Algos didėja, bet emigracijos nestabdo

Algos didėja, bet emigracijos nestabdo

Neslūgstanti emigracija verčia kalbėti ne tik apie valdžios pastangas sulaikyti gyventojus nuo išvykimo, bet ir apie verslo socialinę atsakomybę. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis neabejoja, kad verslui būtina didinti veiklos efektyvumą ir darbuotojų algas. Verslininkai sako, jog atlyginimus diktuoja rinka, o pritrūkę darbuotojų, juos vilioja iš provincijos miestų.

Didinti arba užsidaryti

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas B.Žemaitis, kalbėdamas apie emigracijos mastus ir būdus jai mažinti, akcentuoja verslo atsakomybę didinti veiklos efektyvumą, darbo našumą, kurti pridėtinę vertę ir kelti darbo užmokestį.

„Verslas privalo didinti veiklos efektyvumą ir investicijas. Nėra kito metodo, kad mūsų veiklos efektyvumas siektų bent pusę, bent du trečdalius Anglijos įmonių rodiklio. Kitaip darbuotojai ir toliau emigruos“, – mano B.Žemaitis

Anot jo, verslininkai nuolat tikisi, kad Vyriausybė sudarys palankesnes sąlygas verslui, bet iki šiol apsiribota skambiomis kalbomis. „Dabar Vyriausybė inicijuoja dar vieną komisiją emigracijos klausimams spręsti. Sunku suvokti, kaip dar viena komisija gali padidinti verslo efektyvumą ir sumažinti emigraciją“, – stebėjosi B.Žemaitis.

Jo manymu, Lietuvoje atlyginimai turės didėti mažiausiai dvigubai. „Yra pas mus neatsakingo verslo pavyzdžių, kai pelningai dirbančios įmonės moka minimalius atlyginimus. Laiko klausimas, kada jų darbuotojai taip pat išvažiuos. Versle reikia rodyti pagarbą dirbančiam žmogui ir jo lūkesčiams. Jeigu to nebus, bendrovės po kelerių metų galės užsidaryti“, – tvirtino B.Žemaitis.

Žmonėms trūksta stabilumo

AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas teigė, kad vidutinis atlyginimas įmonėje siekia apie 1200 eurų (į rankas – apie 900 eurų).

„Atlyginimo dydis priklauso nuo darbuotojo kompetencijos, darbo apimties, atsakomybės lygio, pasiektų rezultatų“, – sakė K.Vanagas.

Nemanyčiau, kad verslo etikos dėstymas atliks didelę misiją ir ką nors radikaliai pakeis, jei nebus pokyčių pačioje visuomenėj.

Bendrovė ieško administracijos darbuotojų, taip pat inžinerinio personalo ir darbininkų. „Pastarųjų trūkumas juntamas visoje Lietuvoje, todėl nenustembame statybvietėse išvydę darbininkų iš Ukrainos ar Baltarusijos“, – pabrėžė pašnekovas.

Jo manymu, emigraciją lemia daug veiksnių. „Situacijai šalyje trūksta stabilumo. Kita vertus, jaunus žmones prigimtis verčia ieškoti naujų galimybių. Jie važiuoja mokytis į užsienį. Pradėję dirbti ten, dažnai pasilieka, nes mato daugiau karjeros perspektyvų. „YIT Kausta“ taip pat suteikia savo darbuotojams galimybę dirbti Suomijoje, ten šiuo metu vykdomi dideli projektai“, – minėjo K.Vanagas.

Sunkiau sezono metu

Bendrovės „Kauno grūdai“ vidutinis darbuotojų atlyginimas – 783 eurai (į rankas – apie 612 eurų).

Generalinio direktoriaus Tautvydo Barščio teigimu, įmonė darbuotojų stygiaus dėl emigracijos nejaučia. „Sudėtingiau surasti tam tikrų specialybių darbuotojų – technologų, šaltkalvių, suvirintojų. Minėtų specialybių studentų mažiau paruošia universitetai ir profesinės mokyklos“, – teigė T.Barštys.

Bendrovei sunkiau rasti papildomų darbuotojų paruošų metu, kai superkami grūdai. „Tada nuo liepos iki rugsėjo mums reikia apie 100 žmonių visoje Lietuvoje dirbti grūdų supirkimo aikštelėse, elevatoriuose. Darbas vyksta ir savaitgaliais, ir naktimis, jo noriai imasi studentai“, – sakė T.Barštys. Pašnekovas minėjo, kad kai kurie darbuotojai – jau grįžę emigrantai, jų yra Alytaus gamybiniame padalinyje.

636 Eur – 2016 m. IV ketvirtį toks buvo vidutinis mėnesinis atlyginimas į rankas.

Nuolat skelbiama apie laisvas darbo vietas „Senukų“ prekybos centruose. Tačiau UAB „Kesko Senukai“ Komunikacijos skyriaus vadovė Simona Liaudanskytė tikina, kad įmonė darbuotojų trūkumą kiek labiau jaučia tik Kaune. „To nesiejame su gyventojų emigracija. Šią problemą sprendžiame siūlydami darbo vietas aplinkinių rajonų gyventojams. Bendrovė moka konkurencingus rinkoje atlyginimus“, – akcentavo S.Liaudanskytė.

Šioje bendrovėje vidutinis atlyginimas yra 746 eurai (į rankas – apie 600 eurų).

Vairuotojų algos didėja

Yra sektorių, kurie konkuruoja Europos kontekste, todėl atlyginimai čia kitokie. Kauno rajone įsikūrusios logistikos įmonės „Hoptransa“ vairuotojų, anot vadovo Vyto Volkevičiaus, pajamos į rankas sudaro vidutiniškai 1800 eurų.

„Yra ir tokių, kurie uždirba po 2300 eurų, tai susiję su pavojingų krovinių vežimu, naktiniu darbu“, – sakė verslininkas.

Įmonėje iš 730 darbuotojų net 260 yra užsieniečiai – baltarusiai, ukrainiečiai. „Tai nereiškia, kad užsieniečiams mokame mažiau nei lietuviams. Kyla bėdų su tautiečiais. Nemažai vairuotojų turi užsienyje gyvenančias žmonas. Vairuotojai išvyksta pas jas vasaros sezoninių darbų metu, kad per porą mėnesių galėtų užsidirbti papildomai. Mums tai didelė problema, kai nežinome, kada vairuotojas grįš, ar apskritai grįš. Esame priversti ieškoti užsieniečių, negalime sau leisti, kad brangūs automobiliai stovėtų be darbo“, – aiškino V.Volkevičius.

Jo teigimu, vairuotojams ir dabar siūlomi atlyginimai yra didesni nei Ispanijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Balkanų šalyse. „Negalime lygiuotis į vokiečius, italus, prancūzus, kurie siūlo 200–300 Eur didesnius atlyginimus. Jei mokėtume 300 Eur didesnius atlyginus, nelabai galėtume konkuruoti rinkoje“, – teigė V.Volkevičius.

IT: emigrantai grįžta

Britų kapitalo „Callcredit Information Group“ įmonėje darbuotojų atlyginimų iki mokesčių vidurkis yra 1462 Eur, į rankas – apie 1100 eurų.

Bendrovės Kauno biuro personalo vadovė Marija Vaičiulytė-Balčė sakė, kad kartais būna sunku rasti tam tikros siauros srities profesionalų, tačiau tai labiau susiję su srities specifika nei emigracija.

IT sektoriaus aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys gerai mokamus darbus ir stabilias pajamas užsienyje, vis dėlto grįžta į Lietuvą. „Mūsų darbuotojas Šarūnas Vaivada beveik 5 m. gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje. Nei užtikrintos karjeros galimybės, nei gana didelis ir stabilus atlyginimas nesumažino jo nori grįžti į Lietuvą. Š.Vaivada apskaičiavo, kad, nors gaudavo pakankamai gerą atlyginimą Jungtinėje Karalystėje, jis taip pat daug ir išleisdavo. Jo nuomone, pragyventi Londone jam kainavo daugiau nei Lietuvoje“, – pasakojo M.Vaičiulytė-Balčė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų