalyje iki 555 eurų gavo 164,22 tūkst. darbuotojų, nuo 556 iki 600 eurų – 75,43 tūkst. Iš jų didžioji dalis dirbo ne biudžetinėje srityje.

Panevėžio mieste mažiau nei MMA gavo 13,6 procento darbuotojų, MMA – 2,5 procento.

Panevėžio rajone mažiau nei MMA gavo 14,2 procento, MMA – 3,8 procento darbuotojų.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų