I. Dorošui bei dar dviem kartu su juo teismo sprendimą skundusiems nuteistiesiems išsiplauti mundurų kol kas nepavyksta. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Aferistų vardo atsikratyti nepavyko

Aferistų vardo atsikratyti nepavyko

 

Respublikinės Panevėžio ligoninės buvusiam direktoriui Ivanui Dorošui – vėl prasta žinia iš teismo. Apygardos teismas atmetė jo ir dar dviejų nuteistųjų apeliacinius skundus dėl žemesnės instancijos teismo priimto nuosprendžio už aferas su dokumentais, kyšininkavimą, papirkimą ir piktnaudžiavimą.

Išklausyti teisėjų verdikto apeliacijos autoriai neatvyko. Nuosprendį byloje perskaičiusiam teisėjų kolegijos vienam iš teisėjų Valdui Ciesiūnui teko paskelbti, jog apeliacinis skundas atmestas.

„Nagrinėta labai daug klausimų, kuriuos apeliaciniuose skunduose nuteistieji kėlė teismui. Į visus atsakyta ir galima pasakyti, kad Panevėžiui teismo teisėjas įdėmiai išnagrinėjo šią bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą, motyvuotą nuosprendį. Kolegija nerado priežasčių jį keisti ar panaikinti, tad viskas lieka, kaip anksčiau“, – „Sekundei“ komentavo V. Ciesiūnas.

Pakratys pinigines

Nebe pirmus metus teismo slenksčius minantis I. Dorošas dar vasario mėnesį pripažintas kaltu dėl leidimo kirsti saugotinus želdinius suklastojimo, taip pat dėl dokumento suklastojimo ir piktnaudžiavimo. Jam tuomet skirta 3388 eurų bauda. Šioje byloje taip pat figūravusi buvusi Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Vilma Janišienė pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, jai skirta 4518 eurų bauda. Dar vienas nuteistasis šioje byloje pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo, jam skirta 2635 eurų bauda.

Krūvos klastotų dokumentų

Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme į teisiamųjų suolą prieš keturis mėnesius be minėtų asmenų sėdo net keli Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojai ir buvęs Velžio seniūnas. Nors byla buvo išskirta į du epizodus, tačiau juos vienijo vienas žmogus – V. Janišienė. Bylos duomenimis, ši buvusi rajono Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja kreipėsi į Velžio seniūną prašydama pagalbos – brūkštelėti pažymą apie jos bendrą gyvenimą su vyriškiu. Teisininkės nurodytas vyriškis jau devynerius metus kalėjo už nužudymą ir jie nėra gyvenę kartu. Seniūnas vis dėlto pasistengė padėti Teisės skyriaus vedėjai. Taip buvo sukurpta pažyma, esą V. Janišienę ir Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekantį vyriškį dar iki jo įkalinimo siejo artimi ryšiai. Šis dokumentas teisininkei turėjo atverti vartus į Pravieniškes ne keturioms valandoms – tiek trunka trumpalaikiai pasimatymai, o porai dienų.

V. Janišienė taip pat buvo nuteista dėl tarpininkavimo suklastojant dokumentus, kuriais Panevėžio ligoninės vadovas I. Dorošas siekė išvengti administracinės atsakomybės už Karsakiškio seniūnijos, Startų kaime sodų sklypuose neteisėtai iškirstus saugotinus medžius. I. Dorošas medžius iškirto neturėdamas leidimo ir tik vėliau, patikrinus aplinkosaugininkams, bandė savo veiksmus įteisinti.

Šioje byloje neturtinės žalos patyrė valstybė, Panevėžio rajono savivaldybė ir Panevėžio ligoninė. Valstybės tarnautojai tyčiniais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, taip pat buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kiti valstybės tarnybos principai, sumenkintas minėtų institucijų vardas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistema.

Paskutinis Apeliacinio teismo nuosprendis dėl minėtų nuteistųjų skundų per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos aukščiausiajam teismui.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų