Bandantys išlaikyti ramybę lietuviai emigrantai vis dėlto gerokai nerimauja dėl „Brexito“ ateities.

Ant „Brexito“ svarstyklių – emigrantai

Ant „Brexito“ svarstyklių – emigrantai

 

Prieš daugiau nei dvejus metus Jungtinę karalystę iš pamatų supurtęs referendumas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos lietuvių emigrantus padalijo į dvi stovyklas. Vieni lagaminus namo kraunasi nė nelaukdami galutinių „Brexito“ rezultatų, kiti tiki, kad be jų britai pražus.

Pasaulis stebi, kas pastaruosius porą metų vyksta vienoje galingiausių Europos valstybių – Jungtinėje karalystėje (JK). Paskutinėmis dienomis čia įvykiai – tiesiog nebeprognozuojami: antradienį parlamentas atmetė ministrės pirmininkės Terezos Mei su Briuseliu suderintą išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) kovo 29-ąją sutartį, kitą dieną inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo pačia T. Mei, bet ši, atsilaikiusi nedidele balsų persvara, pažadėjo toliau tęsti išstojimo iš ES procesą.
Neramios dienos užklupo svajonių krašto Jungtinėje Karalystėje ieškojusius emigrantus. Užsienio ministerijos duomenimis, JK gali nuolat gyventi apie 200 tūkst. lietuvių.

Kiek panevėžiečių pasuko link Anglijos, Škotijos, Velso ar Šiaurės Airijos – niekas neskaičiuoja. Tačiau retoje šeimoje nerasime vaiko, anūko, giminaičio ar draugo, neišvykusio gyventi ir dirbti į JK.

Pasaulis nebeišsidraskys

Sūnų Nerijų panevėžietė Danutė Leonienė į Londoną išlydėjo dar prieš 15 metų. Dabar moteris džiaugiasi trimis anūkais, kurių du gimė emigracijoje ir lietuviškai kalba tik su tėvais.

„Sūnus – darbų vykdytojas vienoje statybų įmonėje, marti dirba drabužių parduotuvėje. Jau darbuojasi ir vyriausias anūkas – mokslus jis derina su darbu savaitgaliais picerijoje“, – pasakojo Panevėžyje likusi motina.

Nors JK šiomis dienomis purto politinė audra, Danutė rami, nes tiki, kad visą Angliją sujudinęs „Brexitas“ jos vaikų nepalies. Abejonių mama turi tik dėl savo atžalos gyvenamosios vietos – Nerijus su šeima savo būsto svetur neturi, jį nuomojasi.

Tačiau sūnus mamą ramina, kad išstojimas iš ES vyksta labai lėtai ir greičiausiai didelių pokyčių neatneš.

„Jis galvoja, kad tokie pasikeitimai niekam nėra palankūs. Emigrantams jie kainuos brangiai, nes reikės tvarkyti dokumentus privalomai registracijai. Ir šiaip, pasak sūnaus, visas pasaulis jau dabar per daug susijęs, kad draskytųsi – nebe 18 amžius karaliauti pavieniui. Cirkas ir tiek“, – sūnaus žodžius atkartojo D. Leonienė.

Jei būtų reikalinga JK pilietybė jos vaikui likti svetur, jis su šia sąlyga sutiktų. Tokiam Nerijaus sprendimui neprieštarautų ir pati D. Leonienė – jai gerai, kai artimiesiems sekasi. Bet pati į Angliją tikrai nesiruošia – stabdo amžius ir Lietuvoje likusi dukra.

Nuomonė apie Angliją gelbėjančius lietuvius tarp emigrantų gana populiari, sako JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. „Delfi“ nuotr.

Į Lietuvą – tik senatvėje

Blogiausio gyvenimo Šiaurės Airijoje scenarijaus nepiešia ir čia jau devintus metus skaičiuojantis bei fabrike dirbantis panevėžietis Armintas. Jo šeimoje auga keturi vaikai, jauniausioji dukrelė gimė prieš pat Naujuosius. Šeima seka kiekvieną naują posūkį „Brexito“ istorijoje, bet yra tikra, kad iš didelio debesies bus labai mažai lietaus.

„Daugiausia referendume 2016 m. už išstojimą balsavo Velsas ir Londonas, kur ir emigrantų daugiausia. Ten vietiniai labiausiai jais nepatenkinti. Škotija ir mūsų Šiaurės Airija norėjo pasilikti ES“, – prisimena Armintas.

Todėl jis neabejoja, kad referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje bus pakartotas. Bent jau taip esą leidžia manyti airių pozicija šia tema.

„Manau, bus pasinaudota 50 pataisa ir anglai pakartotinai balsuos dėl išstojimo iš ES. Atrodo, čia tik muilo burbulas kažkam pinigus praplauti. Airijoje vietiniai kalba, kad „Brexitas“ yra neteisėtas, nes tik procento persvara lėmė sprendimą – reikėjo iš karto perbalsuoti“, – apie diskusijas JK pasakojo Armintas.

Emigrantas neatmeta, kad jo šeimai gali tekti palikti šalį. Mat susirinkti dokumentus žadamai priverstinei registracijai nebūtų lengva. Dalis jo pažįstamų jau dabar tam ruošiasi.

„Girdėjau, kad jau daug kas rūpinasi reikalingais dokumentais. Nepigiai tai kainuoja, o ir nesąmonių prašoma, pavyzdžiui, bilieto, su kuriuo pirmą kartą čia atkeliauta. Aš net tos dienos nebepamenu, ką jau kalbėti apie bilietą“, – nuogąstauja emigravęs panevėžietis.

Tačiau ar grįžtų tiesiai į Lietuvą, jis abejoja – greičiau keliautų kitur laimės ieškoti. Taip jau netrukus po anglų referendumo pasielgė ne vienas jo pažįstamas emigrantas.

Vienu metu į Lietuvą ilgesniam laikui buvo parvažiavęs ir pats Armintas, bet tik pradėjęs kurti verslą teigia buvęs sugraužtas mokesčių ir kitų griežtų reikalavimų. Anot jo, Lietuvoje ne bėda gauti nebent menkai atlyginamą darbą. O pasenti jis vis dėlto norėtų gimtinėje.

Pakeistų ir pilietybę

Neseniai į Lietuvą iš JK grįžo panevėžietis Andrius Čereška. Tokį pasirinkimą nulėmė asmeninės priežastys, bet emigracijoje likę draugai ir pažįstami, pasak Andriaus, neketina grįžti ir visai nebijo „Brexito“ pabaigos.

„Niekas jų neišvarys ir niekas to nebijo. Galbūt neramu tik teistumą turintiems emigrantams, nes valstybė tiesiog nori atsikratyti „šiukšlių“. „Brexitas“ Lietuvos žiniasklaidoje taip išpūstas ir plačiai pavaizduotas tik dėl to, kad čia likę jauni žmonės išsigąstų ir nesugalvotų emigruoti“, – mano A. Čereška.

Kornvalio grafystės (į pietvakarius nuo Anglijos) nesiruošia palikti ir iš Panevėžio rajono prieš septynerius metus su visa šeima išvažiavusi Rūta. Ji šiuo metu šeimininkauja namuose, kol vyras dirba fabrike, o dvylikametė dukrytė ir septynerių sūnus eina į mokyklą. Berniukas jau nebekalba lietuviškai.

„Niekada nesakyk niekada, bet šiaip planuojame čia pasilikti“, – sako jauna moteris.

Jai gera emigracijoje. Lietuvoje trūko darbo, pajamų, o JK šeima greit pritapo ir įleido šaknis. Kad toliau galėtų gyventi Kornvalyje, Rūtos šeima sutiktų pasikeisti ir pilietybę. Grįžti į Lietuvą, anot jos, būtų labai sunku dėl vaikų adaptacijos.

Kaip rutuliojasi anglų išstojimas iš ES, daugiau rūpi Rūtos vyrui. Politikos nemėgstanti moteris pastebi, kad tokiais reikalais apskritai daugiau domisi vietiniai, o ne darbų užgulti emigrantai.

„Kaip draugai sako: „Kas mums, emigrantams, susikraunam lagaminus ir maunam į kitą šalį. Bet ką anglai darys be mūsų, be ES“, – šypsosi Rūta.

Ruošiasi namo

Nuomonė apie Angliją gelbėjančius lietuvius tarp emigrantų gana populiari, sako JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Ji įsitikinusi, kad tokia sena monarchija be lietuvių emigrantų tikrai nežlugs. Juolab kad juos jau keičia atvykėliai iš trečiųjų šalių.

Skirtingai nei kalbinti pašnekovai, bendruomenės pirmininkė pastebėjo, kad lietuviai gerokai išsigando „Brexito“ ateities.

„Sujudimas jautėsi jau po referendumo, prieš dvejus metus. Dabar dėl artėjančios atsiskyrimo nuo ES datos tai dar labiau suaktyvėjo. Lagaminus kraunasi net ir pilietybę turintys emigrantai“, – teigia šalia Londono gyvenanti D. Asanavičiūtė.

Pasak jos, ne visi emigrantai supranta, kaip vyksta pati išėjimo procedūra, nesusigaudo politinėse peripetijose. Dalis įsitikinę, kad bus antras referendumas arba patys britai sustabdys savo valią.

Apgaubti nežinios dalis tautiečių nori grįžti į Lietuvą, jau tam ruošiasi, dairosi, planuoja. Tokie sprendimai, pasak D. Asanavičiūtės, net nepriklauso nuo to, kiek laiko emigrantas gyveno svetur. Ir tie, kurie išvyko prieš 10 ar daugiau metų, statosi namus Lietuvoje ir rengiasi grįžti, domisi darbo perspektyvomis ir mokyklų sąlygomis emigrantų vaikams Lietuvoje.

„Šeimos intensyviai ruošia vaikus grįžti: veda į lituanistines mokyklas, lietuviškus darželius. Siekia vaikus išmokyti lietuvių kalbos, kad nepatirtų problemų adaptuodamiesi Lietuvoje. Jau matosi teigiamų poslinkių šioje srityje ir gimtinėje. Vaikų integracija čia lengvinama, jie nekeliami į žemesnę klasę, nepatiria dėl to papildomo streso. Bet dar daug reikia nuveikti mokant pačius pedagogus, kaip teisingai elgtis su emigrantų vaikais“, – pabrėžė D. Asanavičiūtė.

Lietuvybės puoselėjimas, anot jos, JK po referendumo itin šoktelėjo. Aktyviau ėmė veikti tautiečių bendruomenės.

Pasiilgo Lietuvos

Pasak D. Asanavičiūtės, visgi nemažai emigrantų jau įsitvirtinusių, asimiliavusių ir apie Lietuvą artimiausiu metu negalvojančių.

„Nesusitarimo atveju visiškai neaišku, ar tikrai visi gaus privalomą naują statusą. Ar nepabrangs mokslai, ar liks tos pačios socialinės garantijos“, – pagrindinius liekančių tautiečių nuogąstavimus vardijo pirmininkė.

Be to, ne vienas emigrantas pastebėjo, kad po referendumo JK ėmė kilti kainos.

D. Asanavičiūtės nuomone, antras referendumas, išsilaikius T. Mei vyriausybei, dabar sunkiai tikėtinas.

Todėl emigrantės nenuramina ir žadėta privaloma registracija, per kurią visi ES šalių piliečiai, gyvenantys JK, privalės pateikti pluoštą dokumentų, įrodančių buvimą šalyje pastaruosius 5 metus. Teigiama, kad tik tuomet bus arba nebus patvirtintas naujas statusas, kuris leis toliau gyventi išlaikyti visas tas pačias teises.

„Didelei daliai pavyks gauti naują statusą, nes dauguma vis tiek jau įsitvirtinę, moka mokesčius. Bet jei bus išėjimas be sutarties, gali keistis reikalavimai“, – mano D. Asanavičiūtė.

Naują statusą tikriausiai nesunkiai gautų ir pati pirmininkė, bet ji per artimiausius dvejus metus žada grįžti gyventi į Lietuvą. Jos namai – Vilnius, bet Dalia turi glaudžių ryšių ir su Panevėžiu. Čia gyvena jos tėvas.

„Pasiilgau Lietuvos, mano tėvai ten“, – sako emigrantė, paklausta, kas traukia namo.

Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus į JK iš Lietuvos išvyko 12 tūkst. žmonių. Tai sudarė 37 proc. visų išvykusiųjų į kitas šalis. Tuo metu 2017 metais į Angliją emigravo net 8 tūkst. gyventojų daugiau nei pernai.

Pastebimas ir didesnis emigrantų iš Anglijos grįžimas po „Brexito“ referendumo. 2017 m. tokių buvo 4904, o praėjusiais metais – 7600.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų