(VDU nuotr.)

Aistros dėl valstybės vėliavų nurimo

Aistros dėl valstybės vėliavų nurimo

Istorikas, buvęs Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša sako nebenorįs dalyvauti diskusijose, ar Lietuvos istorinę vėliavą su Vyčiu reikėtų pripažinti valstybės vėliava. „Svarbu, kad gerbtume savo šalies heraldikos simbolius ir tinkamai juos naudotume“, – savaitraščiui sakė E.Rimša, daugybę metų paskyręs Lietuvos heraldikos tyrinėjimams. Istorikas Alfredas Bumblauskas mano, kad būtent trispalvė sujungia Vasario 16-osios Lietuvą su Kovo 11-osios Lietuva.

Atsižvelgė į pasiūlymą iš Kauno

Dabartinės mūsų valstybės vėliavos istorija nukelia šimtą metų atgal. Viena priežasčių, kodėl naujai sukurtai Lietuvos valstybei prireikė naujos valstybės vėliavos, buvo labai praktiška: reikėjo paprastos, lengvai pagaminamos vėliavos, o istorine vadinama raudona su Vyčiu nebuvo patogi.

„Taip minima to meto šaltiniuose. Bet svarbiau buvo tai, kad tuo metu dėl revoliucinių įvykių Rusijoje labai nenorėta raudonų vėliavų“, – teigė E.Rimša.

1917 m. ruošiantis Vilniaus konferencijai dailininkas A.Žmuidzinavičius parengė žalios ir raudonos spalvų Lietuvos vėliavos, kuria per konferenciją ir buvo papuošta Vilniaus miesto teatro salė, projektą. Dailininkas parinko šias spalvas, nes jos labiausiai dominavo tautiniuose drabužiuose, juostose.

„Konferencijos dalyviams A.Žmuidzinavičiaus vėliava atrodė niūri. Tada kaunietis architektas T.Daugirdas pasiūlė ją papildyti geltona spalva tam, kad vėliava būtų gyvesnė ir kad geltona spalva simbolizuotų aušrą. Lietuvių konferencija dėl vėliavos galutinai nieko nenusprendė, bet pavedė tai nutarti sudarytai Lietuvos Tarybos komisijai, į kurią įėjo Jonas Basanavičius, A.Žmuidzinavičius bei T.Daugirdas. Komisijos priimtame 1918 m. balandžio 19 d. Lietuvos vėliavos projekte yra trys vieno pločio horizontalios juostos – geltona, žalia, raudona“, – sakė E.Rimša.

Spalvas rinko ir JAV lietuviai

1918 m. Lietuvos Taryba patvirtino šį projektą kaip laikinąją Lietuvos valstybės vėliavą, tačiau ji prigijo tautoje. Lietuvos tautinės vėliavos geltona spalva reiškė saulę, šviesą ir gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona – žemę, drąsą, už tėvynę pralietą kraują.

Tiesa, tuomet Lietuvos Taryba patvirtino ir istorinę vėliavą, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, o kitoje pusėje – Gediminaičių stulpai.

Pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje 1922 m. ir 1928 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašyta viena valstybės vėliava – geltonos, žalios, raudonos spalvų junginys. Tik 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje trispalvė pavadinta Lietuvos tautos vėliava. Istorinė vėliava buvo naudojama Respublikos Prezidento.

„Dar 1914 m. Kaune ir Vilniuje jau buvo nešiojami Lietuvos vėliavų ženkliukai, tačiau skirtingi. JAV lietuviai, tiksliau, religinės organizacijos, dar iki tol taip pat siūlė savų Lietuvos vėliavos variantų. JAV lietuviai jau 1914-aisiais siūlė ir geltoną, žalią, raudoną vėliavą“, – atskleidė E.Rimša.

Geltona spalva – ne toje vietoje

Anot istoriko, 1918 m. vis dėlto buvo padaryta heraldikos klaida. „Spalvos netinkamai išdėstytos. Heraldikoje yra du metalai – auksas ir sidabras, kelios spalvos. Metalas visuomet turi skirti spalvas, todėl balta (sidabras) ar geltona (auksas) pagal heraldikos taisykles turi atsidurti per vidurį tarp dviejų spalvų arba spalva turi atskirti du metalus“, – atkreipė dėmesį E.Rimša.

1988 m. lapkričio 18 d. LTSR Aukščiausioji Taryba pakeitė LTSR Konstituciją ir pripažino geltoną, žalią ir raudoną vėliavą valstybės vėliava. 1989 m. sausio 25 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, remdamasis tarpukario valstybės vėliavos pavyzdžiais, patvirtino jos spalvas: geltona, artima oranžinei, sodriai žalia ir raudona, artima purpurinei.

Heraldikos komisijai pasiūlius, 2004 m. Seimas atgaivino Lietuvos valstybės istorinę vėliavą – raudoną su baltu raiteliu, kaip pagarbos praeičiai ženklą. Bet jau ne kartą kilo diskusijų, kad vėliava su Vyčiu galėtų tapti dabartine valstybės vėliava. E.Rimša pasisakė už tai. „Daug apie tai svarstyta, o daugiausia kalbėjo tie, kurie neišmano šio klausimo. Nebenoriu apie tai diskutuoti“, – tvirtino E.Rimša.

Valstybės vėliavos spalvos (geltona, žalia, raudona) yra nurodytos Konstitucijoje. Tai reiškia, kad vėliava gali būti keičiama tik referendumu.

E.Rimša pažymi, kad dauguma valstybių turi atskiras vėliavas – valstybės ir tautinę. „Tautinės vėliavos šiuolaikiniame pasaulyje yra pagrindinės, o valstybės vėliavos – oficialus šalies simbolis, naudojamas labai retai. Viena vėliava yra oficiali valstybės, o kita – visos tautos, skirta visiems žmonėms“, – teigė istorikas.

Vargu ar žinojo, kokia Etiopijos vėliava

Ne kartą buvo kilę diskusijų ir dėl to, kad trispalvę reikėtų keisti dėl jos spalvų. Kaip vienas argumentų buvo minimas trispalvės panašumas į kelias Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos šalių vėliavas. Tokio spalvų derinio kaip mūsų vėliavoje neturi jokia kita Europos valstybė.

Iki Lietuvai pasirenkant geltoną, žalią ir raudoną spalvas vėliavai, tokias spalvas buvo pasirinkusios Etiopija ir Bolivija.

1918 m. aplinkinėse šalyse taip pat nebuvo panašių vėliavų. „Tuo metu geltona, žalia ir raudona spalvos naudotos tik Etiopijos ir Bolivijos vėliavose. Nemanau, kad komisija Lietuvoje tuo metu žinojo, kokia yra Etiopijos vėliava. Būtent ji padarė didžiausią įtaką kitų šalių vėliavoms Afrikoje. Ar reikėtų keisti vėliavą dėl to, kad ji panaši į kitų šalių vėliavas? Tai nėra argumentas. Jei kitos valstybės paskui pasikeistų savo vėliavų spalvas, o jos būtų tokios pačios, kaip Lietuvos, vėl turėtume keisti savo vėliavą? Nemanau, kad tai rimta“, – sakė E.Rimša.

Revoliucionierius ant vėliavos

E.Rimšos nestebina tai, kad trispalvėmis vėliavėlėmis po krepšinio rinktinės pergalių automobiliai puošiami labiau nei Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją.

„Jei žmonėms taip patinka, tegul. Tik keistai atrodo ant tų vėliavėlių naudojamas Che Guevaros veidas. Tai kažkoks nesusipratimas, nežinojimas, kas jis toks buvo“, – stebėjosi istorikas.

(Dažnai romantizuojamas kaip kovotojas už laisvę Ernesto Che Guevara buvo Argentinoje gimęs revoliucionierius marksistas, vienas Kubos partizanų lyderių, Fidelio Castro bendražygis. Dirbdamas ministru jis nusavindavo žmonių ūkius, verslą, negailėjo nepaklusniųjų, paprasčiausiai neįtikusiųjų, tiesiog įsakydavo juos nužudyti – aut. pastaba.)

A.Bumblauskas: užteks vietos abiem vėliavoms

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius A.Bumblauskas LRT neseniai taip pat pasisakė apie vėliavas.

„Trispalvė – jau šių laikų kūrinys. Ji yra XX a. Lietuvos valstybingumo kūrinys, sujungiantis Vasario 16-osios Lietuvą su Kovo 11-osios Lietuva. Ši tradicija yra išlaikytina, kadangi ji užgimė 1988-aisiais, Sąjūdžio metais. Kai ginčijamės, ar trispalvė tokia turėtų būti, ar kitokia, koks jos santykis su istorine valstybės vėliava, ginčų čia daug, bet turbūt niekas neabejoja, kad trispalvės mes neatsisakysime“, – sakė A.Bumblauskas.

Pasak profesoriaus, kai lipame į Gedimino kalną, visada labiau galvojame apie Gedimino laikų Lietuvą, kunigaikščių Lietuvą. Vadinasi, čia galėtų kabėti istorinė Lietuvos vėliava, kuri šiais laikais taip pat įgyja tam tikrą statusą ir prasmę.

„Liepos 6-ąją čia turėtų kabėti ne trispalvė, o istorinė Lietuvos vėliava. Bet tai, aišku, galima suderinti. Nematau tragedijos, kad vėliavos yra dvi. Galbūt prie ambasadų pasaulyje ir nereikia abiejų vėliavų, bet Lietuvoje – kodėl gi ne“, – svarstė istorikas.

Vėliavos nespėjo pakeisti

Prieš Antrąjį pasaulinį karą dėl nacionalinės vėliavos spalvų taip pat buvo daug diskutuojama. Valstybės herbo komisija 1940 m. gegužės 8 d. net buvo nutarusi teikti Respublikos Prezidentui naują vėliavos projektą.

Geltoną–žalią–raudoną turėjo pakeisti geltona–raudona–balta, kurios vienoje pusėje per vidurį būtų vaizduojamas raitelis, kitoje – Gediminaičių stulpai. Vėliavos spalvos paimtos iš 1934 m. kurto herbo. Bet karas nutraukė šias diskusijas.

Komentarai

  • Taip, čia dar verta apie tai pagalvoti, bet bijau, kad jau per vėlu tai daryti, nes jau seniai patvirtinta tik geltona, žalia, raudona vėliava ir vargu ja keis. Tegul lieka dvi vėliavas: ir trispalvė, ir istorinė, nes jos abidvi yra labai svarbios mūsų šaliai.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų