Amžinojo miesto kerai

Amžinojo miesto kerai

Italijos sostinė Roma lyg magnetas traukia turistus iš viso pasaulio. Ir ne veltui. Roma – tarsi muziejus po atviru dangumi. Didybe spinduliuojantis architektūros lobynas, žmonių temperamentas, maistas  šiame mieste sukuria ypatingą aurą.

Visada šarminga, kupina žavesio ir ledais kvepianti Roma  keliautojus traukia visais metų laikais.  Tačiau sezoniškumas vis dėlto  yra. Italijos sostinė ištuštėja sausį (aišku, ištuštėjimas labai sąlyginis, bet eilių prie lankomų objektų beveik nebelieka). Sezoniškumas svarbus atsakant sau į klausimą, ko ieškosite Amžinajame mieste.

Žiemą oras nėra pasakiškas, bet tikrai puikus ilgiems pasivaikščiojimams pėsčiomis. Žiemą paskelbiami išpardavimai, vyksta aukštosios mados savaitės, dar prieš Kalėdas prasideda artišokų sezonas, kuris tęsiasi iki pavasario.

Pavasarį ne tik stoja puikūs orai,  bet ir pasklinda rožių mados. Avenito kalvoje, Via di Valle Murcia šalia Circo Massimo, vartus atveria Romos rožių sodas. Kalno šlaituose pražysta daugiau nei tūkstantis skirtingų rožių, parkas atviras lankytojams nuo gegužės iki spalio mėnesio.

Vasara skirta linksmybėms. Naktį siaučia ir vietiniai, ir turistai. Kainos aukštos, temperatūra taip pat. Tačiau tuomet galima pamatyti pulsuojantį Italijos gyvenimą.

Rudenį, atslūgus karščiams, Romoje vis dar vasariškai gražu. Dauguma keliautojų tvirtina, kad šiuo metų laiku miestas pats gražiausias, o nepratusiesiems prie karščių oras itin malonus.

Italijos sostinėje besimokantis, dar visai neseniai Marijos radijui vadovavęs kunigas Gintaras Blužas OFS tvirtina, kad Romos nepažinsi per kelias dienas ar mėnesius. Amžinasis miestas daugiasluoksnis ir sugeba stebinti net gyvenant jame ilgą laiką.

Vienas Romos simbolių – fontanai

Romoje trykšta apie 2 000 nuostabių fontanų. Autorės nuotr.

Paklausus, kas pirmiausia šauna į galvą paminėjus Romą, nemažai žmonių tikrai paminės sceną iš Federiko Felinio filmo „Saldus gyvenimas“, kurioje Trevi fontane turškiasi Anitos Ekberg vaidinama Silvija. Tenka sutikti, kad Felinis tikrai ne vieną privertė atvykti į Romą ir su romantikos ilgesiu žvelgti į stebuklingąjį fontaną.

Italijos sostinėje yra apie 2 000 fontanų, daugelis ne ką mažiau įspūdingi. Tačiau norint sugrįžti į Romą tikrai nebūtina maudytis fontane, užtenka  per petį mesti monetą.

Į Trevi fontaną per dieną patenka keli tūkstančiai eurų. Per metus Romos savivaldybė fontane sužvejoja nuo 700 tūkst. iki milijono 300 tūkst. eurų. Dalis tų pinigų skiriama nakvynės namams ir benamių valgykloms išlaikyti. Tad kaire ranka per dešinį petį mesdami monetą į Trevi fontaną ne tik bandysite užsitikrinti antrąjį vizitą į nuostabų miestą, bet ir prisidėsite prie kilnios misijos.

Tačiau kiti Romos fontanai neatlieka tokios funkcijos kaip Trevi fontanas, tad nebūtina mėtyti pinigus kur papuola. Kitas dalykas, kurį išgirdau jau po kelionės, tai, kad monetą metant tris kartus galima užsitikrinti sugrįžimą atgal į Romą, susitikimą su italu ar itale ir santuoką. Tad priklausomai nuo to, ko siekiate,  metamas ir atitinkamas monetų skaičius. Romos benamiai tik apsidžiaugs, jei išsikelsite kuo daugiau tikslų.

Architektūros lobių skrynia

Į Romą atgena ne tik Felinis,  Dantė, Da Vinčis, Vergilijus ar Mikelandželas. Didelis turistų srautas atvyksta į Vatikaną su viltimi išvysti popiežių. Romos bažnyčių didybė tikrai paveiki:  viduje užima kvapą, menkumo ir vienatvės jausmas suspaudžia širdį, o buvimo minioje pojūtis sukuria vienybės atmosferą.

Turiu prisipažinti, kad mane į Romą atvedė Berninis, o jei dar nuoširdžiau, Denas Braunas ir jo „Da Vinčio kodas“. Knygoje aprašytos Berninio skulptūros ir fontanai, mane užbūrė, liko tik gyvai viską išvysti.

Vėliau supratau, kad būtina pamatyti ir tai, ko atvažiuoja apžiūrėti viso pasaulio turistai. Tam pritarė ir panevėžietė Ieva Buliauskaitė, kuri jau trečius metus veda ekskursijas Romoje.

„Atvykus į Romą pirmą kartą neišvengsi Koliziejaus ir Popolo aikštės. Tai istorija, kurią privalu pamatyti. Tas pats ir su Forumu – antikinio miesto liekanomis, Panteonu, Ispanijos ir Navonos aikštėmis ar Trevi fontanu.  Pirmą kartą atvykus į Romą vis dėlto reikėtų pradėti nuo klasikinių maršrutų. Juos apžiūrėti neskubant ir prisimenant garsiąją frazę – dolce vita – saldus gyvenimas“, – tvirtino I. Buliauskaitė.

Jei lieka laiko, tuomet galima apsilankyti ir kitose vietose, pavyzdžiui Trastevere kvartale, katakombose ar nuvykti iki Tivoli miestelio.

Nuostabus Amžinojo miesto grožis užburia didybe. Autorės nuotr.

Važiuodama į Romą prisiekiau sau, kad vadovausiuosi ne tik fraze „dolce vita“ bet ir pabandysiu prisijaukinti „dolce far niente“ (saldus nieko neveikimas): pasėdėti kavinukėje, pasimėgauti pro šalį plaukiančiu gyvenimu, stebėti vietinius, kurie gyvena savo gyvenimą nematydami turistų, prekiautojų ir tų, kurie nesupranta, kad ryte reikia gerti kapučino, o popiet stiprią ir griausminga espreso, t. y. mūsų, turistų.

Taip, mes esame „stranieri“ (užsieniečiai). Beje, gidė Ieva iki šiol tokia tebesijaučia,  nors Italijoje gyvena jau septintus metus. Ir yra įsitikinusi, kad tai niekada nepasikeis.

Tačiau  grįžkime prie lankytinų objektų

Panteonas – skelbiama, kad 2017-ieji – paskutiniai metai, kai šį objektą galima lankyti nemokamai. Romos Forumas ir Koliziejus – vienos dienos pramoga, po kurios būtina pailsėti, kad dar liktų jėgų  kitoms dienoms.

Vatikano muziejus ir pats Vatikanas su Šv. Petro bazilika – taip pat visos dienos išvyka, saugant savo jėgas ir gyvenimo džiaugsmą. Visi buvusieji Šv. Petro bazilikoje rekomenduoja pakilti į bazilikos kupolą, nuo jo atsiveria nuostabi Romos panorama.  Rekomendacijos ne iš piršto laužtos – nuostabus vaizdas užburia, o keista ramybė tiesiog traukia prisėti ir gėrėtis panorama.

Visi muziejai pirmą mėnesio sekmadienį lankomi nemokamai (išskyrus privačias galerijas), o į Vatikano muziejų galima nemokamai patekti paskutinį mėnesio sekmadienį. Dideliam džiaugsmui visos bažnyčios turistus įsileidžia taip pat nemokamai. Nors sekmadieniais einant į bet kurią iš keturių Romoje esančių bazilikų teks pastovėti eilėje, jas aplankyti būtina.

Daugelį šventovių statė savo laikmečio meistrai. Pavyzdžiui, mažoje bažnyčioje šalia Popolo aikštės (Santa Maria del Popolo) pamatysite darbus, kuriuos sukūrė Rafaelis, Berninis, Karavadžas, Pinturičis. Santa Maria Maggiore bazilikoje, kuri yra viena seniausių krikščioniškų bažnyčių, Roos Eskvilino kalvoje, saugomas medinis artefaktas, kuris, krikščionių tikėjimu, yra kūdikio Kristaus lopšio dalis. Bazilikoje yra keleto popiežių, arkivyskupų ir XVII a. baroko skulptoriaus Berninio kapai.

Senos tradicijos ir turtinga istorinė praeitis paliko Italijos sostinei daugybę meno ir architektūros lobių.

Klasikinio turo pažiba – Navonos aikštė – itin elegantiška, su trykštančiais nuostabiais fontanais. Patį gražiausią, Keturių upių fontaną, sukūrė Berninis. Jį puošia keturių didžiausių pasaulio upių Nilo, La Platos, Dunojaus ir Gango alegorinės figūros. Berninis sukūrė ir raumeningą maurą Maurų fontanui.

Navonos aikštė ir jos laiptai, nuolat apsėsti turistų ir vietos gyventojų, tačiau leidžiantis saulei ant laiptų krenta nuostabi šviesa, tad verta pasėdėti meiliai su didele minia, nes jausmas ir vaizdas tikrai nepakartojami. Būtinai nepraleiskite aikštę puošiančio Senos valties (Fontana della Barcaccia), vietinių dar vadinamo „bjaurios valties“, fontano.

Kavinių ypatumai

Romoje  tiesiog būtina rasti laiko pasėdėti kavinukėje. Tačiau  reikia žinoti kur ir kaip. Ieva Buliauskaitė pataria vengti restoranų, kurie turi meniu su patiekalų nuotraukomis. Neiti, jei restoranas tuščias arba visi jame valgantys – turistai. Jei yra ir italų, geras ženklas.

Ne paslaptis, kad skaniausia kava  Sant’Eustachio bare šalia Panteono. Bet kad ir kur gertumėte kavą, siūlyčiau ją gerti prie baro atsistojus, nes atsisėdęs prie staliuko sumoki dvigubai.

Ievos šeimos tradicija – kiekvieną sekmadienį eiti į piceriją „Archetto“ šalia Vatikano. Ji taip pat rekomenduoja restoranus Trastevere kvartale. Vertas dėmesio ir pats seniausias restoranas Romoje – La Campana bei Italijos politikų itin mėgstamas restoranas Da Gino (jame būtina rezervuoti staliuką).

Beje, patarimas gerti kavą prie baro ne iš piršto laužtas. Geriausiose ir garsiausiose kavinėse skirtumas, ar kavos puodelį gersite prie baro, ar prie staliuko, gali būti ne vienas ir ne du eurai, kartais tai gali būti ir keliolika eurų (Saint‘Eustachio būtent to ir verta tikėtis), tačiau už tai gausite ne tik  kavos, bet ir kokį skanėstą. Patys spręskite, ar verta.

Trastevere rajone ne tik puikios kavinės ir mums suvokiamas Užupio jausmas, bet ir kitokie žmonės. Jie stengiasi iki paskutinės minutės leisti jums pasijausti savam. Nors stengsis kalbėti angliškai ir iškart pasiūlys belaidžio interneto kodą, tačiau įpylę kavos ignoruos, lyg jūs kiekvieną dieną geriate ten kavą ir nemėgstate kalbėti apie futbolo varžybas, kurias vakare žiūrėjo beveik visa Roma.

Apima jausmas, jog esi tarsi tas už kampo gyvenantis keistuolis. Tereikia pasiduoti tai nuotaikai ir būti, o tai ir yra „dolce far niente“.

Panevėžietė Ieva Buliauskaitė jau trečius metus Romoje dirba gide.

Miestas ant septynių kalvų

Kadangi esame turistai, tai Trasteveres rajoną siūlau pasiekti kitaip. Pirmiausia nukeliaukite ant Gianicolo arba Janiculum kalvos. Tai viena iš septynių kalvų, ant kurių įsikūrusi Roma. Ant jos yra raito karvedžio G. Garibaldžio skulptūra.

Gianicolo kalva garantuos  bene gražiausią Romos panoramą – su bažnyčių kupolais ir bokštais. Kalva yra dešiniajame Tibro upės krante, netoli Vatikano. Ant kalvos galima patekti pėsčiomis,  siūloma keliauti nuo Vatikano pusės, arba autobusu, sustos pačioje viršūnėje. Kelionę autobusu rekomenduojama susiplanuoti dar viešbutyje, turint garantuotą interneto ryšį, nes keliauti autobusu Romoje yra menas. Pasimėgavę panorama leiskitės žemyn, link  užupio ir pasinerkite į bohemišką aplinką.

Dar viena kalva, kurią rečiau lanko turistai, – Aventino kalva. Ją man aprodė Ieva. Panevėžietė įsitikinusi, kad Romą verta lankyti vasarą. Aventino kalva tuo metu patraukli dėl to, kad ten yra visuomenei prieinami rožių sodai (jie atviri būna vos kelis mėnesius) , o apelsinų giraitėje atsiveria ne tik dar viena nuostabi panorama, bet ir galima pasimėgauti pinijų teikiama paunksne.

Taip pat galima pasivaikščioti rajone, kuriame nėra prekiautojų, parduotuvių, turistų. Bet tai nereiškia, kad čia nebus ko pamatyti. Laukia anksčiau minėtas Rožių sodas, paslaptimis viliojanti Maltos ordino teritorija, kuri visiškai uždara prašalaičiams. Ten galima pažvelgti tik pro skylutę vartuose, per kurią matyti tik  sodo takas, o jo gale – Šv. Petro bazilikos kupolas.

Toje pačioje kalvoje atrasite istorinę Santa Sabina bažnyčią. Tai seniausia Romos bazilika,  išsaugojusi savo pradinę išvaizdą ir interjerą. Legenda byloja, kad šventasis Dominykas šalia bažnyčios esančiame sode pasodino pirmąjį Italijoje apelsinmedį.

Šioje bažnyčioje galima išvysti autentiškas medines duris su religinės tematikos raižiniais. Tai nebūtų labai unikalu, tačiau tose duryse pirmą kartą istorijoje pavaizduota Kristaus nukryžiavimo scena.

Patarimai besiruošiantiems į Romą

Galima duoti begalę patarimų, tačiau geriausia Romoje – pasiklysti ir netikėtai pačiam atrasti vietos grožybes. Taip pat patartina susirasti čia gyvenančių lietuvių. Lietuvių bendruomenė Romoje tikrai nemaža, čia įsikūrę per 5000 mūsų tautiečių. Jie padės susirasti puikių restoranų, rekomenduos geriausią rajono ledainę, supažindins su viešojo transporto ypatumais.

Siūlyčiau būtinai turėti navigaciją, veikiančią be interneto prieigos. Mane gelbėjo nemokama programėlė „mapsme“, joje rasdavau ne tik lankytinus objektus, bet ir autobusų ir metro stoteles, susiplanuodavau keliones.

„Google maps“, turint internetą, padės susiplanuoti kelionę viešuoju transportu iki pageidaujamo objekto, smulkiai nurodys stoteles, kiek jų nuvažiuoti, kur išlipti, kiek laiko reikės laukti kitos transporto priemonės, taip pat leis matyti, ar taksistas nevežioja jūsų ratais.

Atkreipkite dėmesį į metro stočių darbo laiką. Viešojo transporto bilietus galima įsigyti stotyse, tačiau automatai priima tik grynuosius. Kortele galima atsiskaityti visuose spaudos kioskuose, kuriuose parduodami bilietai. Bilietai parduodami 100 min., 24, 48, 72 valandoms bei 7 dienoms ir galioja tiek metro, tiek autobusuose.

Informacijos centruose jums padės, tačiau nesitikėkite visokeriopos pagalbos. Neretai teks išgirsi, kad internetas stringa, negali rasti informacijos ir t. t., tačiau visą praktinę informaciją gausite. Saugokite rankines ir daiktus, kišenvagiai sukinėjasi visur, kur būsite jūs, kai kurie taikysis į jūsų turtą pravažiuodami motoroleriais.

Galerija

Komentarai

  • Sveikinu su sv,Vėlyku tridieniu

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų