(BNS nuotr.)

Analitikai: vien draudimais alkoholizmo problemų neišspręsime

Analitikai: vien draudimais alkoholizmo problemų neišspręsime

Statistikų duomenys rodo, kad alkoholio suvartojimas pastaraisiais metais mažėja, tačiau tai nereiškia, kad šalyje nebėra problemų su alkoholiu, todėl jo prieinamumą reikia riboti, teigia ekonomistai. Tačiau tiek Nerijus Mačiulis, tiek Marius Dubnikovas sako, jog problemą reikia spręsti ne vien draudimais – reikia pasiūlyti žmonėms darbo ir aktyvios veiklos galimybių.

„Jei žiūrime į neblaivių asmenų nusikaltimus, avarijas, žmogžudystes, ligas dėl alkoholio, tai neleidžia sakyti, kad viskas gerai ir galima šitą klausimą uždaryti. Galbūt galime pasidžiaugti, kad nesame daugiausiai alkoholio išgerianti tauta, bet su alkoholio vartojimu ir su tuo susijusių problemų turime nemažai ir su jomis reikia kovoti. Jei yra nemaloni statistika, tai akivaizdu, kad alkoholio prieinamumas yra per didelis ir jo populiarinimą reikia apriboti“, – BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tačiau, pasak jo, alkoholio prieinamumo problemą reikia spręsti ne vien  draudimais, bet pasiūlius kompleksinį veiksmų priemonių planą.

„Žinome, kad pagrindinė problema yra nusivylusi visuomenės dalis, neturinti darbo, daug perspektyvų ir ten nei reklamos ribojimas, nei lauko kavinių darbo ribojimas neturės jokio poveikio. Reikia kalbėti apie priemonių kompleksą, kur reklamos ribojimas turės ilgalaikės įtakos vaikams neskatinant vartoti, parduotuvių prekybos laiko ribojimas mažina spontaniška vartojimą, o akcizų kėlimas mažina įperkamumą“, – tvirtino N.Mačiulis.

Jis pateikė Islandijos pavyzdį, kur kartu su akcizų didinimu ir prekybos bei reklamos ribojimu buvo investuojama į sporto infrastruktūrą, laisvalaikį, socialiai remtinoms šeimoms suteikiama lėšų, kurias jos galėjo skirti tik sportui, kultūrai ir sveikatingumui.

„Jaunimui atsirado alternatyvų ir poveikis buvo greitas bei milžiniškas, nes alkoholis tapo nepopuliaria veikla, o daugelis pasuko į sportą ar kultūrą“, – sakė ekonomistas.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas taip pat pripažino, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje išlieka didelis, reikia kontrolės priemonių, tačiau jos turi būti nukreiptos į problemines žmonių grupes.

„Reikėtų atsižvelgti į tyrimų duomenis, kad didžiąją alkoholio dalį išgeria 15-20 proc. populiacijos, kuri yra žemo išsilavinimo ir gyvena provincijoje (…) Problema realiai yra tuose regionuose, kur didelis nedarbas, mažas įvairių kultūros ir sporto renginių prieinamumas, kur žmonių aplinka yra pakankamai depresyvi ir stumia į tą liūną. Į taio reikėtų daugiau kreipti dėmesio, o ne muges ar festivalius reguliuoti“, – BNS teigė M.Dubnikovas.

Statistikos departmento duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 13,2 litrų  legalaus alkoholio – 5 litrais mažiau nei skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (18,2 litro).

Nelegali rinka – šalia

Pasak N.Mačiulio, natūralu, kad abiejų organizacijų duomenys skiriasi, nes Statistikos departamentas skelbia tik oficialiai parduotą alkoholio kiekį, o Pasaulio sveikatos organizacijos teikiama statistika, įvertinus ir nelegalią prekybą.

„Yra daug prielaidų nelegaliam vartojimui – kažkas atsiveža iš Baltarusijos, kažkas iš Lenkijos, kažkas pasigamina, prieš penkmetį buvo ir baisesnių dalykų, kai buvo įvežamas denatūruotas alkoholis ir Lietuvoje išvalomas, o tada pardavinėjama kaip degtinė. Dabar manau, kad nelegalaus alkoholio vartojimas yra sumažėjęs ir galbūt tos prielaidos, kurias turi Pasaulio sveikatos organizacija, truputėlį yra agresyvios ir to nelegalaus vartojiom Lietuvoje nėra tiek daug, kiek skelbiama“, – sakė N.Mačiulis.

Anot M.Dubnikovo, PSO duomenys rodo, kad Lietuvoje yra didelė šešėlinė alkoholio rinka, tačiau kiti šaltiniai to nepatvirtina.

„Jei darytume prielaidą, kad abiejų organizacijų duomenys yra teisingi, turime kalbėti apie Lietuvoje didėjančią nelegalaus alkoholio rinką, tačiau anksčiau iš Statistikos departamento buvo informacija, kad lietuvaičių tarpe daugėja rūšinio vyno ir brangių stiprių alkoholinių gėrimų, pavyzdžiui, aukštesnės kokybės viskio ar degtinės pirkimai. Kaip žmonių pajamos didėja ir jie perka geresnės kokybės produktus, atsisakoma nekokybiškų nelegalių produktų“, – tvirtino M.Dubnikovas.

Be to, anot jo, 2016 metais PSO ataskaitoje teigė, kad nepaisant didėjančio alkoholio vartojimo, jo sukeliamų ligų ir mirčių skaičius mažėjo.

„Tai arba lietuviai įgauna kažkokį imunitetą nuo alkoholio, kurio likęs pasaulis neturi, arba kažkas negerai su skaičiais“, – svarstė M.Dubnikovas.

verslas@bns.lt, +370 5 205 8520 – Verslo naujienų skyrius

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų